Dr. Kazimieras Garšva, www.voruta.lt
Studija yra naujausias mokslo ir kalbos politikos darbas, atspindintis svarbiausias rytų Lietuvos vardyno ir jo rašybos aktualijas.
Leidinio tikslas – atsakyti į klausimą, ar dėl nelietuviškos asmenvardžių, vietovardžių rašybos dokumentuose, užrašuose kiltų pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, ar tai nepaveiktų lietuvių kalbos tradicijos. Dėl to keliami šie darbo uždaviniai: 1) glaustai (kiek šiam tikslui būtina) išnagrinėti tradicinių rytų Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų kilmę, darybą, galimus regioninius skirtumus; 2) ištirti, kokie yra lietuviški tradiciniai asmenvardžiai (daugiausia pavardės), kokios jų ypatybės, ar lietuvių kalbos sistemoje aiškiai skiriasi lietuviškos kilmės pavardės ir ne visai ar visiškai nelietuviškos kilmės asmenvardžiai; 3) patikslinti, kaip pagal įstatymus Lietuvos Respublikoje oficialiai turi būti rašomi ir vartojami tikriniai žodžiai valstybine kalba.
Mokslo studiją sudaro trys skyriai: „Rytų Lietuvos gyvenamųjų vietų vardai“, „Rytų Lietuvos asmenvardžiai“, „Lietuvos valstybinė kalba ir vardynas“. Nagrinėjama tradicinio vardyno kilmė, daryba, cituojama ir svarbiausia literatūra tais klausimais. Studijoje pateikiamas istorinių lietuvių kalbos plotų žemėlapis, autoriaus išvados dėl Lietuvos vietovardžių ir asmenvardžių oficialios rašybos, prieduose – specialių žinių ir specialią kompetenciją turinčių mokslininkų išvados dėl asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose.
Mokslo studija bus naudinga vardyno, kalbos istorijos, kalbos politikos specialistams, dialektologams, sociolingvistams, baltistams, slavistams, istorikams, teisininkams, įstatymų rengėjams ir visiems besidomintiems rytų Lietuva.
Mokslo studija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2024. ISBN 978-609-411-368-0, https://doi.org/10.35321/e-pub.107.rytu-liet-vardynas
