Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt

2023 m. spalio 16 d. Kaune,  Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje,  vyko   Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienos minėjimas.

Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį, prasidėjo vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. 1944–1949 m. pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus krašte, sovietinės valdžios nurodymu buvo įvykdytos per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės)  žudynės. Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, sudarytų nepakeliamų sąlygų, bado ir ligų išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių buvo ištremti į Vokietiją.

Sovietų sąjunga, norėdama paslėpti nusikaltimus žmoniškumui, ištrinti šio krašto nužudytų žmonių palikimą, neteisėtai okupavo ir kolonizavo Karaliaučiaus kraštą, o jo vietovardžius pakeitė rusiškais.

Nusiaubtas Karaliaučiaus kraštas Potsdamo konferencijos susitarimu 1945 m. rugpjūčio 2 d. buvo laikinai atiduotas administruoti  SSRS. Nuo 1945 m. rudens į Karaliaučiaus kraštą ėmus siųsti rusakalbius kolonistus, prasidėjo nenutrūkstamas krašto kolonizavimas. 1947 m. spalio 11 d. SSRS Ministrų Taryba, pažeisdama 1907 m. Hagos konvenciją, priėmė nutarimą „Dėl vokiečių iškeldinimo iš Karaliaučiaus srities“. 102 tūkst. vietos gyventojų, išgyvenusių sovietų terorą, buvo ištremti į Rytų Vokietiją.

2006 m. liepos 19 d. Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymą, kuriuo spalio 16-oji, kai sovietinė armija pradėjo masinį Karaliaučiaus krašto civilių gyventojų terorizavimą, buvo  paskelbta atmintina Mažosios Lietuvos gyventojų genocido minėjimo diena.

Raimundo Kaminsko nuotraukos iš renginio