Lietuvos kaimo tinklo organizuojamų trumpų teminių susitikimų ciklas „LKT dirbtuvės“ liepos 4 d. kvietė kaimo vietovių savivaldybių ir jų įstaigų atstovus į nuotoliniu būdu vykusią diskusiją „Vietos savivaldos svarba kuriant sumaniuosius kaimus“. Diskusijos metu aptartas kaimiškųjų savivaldybių vaidmuo ir galimybės prisidėti prie Sumanių kaimų iniciatyvų įgyvendinimo Lietuvoje. 

Sumanus kaimas – tai modernus, iniciatyvus, pažangus, orientuotas į pokyčius kaimas, gebantis pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, atviras naujovėms ir inovatyvioms technologijoms.

Sumaniųjų kaimų strategijų inicijavimas kaimo vietovėse turi skatinti kaimo vietovių plėtrą, didinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę sumaniais, moderniais, aktualiais, reikšmingais, technologijomis grįstais sprendimais ir veiksmais.

Renginio pranešėjas žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis kalbėjo apie Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonės „Sumanieji kaimai“ įgyvendinimo Lietuvoje iniciatyvos ir savivaldybių įsitraukimo svarbą.

„Šiandieniame pasaulyje kaimo vietovės susiduria su dideliais iššūkiais, mažėja gyventojų,  jauni žmonės nenoriai grįžta gyventi į kaimą dėl jiems trūkstamų įprastų galimybių, kurias pasiūlo gyvenimas mieste. Susiduriame su pokyčiais, kuriuos diktuoja informacinių technologijų plėtra. Šios plėtros pasekmės turi įtakos visoms gyvenimo sritims, įskaitant ekonomiką, paslaugas, švietimą, sveikatos priežiūrą, socialinius ryšius ir daug kitų.

Norėdama neatsilikti nuo siūlomų galimybių, Europos bendroji žemės ūkio politika, siekdama ne tik remti žemės ūkį, bet prisidėti prie kaimo vietovių plėtros ir jos išsaugojimo, formuoja naują kryptį, nukreiptą į sumanių kaimų atsiradimą. Tai yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad kaimo vietovės būtų gyvenamos, tvarios ir konkurencingos“, – sakė viceministras E. Giedraitis.

Diskusijoje akcentuota partnerystė, kuri yra esminis sėkmingos sumanaus kaimo strategijos komponentas, nes ji leidžia sujungti įvairių dalyvių stiprybes, išteklius ir patirtį siekiant bendro tikslo – kurti savarankiškus, inovatyvius ir tvarius kaimus, gebančius efektyviai spręsti vietos problemas ir gerinti gyventojų gyvenimo kokybę. Toks požiūris užtikrina ne tik ekonominę naudą vietos bendruomenei, bet ir teigiamą poveikį pasirinktoje strategijos temoje ar srityje, pavyzdžiui, energetikoje, vandentvarkoje ar maisto tiekime.

Vietos savivalda atlieka svarbų vaidmenį kuriant pažangą sumanaus kaimo projektuose. Savivaldybių administracija arba jos įsteigti juridiniai asmenys Strategijose gali dalyvauti kaip projekto vykdytojai arba projekto partneriai. Dalyvaudamos kaip partnerės projektuose savivaldybės tiesiogiai gali įsitraukti į projekto veiklų planavimą, vykdyti dalį veiklų ir prisidėti būtinu projekto kofinansavimu, dėl ko dažniausiai kaimo bendruomenėms, asociacijoms, nors ir turinčioms puikiausių idėjų, kyla sunkumų.

„Kaip projekto vykdytojai, savivaldybių administracija gali įgyvendinti atsinaujinančios energijos projektus, užtikrinti švarų ir tvarų energijos tiekimą. Kurti modernias transporto sistemas, įskaitant viešojo transporto ir dviračių takų plėtrą, siekdamos mažinti transporto išmetamųjų teršalų kiekį ir gerinti gyventojų mobilumą. Savivalda taip pat nemažai gali prisidėti įgyvendindama pažangias atliekų tvarkymo ir rūšiavimo sistemas, siekdama mažinti atliekų kiekį ir skatinti perdirbimą. Taip pat nemažai svarbūs gali būti savivaldybių įgyvendinami viešojo pobūdžio sumanaus kaimo projektai – kurie skirti visai bendruomenei, tokie, kaip viešųjų erdvių atnaujinimas ar socialinių paslaugų plėtra“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras E. Giedraitis.

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Sumanieji kaimai“ remiamos vietos veiklos grupės (VVG) ir VVG partnerės inicijuojamos strategijos, kuriomis siekiama nukreipti turimus kaimo išteklius pagrindinėms kaimo problemoms spręsti bei kuriomis kuriami sumanūs kaimai.

Strategija įgyvendinama kaip skėtinis projektas, kurį sudaro bendra strategija ir atskiri, vienos arba skirtingų veiklos pobūdžių projektai, savarankiškai parengti projektų vykdytojų. Paramą strategijai įgyvendinti galės gauti VVG ir VVG partnerė, turinti patvirtintą kaimo vietovių vietos plėtros strategiją. Projektus VVG galės teikti ir taisyklėse įvardinti fiziniai ir juridiniai asmenys, savivaldybių administracijos, mokslo ir mokymo įstaigos.

Jei strategijai įgyvendinti paraišką teikia tik viena VVG, didžiausia paramos suma gali sudaryti iki 500 000 Eur, jei įgyvendinant strategiją bendradarbiavimo principu dalyvauja 2 VVG – iki 600 000 Eur, jei 3 ir daugiau VVG – iki 700 000 Eur. Į didžiausią iki 700 000 Eur paramos sumą, neįtraukiant strategijos vykdytojos partnerių, gali pretenduoti VVG, kurios veiklos teritorijoje gyventojų skaičius yra didesnis kaip 40 000 gyventojų. Taip pat remiantis nustatyta tvarka finansuojamos strategijos administravimo išlaidos.

Kvietimai teikti paraiškas numatyti 2024 m. rugsėjo 2 d. – rugsėjo 30 d.

Žemės ūkio ministerijos inform.