„Trūksta žodžių apibūdinti visos Kazachstano katalikų bendruomenės džiaugsmą dėl popiežiaus Pranciškaus vizito į mūsų šalį. Labiausiai džiugu matyti, kad ir visa likusi visuomenė entuziastingai priėmė žinią apie Šventojo Tėvo vizitą. Visų pirma, valdžia siūlo savo pagalbą organizuojant tikinčiųjų kelionę iš Karagandos miesto į Nur Sultaną, kur popiežius viešės tris dienas. Antrasis ženklas – pati žinia apie vizitą: gatvėse matome daugybę žurnalistų, klausinėjančių praeivių, ką jie mano apie popiežiaus atvykimą, atsakymas – kad visi laimingi, jog toks svarbus Dievo vyras atvyksta aplankyti kazachų tautos.“ popiežiaus kelionę į šią Vidurinės Azijos šalį komentuoja Karagandos vyskupas augziliaras Jevgenijus Zinkovskis, pirmasis vietinis Kazachstano vyskupas.

Pamatą šiam vizitui suteikė VII Pasaulinis tradicinių religijų lyderių kongresas, kuris vyks sostinėje Nur Sultane rugsėjo 14–15 dienomis. Šventojo Sosto parengtoje programoje skelbiama, kad popiežius atvyks į Kazachstaną rugsėjo 13 d., kur jį pasitiks šalies valdžia; čia jis pasakys pirmąją iš penkių oficialių kalbų. Kitomis dienomis popiežius dalyvaus kongrese, skirdamas laiko ir vietinei katalikų bendruomenei – aukos Mišias, katedroje susitiks su vyskupais, kunigais, pašvęstojo gyvenimo atstovais, seminaristais, sielovados darbuotojais.

„Puoselėjome viltį, kad popiežius galės aplankyti Karagandą, tačiau tai neįmanoma. Esame laimingi, kad jis atvyksta į mūsų šalį, kad aukos Mišias visai Dievo Tautai. Visus kviečiame į susitikimą, laukiame, ką popiežius mums pasakys, kaip mes galime labiau darbuotis vietinės Bažnyčios ir visuomenės labui“, – sako vyskupas J. Zinkovskis. Kvietimas popiežiui buvo įteiktas praėjusių metų lapkričio 6 d., kai Vatikane lankėsi Kazachstano senato pirmininkas Maulenas Ašimbajevas. Jis padėkojo Šventajam Sostui už palaikymą, išreikštą per pastaruosius metus.

Pirmasis tradicinių pasaulinių ir nacionalinių religijų kongresas buvo surengtas Astanoje (dabartinis Nur Sultanas) 2003 m. rugsėjį tuometinio prezidento N. Nazarbajevo iniciatyva. Į kongresą atvyko 17-os religinių ir konfesinių institucijų atstovai iš viso pasaulio, siekdami atnaujinti dialogo ir religijos laisvės temas Vidurinės Azijos širdyje, regione, kuris taip arti etninių-religinių konfliktų, kilusių po 2001 m. rugsėjo 11 d., epicentro.

Kongreso modeliu pasirinkta maldos už taiką diena, kurią Asyžiuje surengė popiežius Jonas Paulius II, taip patvirtindamas skirtingų religinių tradicijų įnašą dialogui ir santarvei tarp tautų.

(DŽ/Fides)