Kazimieras Petrauskas, Vilnius, www.voruta.lt

     Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas Nr. XIV-903 (toliau – Įstatymas) leidžia Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – Piliečio) užsienietišką asmenvardį (vardą ir pavardę) civilinės būklės aktų įrašuose ir asmens tapatybės dokumentuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Seimas 2022 m. rugsėjo 21 dieną užregistravo įstatymo projektą Nr. XIVP-1952 (toliau – Projektas). Juo norima įteisinti piliečių užsienietiškų asmenvardžių rašymą lotyniško pagrindo rašmenimis.

     Įstatymas ir Projektas rodo, kad politikai asmenvardžių rašymo tvarkos nesuprato – aiškiai neatskyrė užsieniečių asmenvardžių rašymo nuo Piliečių užsienietiškų asmenvardžių rašymo, rašymo tekstuose – nuo rašymo dokumentuose, lotyniškos abėcėlės rašmenų vartojimo – nuo lotyniško pagrindo rašmenų vartojimo, nepaisė lietuvių kalbos rašybos taisyklių ir tradicijų. Lietuva pasiklydo.

     Žiniasklaidoje dažnai aptarinėjama tema – Q, W, X raidžių ir asmenvardžio kaip kalbos sistemos dalies vartojimas, bet retai ir klaidingai buvo aiškinamas asmenvardžio kaip asmens tapatybės žymens vartojimas. Gal kalbos vartotojo (ne kalbininko, ne politiko) pastebėjimai, pagrįsti teisės aktais, padės suprasti asmenvardžių rašymo tvarką ir daromas klaidas.

     Galiojantys teisės aktai aiškiai nurodo asmenvardžių rašymo dokumentuose eiliškumą. Asmenvardis suteikiamas (registruojamas) civilinės metrikacijos įstaigose asmeniui gimus, tuokiantis, skiriantis, keičiant pavardę, įgijus pilietybę ir kt. Civilinės būklės aktų įrašų duomenys perduodami Lietuvos Respublikos gyventojų registrui. Registro patikrinti ir į duomenų bazę įrašyti asmens duomenys saugomi ir galioja, jei oficialiai nebuvo pakeisti, iki asmens mirties ir vėliau. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduoda asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (piliečio pasą ir (ar) asmens tapatybės kortelę). Juose tiksliai įrašomi Gyventojų registro duomenų bazėje esantys piliečio asmens tapatybės duomenys. Pasas ir asmens tapatybės kortelė yra kelionės dokumentai, patvirtinantys Gyventojų registro duomenų bazėje saugomus duomenis.

     Piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente įrašomi du kartus.

     Pirmas Piliečio asmenvardžio įrašas skirtas vartoti šalies viduje. Asmenvardis įrašomas nacionaliniais rašmenimis su visais diakritiniais ženklais. Šis įrašas priklauso šalies kompetencijai, yra šalies kalbos sistemos dalis ir asmens tapatybės žymuo. Lietuvių kalbos institutas po 2014 m. vykusių kalbininkų diskusijų paskelbė išvadą: „Asmenvardžiai yra sudedamoji kalbos sistemos dalis, nes vartosenoje paklūsta bendrosioms lietuvių kalbos taisyklėms – kaip ir visi daiktavardžiai, jie gramatiškai derinami su kitais žodžiais sakinyje.“

     Valstybių kompiuterinės sistemos ir kompiuterių klaviatūros pritaikytos tik nacionaliniams rašmenims. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) Doc 9303-3 taisyklių 4.3. punkte nurodyta: „Nacionaliniai rašmenys paprastai vartojami tik šalies kompiuterinėse sistemose, bet ne visame pasaulyje („National characters generally appear only in the computer processing systems of the States in which they apply and are not available globally“). Europos Sąjungos teisiniai aktai nesuteikia teisės jokiai Sąjungos institucijai ar kitai šaliai kištis į kitos šalies narės kalbos rašybos reguliavimą. Tik pati Lietuva teisiniais aktais gali reguliuoti savo rašmenis ir jų vartojimo taisykles.

     Piliečių užsienietiškus asmenvardžius jų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose  31 metus mes privalėjome rašyti lietuviškais rašmenimis ir  pagal tarimą, remiantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo antruoju punktu (Konstitucinio teismo (toliau – KT) 1991 m. spalio 21 d. nutarimas). Jis buvo dviprasmiškas, klaidinantis, leidžiantis vartoti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenis (3 punktas) ir rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (2 punktas) nepaaiškinant, pagal kokį tarimą reikėjo rašyti – autentišką ar lietuvišką (viena raidė – vienas garsas). Klaidžiojo visi, net teismai: vieni įpareigodavo užsienietišką Piliečio asmenvardį rašyti pagal autentišką tarimą lietuviškais rašmenimis (pavyzdžiui, Jacquet – Žakė), kiti – lotynų abėcėlės raidėmis paraidžiui, tretieji – net lotyniško pagrindo rašmenimis.

