Kazimieras Garšva© Vladas Braziūnas

Dr. Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos abėcėlės skyriaus autorius, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt

Dalis valdančiosios Seimo koalicijos narių bando pažeisti LR Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą ir atkūrinėti Vilniaus krašto teritorinę autonomiją su trimis valstybinėmis kalbomis: lietuvių, lenkų ir rusų. Teisingumo ministrė E.Dobrovolska, primetinėjusi Lenkijos valią teismams, siūlė lietuvių vaikams bylinėtis ir 2021 m. užsirašyti lenkais (žr. www.efhr.eu ).

Per Tautinių mažumų įstatymą siekiama įvesti regionines lenkų, rusų kalbas, o per Asmenvardžių rašybos įstatymą – keisti lietuvių kalbos abėcėlę, rašybos, tarties principus.

            Pagal tarptautinę „Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“ reikia gerbti „nacionalinius teisės aktus ir kitų žmonių teises, visų pirma asmenų, kurie priklauso tautinei daugumai ar kitoms tautinėms mažumoms“, neprieštarauti „valstybių suvereniteto, lygybės, teritorijos vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams (20, 21 str.).

Europos Sąjungos įstatymai valstybinių kalbų abėcėlių keisti neįpareigoja.

LR Konstitucinis teismas 1999 m. spalio 21 d. patvirtino, kad valstybinė lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, kuri „saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą ir yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus“:

                      – pagal LR Konstituciją valstybinė Lietuvos Respublikos kalba yra lietuvių kalba;

                      – dar 1999 m. LR Konstitucinis teismas paskelbė, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašoma valstybine kalba“;

                      – Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis keisti abėcėlės neįpareigoja: ji numato teisę vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį, o ne pagal rašybą;

                      – įsivedus lietuvių kalbai nebūdingus raidžių junginius būtų iškraipomi vardai, pavardės ir tariami ne pagal skambesį;

                      – Europos Sąjungos įstatymai valstybinių kalbų abėcėlių keisti neįpareigoja.

                      2022-01-18 d. Seimas skubiai priėmė lietuvių kalbai ir Lietuvai žalingą „Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą“ Nr. XIV-903. Dar daugiau žalos valstybinei lietuvių kalbai norima padaryti šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, nes dėl to į Konstitucinį Teismą nesikreipė nei Prezidentas, nei Seimo dauguma.

Visur buvo skelbta, kad Seimo nariai balsavo už tris nelietuviškas asmenvardžių raides, bet dabar mums įvedinėjama apie 50 nelietuviškų raidžių  (be diakritikų).

Dar 1918-02-16 d. Lietuvos taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę „ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“, taigi ir nuo jų valstybinių kalbų.  1939 m. teisėtai ir džiaugsmingai atgavus Vilniaus kraštą, pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei lietuviškosios institucijos rūpinosi tikrinių vardų lietuviškas formas kiek galima greičiau nustatyti ir paskelbti (sąrašus žr. A.Salys. Raštai. Roma, t. 2, 1983, p. 305-670). Visi svetimkalbių asmenvardžiai buvo integruoti į lietuvių kalbos sistemą ir užrašyti lietuviškomis raidėmis.

Dabartinės antrosios Lietuvos Respublikos vyriausybė siūlo daryti priešingai: pagal autonomininkų statutą  ieškoti piliečių bent vieno iš tėvų, senelių ar kitų protėvių nelietuviškai užrašytų asmenvardžių (taip seniau per okupacijas buvo užrašinėjami visų  Lietuvos gyventojų asmenvardžiai) ir vėl susigrąžinti okupantų iškraipytas asmenvardžių formas.  Tam tiks ir lenko korta ar kitas užsienyje gautas dokumento šaltinis.

 Nelietuviškų raidžių nurašinėtojai Seime skelbė, kad jie lietuvių kalbos abėcėlės nekeičia. Tada nulietuvintų asmenvardžių nereikia perkelti į Lietuvos registrus (kaip daroma Latvijoje, Lenkijoje ir kitur). Visur buvo skelbta, kad Seimo nariai balsavo už tris nelietuviškas asmenvardžių raides, bet dabar mums įvedinėjama apie 50 nelietuviškų raidžių  (be diakritikų). Keičiami lietuvių kalbos rašybos ir tarties principai: vienas garsas – viena raidė. Garsas č galės būti rašomas raidėmis č, c, cz, ch, tj, tsch, garsas š – raidėmis š, s, sz, sh, sch, garsas ž – ž, z, rz. Šeši dviejų raidžių junginiai pradės asmenvardžiuose žymėti vieną ir du garsus, o kelių raidžių junginiai sch, tsch – vieną, tris, keturis garsus. Iš viso dvejopai tariamų ir rašomų priebalsių ar jų junginių būtų per dvidešimt. Su balsiais ir jų junginiais skirtingai tariamų ir rašomų garsų susidarys dar daugiau.

Prezidentas teisingai pastebėjo: „Būtina užtikrinti, kad priimant šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus būtų garantuotas konstitucinis valstybinės kalbos statusas ir derama pagarba lietuvių kalbos sistemai bei savitumui“. Bet kiekvienas nelietuviškai parašytas garsas, raidė, žodis siaurina valstybinės lietuvių kalbos funkcijas ir visapusiškai kenkia jos sistemai bei savitumui: painioja tradicinius tarties ir rašybos principus, trukdo išmokti taisyklingai rašyti ir tarti, apsunkina komunikaciją.  Valstybinės kalbos statusas jau pažemintas prie Vilniaus, kai kur rašant vietovių, gatvių pavadinimus ir užsienio kalba, iš seniūnų, mokytojų reikalaujant idealiai mokėti ir buvusių okupantų kalbą, transliuojant šešias Lenkijos televizijas.

Vardai, pavardės turi ne tik rašytinę, bet ir šnekamąsias formas su tarminiais variantais, priesagomis, kirčiavimu. Asmenvardis yra ir kalbos, komunikacijos, informacijos dalykas, o ne tik „privati šeimos ar tautinės bendrijos nuosavybė“. Tradicinė asmenvardžių rašyba niekam netrukdo laisvai judėti Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir visur kitur. Prašome atsižvelgti į VLKK siūlymus ir, laikantis LR Konstitucijos, asmenvardžių formas pageidaujantiems leisti rašyti nelietuviškomis raidėmis tik papildomuose dokumentų įrašuose.