Kazimieras Petrauskas, www.voruta.lt

Atviro laiško paskelbimo priežastys: dabar Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – KT) vertina asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo atitikimą Konstitucijai ir nagrinėja kitų šalių diakritinių ženklų vartojimo asmenvardžiuose galimybes, o piliečių ir visuomenės pastebėjimų ir patarimų nepriima (nepriėmė).

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK), politikai, Seimas, teismai, neįsigilinę į asmenvardžių rašybos esmę, priiminėja abejotinus sprendimus.  Kyla abejonių ar Seimo Pirmininkės, Ministrės Pirmininkės, Seimo narių ir kitų politikų nuomonės  nedarys įtakos KT sprendimams. Abejones sustiprina Seime įregistruotas Įstatymo pakeitimo projektas, įteisinantis viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenų vartojimą visoje Lietuvoje.

 1. VLKK privalėjo žinoti ir vadovautis KT aiškiu Konstitucijos 14 straipsnio išaiškinimu, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, kad kai kuriais atvejais galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo. VLKK tų imperatyvių įpareigojimų nepaisė. Pasiūlė Seimui įteisinti išimtis, galimai nederančias su Konstitucija: užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę ir sutuoktinio pavardę paėmusio piliečio ir jų vaikų pavardes siūlė rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą. Kitose išvadose VLKK patvirtindavo, kad laikosi pirmoje išvadoje pateiktų nuostatų. Taip lietuvių kalbai, visuomenei ir teisės aktų kūrimui padaryta ne tik moralinė, bet ir materialinė žala – veltui sugaišta svarstymui tūkstančiai valandų, sukelta sumaištis.

a) VLKK nenurodė nei kiek šimtų lotyniško pagrindo rašmenų siūlo vartoti nei  kaip juos vartoti viešajame gyvenime visoje šalyje. 

b) VLKK nurodydama rašyti Lietuvos piliečių pavardes pagal kitų valstybių išduotus dokumentus, t. y. rašyti paraidžiui pagal kitų šalių (gal 130) kalbų rašybos taisykles, galimai pažeidė visuomenės viešąjį interesą, nepaisė Konstitucijos nuostatų, suklaidino visuomenę ir politikus.

 2. Sumaištį didino abejotini teismų sprendimai. Lietuvos Aukščiausias teismas (LAT) pasisavino VLKK ir Seimo funkcijas – pakeitė lietuvių kalbos rašybos visą sistemą pasiremdamas „argumentu“, jog Slovėnijoje vartojamos „Ć“ raidės diakritinis ženklas panašus į lietuvišką kirčio ženklą. Iki teismo sprendimo žinojome, kad lietuvių kalbos rašybos Taisyklėse nurodyta, jog vienas rašmuo žymi vieną garsą, o po teismo sprendimo – kad vienas rašmuo atitinka kelis garsus, o keli garsai – vieną rašmenį. Ar visa visuomenė gali žinoti, ar „Ć“ tarti lietuviškai C (su dešininiu kirčiu), ar lenkiškai C (Ćyviński – Cyvinski), ar slovėniškai Č, ar dar kitaip?  Nebeaišku, ar varde Józef yra lietuviškas kirčio ženklas, ar lenkiška „ó“ (tariama „u“) – Juzef.  Jau vyksta „Ł“ raidės įteisinimas.  LAT nutartis lietuvių kalbai ir visuomenei jau pakenkė – pažeidė visuomenės viešąjį interesą ir lietuvių kalbą! Ja remiantis jau užregistruotas įstatymo projektas leidžiantis piliečių asmenvardžiuose vartoti neribotą kiekį lotyniško pagrindo rašmenų.

 3. Sumaištį dar padidino Seimo neatsakingai priimtas įstatymas Nr. XIV-903, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose. Manau, Q, W, X raidžių užsienietiškuose piliečių asmenvardžiuose vartojimas šiuo įstatymu įteisintas pagrįstai ir teisėtai, bet dalis įteisintų nuostatų galimai pažeidžia Konstituciją.

a) Lotyniškos abėcėlės Q, W, X rašmenų vartojimas įstatymu įteisintas KT nurodytu keliu – VLKK pasiūlė užsienietiškus piliečių asmenvardžius rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Sąvoką „lotyniško pagrindo rašmenys“ sudaro dvi dalys: lotynų abėcėlės 26 raidės (pagrindas) ir šalių nacionaliniai rašmenys.

     Pirmai sąvokos daliai (visų 26 lotyniškos abėcėlės  raidžių užsienietiškuose piliečių  asmenvardžiuose vartojimui) Seimas pritarė įstatymu,  82 balsais –  KT nurodymą atsižvelgti į VLKK siūlymą Seimas įvykdė. Gerai, kad Seimas suprato, jog lotynų abėcėlė  yra visos planetos gyventojų bendravimo pagrindas ir atsižvelgė į Lietuvos piliečių bei užsieniečių patiriamus nepatogumus, kaimynų nepasitenkinimą, į Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių praktiką ir jų tradicinį vartojimą Lietuvoje. Nulėmė trijų raidžių reikalingumas asmenvardžiui, kaip asmens tapatybės žymeniui, o ne jų neigiamas poveikis lietuvių kalbos rašybos sistemai, jas vartojant ribotai, tik užsienietiškuose piliečių asmenvardžiuose.

