Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Kauno tvirtovė, juosianti miestą, yra unikalus XIX–XX a. sandūroje statytas fortifikacijos pavyzdys, atspindintis to laikmečio inžinerinį ir karinių strategijų vystymąsi. Jo dydį ir įvairovę liudija net 420 Kultūros vertybių registre esančių pavienių objektų ir kompleksų. Naujausiais Valstybinės kultūros paveldo komisijos duomenimis, Kauno tvirtovės paveldas šiandien yra tapęs gamtos ir paveldo apsaugos reikalavimų įkaitu, dėl ko objekto būklė kasdien pasmerkta blogėti. Todėl birželio 28 d. priimti tam tikri sprendimai, kurie adresuojami atsakingoms institucijoms, – rašoma Paveldo komisijos pranešime žiniasklaidai.

Kauno tvirtovės atveju gamtosauginiai ir paveldosauginiai reikalavimai dažnai prieštarauja vienas kitam, komplikuodami tvirtovės išsaugojimą ir tinkamą priežiūrą. Nepakankama apskaita ir teisinio reguliavimo neaiškumai situaciją apsunkina dar labiau.

„Mes Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje atlikome išsamų tyrimą. Ypatingą įdirbį atliko mūsų nariai prof. dr. Kęstutis Zaleckis ir Žilvinas Rinkšelis atlikdami visų dokumentų ir Kauno tvirtovės fortų žėmėlapių analizę. Jie savo srities profesionalai, turintys specifinių žinių apie karo architektūros istoriją ir šiandienines problemas. Taip pat susipažinome su atsakingų institucijų veikla. Matydami, kad šio išskirtinio paveldo apsauga reikalauja sisteminio požiūrio, kreipiamės į jas prašydami imtis atitinkamų veiksmų“, – pažymi Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Naujausias Paveldo komisijos sprendimas adresuotas Aplinkos ir Kultūros ministerijoms, Kultūros paveldo departamentui bei VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“.

Gamtosauga vs paveldosauga. Kaip išsaugoti Kauno tvirtovę?

Pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus Kauno tvirtovės fortai ir jų teritorijos turi būti nuolatos prižiūrimos, laiku šalinami atsiradę defektai, fortų statiniai apsaugomi nuo neigiamo aplinkos poveikio. Čia kyla konfliktas su gamtosauga, nes dalyje Kauno tvirtovės objektų yra įsteigti teriologiniai draustiniai ir „Natura 2000“ teritorijos. Gamtosaugos reikalavimai Kauno tvirtovės fortuose esančiuose teriologiniuose draustiniuose neleidžia vykdyti darbų šikšnosparnių žiemos įmygio metu ar šių gyvūnų vasaros slėptuvėse. Tai reiškia, kad tokių kultūros paveldo objektų negalima tvarkyti ištisus metus.

Kaip nurodo Paveldo komisija, esamų prieštaravimų yra pernelyg daug. Pavyzdžiui, pagal paveldosauginius reikalavimus savaiminiai želdynai šalinami, o pagal gamtosaugos – šiuose draustiniuose kuriamos naujos gyvatvorės bei medžių juostos. Pagal paveldosaugos reikalavimus turi būti sudarytos sąlygos visuomenei lankyti kultūros paveldo objektą, o pagal gamtosaugos –  į pastatus turi netrukdomai patekti šikšnosparniai ir t.t. Tai kuria konfliktinę situaciją su paveldosauginiais reikalavimais ir siekiu įveiklinti Kauno tvirtovės objektus.

Anot Valstybinės kultūros paveldo komisijos, pastangos išsaugoti Kauno tvirtovės paveldą neretai matomos, tačiau jos vėlgi prieštarauja arba gamtosaugai, arba trūksta sisteminio požiūrio.

2016 m. Kauno tvirtovės 5 forte buvo įsteigtas Kauno tvirtovės V forto architektūrinis draustinis, kurio tikslas buvo išsaugoti ir eksponuoti XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Kauno tvirtovės antrojo žiedo vieną stambiausių technikos ir architektūros paminklų. Taip pat siekta atkurti ir sutvarkyti jo aplinką pagal XX a. pradžios būklę.

Viena vertus, draustinio tikslai prieštarauja „Natura 2000“ statusui ir miškų paskirties teritorijos naudojimo reikalavimams. Kita vertus – nevertina kitų išlikusių Kauno tvirtovės fortų tinkamumo minėto tikslo įgyvendinimui.

