Nuotraukų autorė – Aldona Grigaitienė
Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt
Advento išvakarėse Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje vakarines šventas Mišias aukojo buvęs šios šventovės klebonas, o dabar didelį autoritetą bei žmonių meilę turintis šv. Jono Pauliaus II 1997 metais įsteigtos Šiaulių vyskupijos pirmasis vyskupas Eugenijus Bartulis. Naujasis vyskupas savo herbe įsirašė žodžius: Gaudete semper in Domino, reiškiančius, kad visuomet reikia džiaugtis Viešpačiu. Tai ne vien tik šūkis. Matydami jo gražius darbus, jo nuoširdaus paprastumo šypseną, žmonės ir patį vyskupą – Šiaulių miesto Garbės pilietį, dažnai vadina džiaugsmo vyskupu, turinčiu galios tokį pat Kristaus pažinimo džiaugsmo dovaną dalyti ir kitiems. Vyskupo Eugenijaus Bartulio iniciatyva įkurti vyskupijos Jaunimo, Katechetikos ir šeimos centrai, su malda ir giesmėmis rengiami pėsčiomis piligriminiai žygiai į Kryžių kalną, Tytuvėnus bei Šiluvą. Jis yra Lietuvos Vyskupų Konferencijos nuolatinės tarybos narys, palaiko glaudų ryšį su Šiaulių universitetu. Jo pastangomis universitete įteisinta kapeliono pareigybė, pradėta dėstyti nauja disciplina – meninis ugdymas ir tikyba. Universiteto senatas, įvertinęs vyskupo nuopelnus, 2015 metais suteikė jam Šiaulių universiteto Garbės daktaro vardą.
Taip pat skaitykite
Vyskupas E. Bartulis nuolat bendrauja su žmonėmis, mėgsta keliones, sportą, fotografiją. Nuo 2007 metų jis leidžia teminius krikščioniškos katalikiškos krypties savo darytų nuotraukų kalendorius. Šis darbas ir jo kokybė rodo leidėjo turimą aukštą meninį skonį, vidinį intelektualumą, leidybinę nuovoką. Pirmasis vyskupo leistas kalendorius vadinosi „Kryžiai Europos kalnuose“. 2018 metų kalendorius, pagerbiant Dievo Motiną, vadinosi „Švč. Mergelę Mariją menantys ženklai”. Ateinančių – 2019 metų kalendorius pavadintas „Dievo meilės pergalė“ susišaukia su popiežiaus Pranciškaus nuolat skelbiama Didžiosios meilės sąvoka, su gailestingojo Dievo įvaizdžiu. Dievo Meilės pergalė, susijusi su Kryžiaus ženklu atsispindi kalendoriaus viršelyje. Jos turinį paryškina pateiktas poetės Lacrimos eilėraštis: Praeina šio pasaulio karalystės, / Subyra sostai žemės milžinų. / Nenugalėtas viešpatauja Kristus… / Jis kuria – meilės karalystę, / Malonės, teisingumo ir taikos… / Visi turės Jo pergalę išvysti…
Kalendorius kai kuriais savo puslapiais lyg pratęsia 1918 metų kalendoriaus Švč. Mergelės Marijos temą. Štai pirmajam būsimosios Ispanijos karaliui Pelajui „Šventojoje oloje“ pasirodžiusi Mergelė Marija laikoma ne tik Ispanijos, bet taip pat sutuoktinių globėja. Olos šaltinio vandens semiasi sutuoktiniai, norintys turėti laimingą gyvenimą. Kalendoriaus nuotraukų autorius pažymi, kad čia meldėsi ir apsilankę šventieji popiežiai – Jonas Paulius II bei Jonas XXIII. Trečioji nuotrauka „Cangas de Onis“ pabrėžianti, kad Kristus yra alfa ir omega – pradžia ir pabaiga, taip pat susijusi su Dievo Motinos vardu. Ketvirto puslapio nuotraukoje „Burgoso katedra. Didžioji zakristija“ pateiktas bareljefas, vaizduojantis Mergelės Marijos karūnavimo sceną. Ypač įspūdinga kalendoriaus penktojo puslapio nuotrauka „Toledas. Katedra. Baltoji Mergelė Marija“, kurioje su žmogiška šiluma, kilniu patraukliu grožiu ir trykštančia meile pavaizduota besišypsanti Dievo Motina su besišypsančiu Kūdikėliu. Tai keturioliktojo amžiaus antrosios pusės paauksuotas alebastras . Kitoje nuotraukoje vėl matome virš kartūzų vienuolyno arkos iškilusią Nekaltojo Prasidėjimo Mergelės Marijos skulptūrą.