      Antrai sąvokos „lotyniško pagrindo rašmenys“ daliai, piliečių asmenvardžiuose vartoti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenis, Seimas, pasinaudodamas diskrecijos teise ir sveiku protu, nepritarė. Nusvėrė visuomenės viešasis interesas, o ne pavienių piliečių noras. Neįmanoma kasdieniame viešajame gyvenime piliečių pavardėse vartoti šimtus kitų šalių lotyniško pagrindo rašmenų: Ø,  Æ, Œ, Ħ, þ, ß, Ǝ, Ə, Ð, À,  Á,  Â,  Ã,  Ä,  Å, Ā, Ă, Ą ir t. t.  Puiku, kad Seimas suprato, jog visos civilizuotos šalys vartoja tik teisės aktais įteisintus nacionalinius diakritinius ženklus, nes jų reikšmės kiekvienoje šalyje skiriasi. Europos Sąjungos teisės aktai nedraudžia Lietuvai vartoti ir kitų šalių rašmenis, jei jie įteisinti šalies teisės aktais. KT davė suprasti, kad galima vartoti kitus rašmenis tik įvertinus, ar jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo. Taip buvo įteisintos Q, W, X raidės. Minėta „Ć“ raidė Slovėnijoje atpažįstama ir vartojama, bet Lietuvoje ji negali būti vartojama, nes neįteisinta teisės aktu, nevartojama, o visuomenė nežino nei kaip ją tarti. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) 9303-3 taisyklių 4.3. punkte nurodyta: „Nacionaliniai rašmenys paprastai vartojami tik šalies kompiuterinėse sistemose, bet ne visame pasaulyje. VLKK, teismų ir politikų siūlymą piliečių varduose ir pavardėse vartoti kelis šimtus kitų šalių rašmenų, galima vadinti blūdijimu. 

b) Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys  įpareigoja Piliečio asmenvardį  į Piliečio asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir į civilinės būklės aktų įrašą asmens pageidavimu perrašyti paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Įpareigojimas piliečių vardus ir pavardes rašyti ir vartoti  pagal viso pasaulio šalių, vartojančių lotyniško pagrindo rašmenis (apie130 šalių), kalbų rašybos taisykles, be derinimo su lietuvių kalbos rašybos taisyklėmis, galimai pažeidžia viešąjį interesą ir Konstituciją.  Nugali piliečio, o ne visuomenės ir lietuvių kalbos interesas. Į Lietuvą grįžusi lietuvė ir jos šeima gali džiaugtis iš sutuoktinio priimta pavarde, nors Lietuvos gyventojai  ją užrašyti ir ištarti paraidžiui nesugebėtų. Ne lietuviškas raides „W“, „X“ „Q“ perskaitys visi, o lietuviškomis raidėmis paraidžiui užrašytą pavardę „Stszczembosz“ neperskaitys.

   Reikalinga išimtis (sąlyga) įpareigojanti asmenvardį derinti prie lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kad visuomenė sugebėtų jį vartoti kasdieniniame gyvenime. Įstatyme nurodomas tik rašmenų vartojimas, o lietuvių kalbos rašybos taisyklės  nepaminėtos. Rašmenys be vartojimo taisyklių yra tik rašmenų krūva, o ne lietuvių kalba. Seimas tyliai panaikino Civilinio kodekso VIII dalies 3.282 straipsnį, įpareigojantį Lietuvos piliečio vardą ir pavardę rašyti pagal lietuvių kalbos taisykles“.

     Latvijos teisės aktuose vartojamos sąvokos: „asmenvardžiai rašomi laikantis latvių kalbos tradicijų ir literatūrinės kalbos normų“, „rašomi pagal latvių kalbos rašybos taisykles ir latviškomis raidėmis“, „rašomi latvių kalba“.  

c) Įstatymo 3 str. 3 dalis galimai  diskriminuoja lietuvių tautybės piliečius ir  nedera su Konstitucijos 29 straipsniu: „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“

     Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis skelbia: „Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų)“. Įstatyme vartojama sąvoka „Ne lietuvių tautybės“ Lietuvos piliečius  aiškiai suskirsto į dvi grupes pagal tautybę – lietuvių tautybės ir ne lietuvių tautybės.

     Tik ne lietuvių tautybės pilietis gali pateikti prašymą jo asmenvardį rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Įstatymo 4 straipsnis tik paaiškina, kada ir kaip 3 straipsnio nuostatos taikomos.