„Situacijai spręsti būtinas už paveldo ir gamtos apsaugą atsakingų institucijų bendradarbiavimas ir sisteminių sprendimų paieška. Todėl prašome Kultūros ir Aplinkos ministerijų numatyti priemones, sąlygojančias fortų ir juose įsteigtų teriologinių draustinių išsaugojimą. Siūloma Kultūros ir Aplinkos ministerijoms parengti bendrą veiksmų planą (programą), kuriame būtų suderinti institucijų veiksmai paveldosaugos ir aplinkosaugos klausimais. Taip pat labai svarbu, kad VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“ pradėtų galvoti apie galimybes parengti Kauno tvirtovės objektų valdymo planą“, – sakė pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Apskaitos ir teisinio reguliavimo iššūkiai

Kultūros paveldo apskaita bei jos sudėtinė dalis – inventorizavimas, yra kertiniai paveldo apsaugos dėmenys. Privalu žinoti, kas turima ir ką iš viso to saugome bei kokį apsaugos statusą suteikiame. Kauno tvirtovės atveju susidariusi kebli situacija, nes apskaitos duomenys yra prieštaringi, todėl apsauga susiduria su papildomais iššūkiais”, – akcentuojama Paveldo komisijos pranešime spaudai.

Iš visų 9 fortų tik vienintelis 8-asis visa apimtimi turi valstybės saugomo objekto statusą. Visi kiti fortai kaip kompleksai yra valstybės saugomi, tačiau jų kompleksinės dalys yra registrinės. Kompleksams, kaip valstybės saugomiems objektams, gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Tačiau, šių kompleksų statinių tvarkymui lėšos neskiriamos, nes jie yra registriniai.

Taigi, lieka neaišku, kas konkrečiai iš kompleksų gali būti tvarkoma biudžeto lėšomis, jei kompleksų dalys, kaip registrinės, biudžeto lėšomis nefinansuojamos. Tokie apsaugos statusų neatitikimai užkerta paveldo objektų priežiūrai ir tvarkymui, – sako Paveldo komisijos vyr. specialistas Artūras Bundonis.

Kita problema, kad likę registriniai objektai neturi nustatytų fizinės ir vizualinės apsaugos pozonių. Bent daliai jie būtų reikalingi, nes toks reguliavimas, pavyzdžiui, įgalina objektą išlaikyti matomą vienu ar kitu kampu, tam tikru atstumu – ši teritorija nuo jo tampa neatsiejama.

Kauno tvirtovėje pasitaikė atvejų, kai dėl inventorizavimo ir apskaitos trūkumo kultūros paveldo objektai buvo prarasti negrįžtamai. Tvarkant Pyplių piliakalnį buvo sunaikinti teisinės apsaugos neturėję Pirmojo pasaulinio karo apkasai. Iki šiol teisinės apsaugos neturi ir Lentainių bei Eigulių piliakalniuose esantys fortifikaciniai Kauno tvirtovės įrenginiai. Ši situacija rodo, kad nėra aiškios logikos ir sistemos, kas ir kaip yra saugoma.

“Kauno tvirtovė yra unikalus reiškinys, dominantis ir karo istorikus, ir keliautojus. Būtų iš tiesų aktualu inventorizuoti visus išlikusius, bet nesaugomus objektus ir tada kompleksiškai spręsti, ką iš jų reikia saugoti. Ir, be abejo, būtina ištaisyti ir pakoreguoti apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre. Tą turėtų atlikti Kultūros paveldo departamentas”, – pažymi Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Karo architektūros terminų nenuoseklumui spręsti siūlomas specialus žodynas

Didesnė dalis Kauno tvirtovės saugomų kompleksų galėtų būti priskiriami vadinamai „karo architektūros“ grupei. Aprašant jų vertingąsias savybes dažniausiai apsiribojama žemės pylimų įvardijimu, skiriasi aprašymo detalumas. Galima išskirti tik keletą atvejų, kai apibūdinant vertingąsias savybes vartojami specifiniai karo architektūros terminai. Jų vartojimas leistų taikliau įvardinti vertingąsias, iš žemės pylimų formuojamas, savybes, ir tiksliau įvertinti jų būklę.

Terminų nuoseklumo nesilaikoma aprašant Kauno tvirtovės objektus ir bendrame kontekste. Pavyzdžiui, tie patys objektai vienur vadinami tarpinėmis kareivinėmis, o kitur – blindažu.

„Tikslus ir universalus karo terminų naudojimas būtų dar vienas žingsnis link sklandesnės šio paveldo grupės apsaugos. Todėl Paveldo komisijos narys prof. dr. Kęstutis Zaleckis parengė rekomenduojamą fortifikacinių terminų žodyną. Tačiau labai skatiname universitetus dirbti karo paveldo ir gamtos sąveikos srityje. Kviečiame mokslininkus plačiau ir išsamiau pažvelgti į fortifikacinių terminų žodyno rengimą, išdiskutuoti jau parengtą ir įpareigoti specialistus atitinkamais terminais vadovautis vykdant paveldo apskaitą“, – prabrėžiama Paveldo komisijos pranešime žiniasklaidai.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos informacija