Nuotraukoje „Segovija. Akvedukas (I a. pradžia)“ pateikiamas beveik dviejų tūkstančių metų senumo statinys, pastatytas iš granito blokų be cemento. Juo iš kalnų atvesdavo vandenį į miestą, įsikūrusį ant kalvos. Šis kūrinys vadinamas romėnų inžinerijos stebuklu. Nuotrauka „Avila. Keturių stulpų kryžius“ vaizduoja apžvalgos aikštelę, iš kurios matoma 3 km ilgio Avilos siena su 89 bokštais. Pasakojama, kad ši vieta yra susijusi su šv. Jėzaus Teresės vaikystės epizodais. Nuotraukoje „Santo Toribio de Liebana“ nufotografuotas vienuolyno bažnyčioje saugomas Švč. Kryžius. Tai didžiausias pasaulyje Kristaus kryžiaus gabalas, saugomas relikvijoriuje su atvertu langeliu, kad atėjusieji piligrimai galėtų prisiliesti prie tos vietos, kur buvo įkalta vinis.
Kitos nuotraukos yra susijusios su kai kurių šventųjų gyvenimo atspindžiais didelę meninę ir istorinę vertę turinčiuose relikvijoriuose.
Visose kalendoriaus nuotraukose pateikiama Dievo paskleista kūrybinė energija, pasireiškusi įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose per žmonių – kūrėjų protą ir širdį su Dievo meilės atspindžiu.
Kalendoriuje yra pateiktos oficialios valstybinės ir religinės šventės, Bažnyčioje minimos įsimintinos dienos, su šventaisiais susiję vardadieniai. Gražiai pateiktas dr. Jūratės Micevičiūtės tekstas, kartu su nuotraukomis žadina jo skaitytojų smalsumą, praplečia akiratį, suaktyvina žmogaus dvasią. Visa tai turėtų padidinti šio kalendoriaus, ryškiai įsipynusio į adventinio vainiko pynę, vertę ir patrauklumą.
Po minėtų šv. Mišių į bazilikos konferencijų salę susitikti su šio kalendoriaus autoriumi – vyskupu E. Bartuliu, sugužėjo daugybė žmonių. Susitikimą savo sodria kalba pradėjo žinoma aktorė Doloresa Kazragytė, šiltais žodžiais apibūdinusi vyskupo asmenybę, pabrėžė jo kruopštumą, pareigingą kūrybingumą, visuomeniškumą, jo spinduliuojančią meilę žmonėms.
Kalendoriaus „Dievo meilės pergalė“ autorius Eugenijus Bartulis pasidalino mintimis apie jo išleidimo sumanymo aplinkybes, pasidžiaugė čia atėjusių žmonių geranoriškumu, jų gyvu tikėjimu plakančiomis širdimis, pacitavo popiežiaus Pranciškaus pasakytus žodžius, kad visi mes esame spinduliuojančios Dievo meilės vaikai. Tai niekada neturėtume pamiršti ir įvertinti, ypač artėjant Jėzaus Gimimo šventei.
Susitikimą paįvairino Kauno sakralinės muzikos mokyklos įkūrėjos, žinomos chorvedės ir pedagogės Nijolės Jautakienės suburto vokalinio ansamblio būrio giesmės ir poezijos posmai, nuotaikingi aktorės D. Kazragytės žodžiai. Baigiantis susitikimui – visi susikibę rankomis, vadovaujami vyskupo Eugenijaus Bartulio, taip pat nuotaikinga giesme išreiškėme padėką visų mūsų Kūrėjui, savo ranka per Švč. M. Marijos užtarimą, Lietuvą atvedusią į Kovo 11-osios aušrą.
Tai buvo tikra dvasinio pakylėjimo šventė. Baigiantis jai, vyskupas palaiminęs susirinkusius, palinkėjo visiems Dievo palaimos ir Mergelės Marijos globos 2019 metų kelionėje.
Jo Ekscelencijai vyskupui Eugenijui taip pat linkime Dievo palaimos, kuo geriausios sveikatos, tolimesnių gražių kūrybinio darbo žiedų saugant ir puoselėjant mūsų tautos krikščioniškas bei tautines vertybes, jų gyvybingumo šaknis.