     Tik lietuvių tautybės piliečiai, susituokę užsienyje ar kitaip įgiję savo ir vaikų vardus ir pavardes, rašyti asmenvardžio į asmens tapatybės dokumentus su lotynų abėcėlės q, w, x raidėmis negalės, nes jie nėra „ne lietuvių tautybės“, nors ir  atitiktų 4 str. 2 dalies reikalavimus.       

d) Priimto įstatymo 3 str. 5 dalis įpareigoja, perrašant užsieniečio asmenvardį, laikytis 4 str. 1 dalies reikalavimo rašyti tik lotyniškos abėcėlės raidėmis be diakritinių ženklų. Tai teisėta, bet ne visada teisinga ir reikalinga, nes pakeičiamas autentiškas asmenvardis registruojant santuokas, gimimus ir kt.

     Išvada. Įstatymo priėmimas ir politikų siūlymai leidžia teigti, kad visuomenė, politikai, teismai ir Seimo dauguma nesupranta pasaulyje esančios asmenvardžių rašymo dokumentuose tvarkos – tą tvarką siekia pastatyti aukštyn kojomis.   Pasaulis savo piliečių asmenvardžius dokumentuose rašo nacionaliniais rašmenimis pagal savos kalbos rašybos taisykles, retai vartoja visuomenei priimtinus, teisės aktais įteisintus kitus rašmenis. Lietuva piliečių užsienietiškus asmenvardžius įsipareigojo rašyti pagal kitų šalių kalbų rašybos taisykles paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir siekia įteisinti neribotą kelių šimtų lotyniško pagrindo rašmenų vartojimą. Tai galimai prieštarauja Konstitucijai. Šalies piliečio užsienietiškas asmenvardis yra šalies kalbos sistemos dalis ir asmens tapatybės žymuo, nes jis vartojamas kasdieną, visoje šalyje, visose įstaigose, institucijose ir buityje. Piliečio asmenvardis asmens tapatybės dokumentuose turi būti įrašomas visiems suprantama kalba – valstybine kalba.  Į kitus dokumentus piliečio asmenvardis perrašomas su visais diakritiniais ženklais, nes taip išsaugomas per amžius asmenvardžio tarimas,  kalbos savitumas ir asmens tapatybė. Tai atitinka  Konstitucijos 14 straipsnio KT išaiškinimą: „…asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“. Jis nekeičiamas, logiškas ir teisingas.   

       Užsieniečio asmenvardis nėra kalbos sistemos dalis. Jis yra asmens tapatybės žymuo, citata ir kalbos sistemai įtakos nedaro. Perrašyti į kitus dokumentus užsieniečio asmenvardžio  visas lotyniškos abėcėlės raides (paso antrą asmenvardžio įrašą) yra pareiga. Lotyniškos abėcėlės raidžių perrašymas į kitus dokumentus su diakritiniais ženklais ir teisingas asmenvardžio ištarimas yra ne prievolė, o pagarbos asmeniui ir valstybei parodymas. Pasaulyje kai kurios šalys užsieniečių asmenvardžius perrašo į kitus dokumentus be diakritinių ženklų (JAV, Anglija, Švedija ir kt.), bet dauguma  perrašo autentiškus, su diakritiniais ženklais. Lietuvoje 31 metus užsieniečių asmenvardžius rašėme pagarbiai autentiškus, dabar Seimas tą teisę panaikino – turime rašyti be diakritinių ženklų.   Užsieniečio asmenvardžio daugkartinis perrašinėjimas į kitus dokumentus įvairiose šalyse be ar su diakritiniais ženklais asmenvardžio, kaip asmens tapatybės žymens, nepakeičia, nes 26 pamatinės raidės išsaugomos.

    Civilizuotų šalių gyventojų asmens tapatybės dokumentuose (pase ir asmens tapatybės kortelėje) yra du asmenvardžio, kaip asmens tapatybės žymens, įrašai.  Pirmas asmenvardis įrašomas autentiškas nacionaliniais rašmenimis. Jis skirtas vartoti šalies viduje. Jį atpažįsta tik šalies kompiuterinės sistemos ir visuomenė. Antras asmenvardis įrašomas pagal ICAO taisykles 26 raidėmis, atitinkančiomis lotyniškos abėcėlės raides. Jis skirtas pasauliui, ir jį atpažįsta visų šalių kompiuterinės sistemos ir visuomenės.

     Linkių visiems piliečiams suprasti kokios klaidos padarytos ir kokia avantiūra planuojama, o Konstituciniam Teismui linkiu padėti visuomenei tos avantiūros išvengti ir priimti teisingus ir aiškius sprendimus.

    Plačiau kai kurie teiginiai paaiškinti mano straipsnyje Voruta.lt „Kodėl mes pasiklydome tarp rašmenų?“

Kazimieras Petrauskas. Kodėl mes pasiklydome tarp rašmenų?

    Tai eilinio Lietuvos Respublikos  piliečio nuomonė.