     Piliečių asmenvardžiai kituose oficialiuose Lietuvoje išduodamuose dokumentuose buvo ir yra rašomi remiantis Gyventojų registro ar piliečio tapatybę patvirtinančiais dokumentais (Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Taip šalyje išsaugomi visi asmenvardžio rašmenys, jo skambėjimas (diakritiniai ženklai) ir kiekvienos tautos kalbos savitumas. Tik numatytais atvejais (lėktuvų bilietuose  ir kt.) Piliečių asmenvardžiai rašomi pagal ICAO taisykles.

     Antras asmenvardžio įrašas  skirtas pasauliui ir yra vartojamas kitose šalyse kaip užsieniečio asmens tapatybės žymuo, kaip citata.  Jis įrašomas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento mašininio skaitymo skyriuje (paso pirmojo lapo apačioje, kortelės antroje pusėje). Asmenvardis įrašomas pagal ICAO taisykles 26 rašmenimis, atitinkančiais lotyniškos abėcėlės 26 raides. Asmenvardis, užrašytas pagal ICAO taisykles, nėra kalbos sistemos dalis, nes rašmenys perrašomi be tarimo (be diakritinių ženklų). Pavyzdžiui, Žičiūtė  pasauliui tampa Ziciute.    

     Lotynų abėcėlės (ICAO taisyklių) 26 raidės tapo visų planetos  gyventojų asmenvardžių bendru vardikliu. Jos pasaulį vienija, nes jas atpažįsta ir vartoja visų šalių kompiuterinės sistemos ir visos civilizuotos visuomenės. Jos yra daugumos šalių kompiuterių klaviatūrose. Pasaulio šalys, vartojančios ne lotyniško pagrindo rašmenis, savo piliečių asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose (kelionės dokumentuose) įrašo ir lotyniškos (anglų) abėcėlės raidėmis.

       Seimo kanceliarijos pateiktoje informacijoje teigiama, kad Airijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Švedijoje užsieniečių pavardės rašomos be diakritinių ženklų arba taikant ICAO taisykles. Kitose ES šalyse užsieniečių vardai ir pavardės perrašomi autentiški, o kai nėra techninių galimybių – be diakritinių ženklų ar pagal ICAO taisykles.

      Užsieniečio asmenvardis vartojamas ribotą laiką, ribotoje teritorijoje, riboto skaičiaus gyventojų. Išvykus užsieniečiui, išvyksta ir asmenvardis. Asmenvardžių gausą nulemia atvykstančių užsieniečių kiekis.

      Lietuvoje užsieniečių asmenvardžius į kitus dokumentus perrašinėjome teisėtai su diakritiniais ženklais, remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) nutarimu Nr. 60. Po įstaigų apklausos VLKK atstovai teigė:  „Nurašant kitų kalbų asmenvardžius vartojamos lietuvių kalbos raidyne nesančios raidės Q, W, X, bet diakritiniai ženklai, jei nėra techninių galimybių jų perteikti, neperrašomi, vietoje raidės su diakritiniu ženklu tokiu atveju rašoma raidė be jo, pvz., vietoje „ř“ rašoma „r“. Be diakritinių ženklų užsieniečių asmenvardžiai buvo rašomi tik nustatytais atvejais, pavyzdžiui, kai nėra techninių galimybių ir kt.

   Išvada.  Piliečio užsienietiškas asmenvardis, įrašytas civilinės būklės aktų įraše, yra asmens tapatybės žymuo ir kalbos sistemos dalis. Jis į kitus dokumentus buvo, yra ir bus   perrašomas  paraidžiui su visais diakritiniais ženklais, nes tik taip išsaugoma Piliečio asmens tapatybė ir asmenvardžio skambėjimas visą gyvenimą, o per ainius – šimtmečius.

      Užsieniečio asmenvardis nėra kalbos sistemos dalis. Jis yra asmens tapatybės žymuo, citata. Perrašyti į kitus dokumentus užsieniečio asmenvardžio  visas lotyniškos abėcėlės raides (paso antrą asmenvardžio įrašą) yra pareiga. Lotyniškos abėcėlės raidžių perrašymas į kitus dokumentus su diakritiniais ženklais ir teisingas asmenvardžio ištarimas yra ne prievolė, o pagarbos asmeniui ir valstybei parodymas. Užsieniečio asmenvardžio daugkartinis perrašinėjimas į kitus dokumentus be ar su diakritiniais ženklais asmenvardžio įrašo užsieniečio pase nepakeičia.

     Išsiaiškinę  rašymo principus, įvertinkime Įstatymo ir Projekto trūkumus.

   1. Ar lotyniškos abėcėlės q, w, x raidžių ir lotyniško pagrindo rašmenų vartojimas Piliečių asmenvardžiuose atitinka piliečio, visuomenės ir valstybės interesus ir Konstitucijos 14 straipsnį?

     KT 2014 m. vasario 27 d. nutarimu įpareigojo VLKK teikti Seimui oficialias išvadas: „Ar piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.“ KT įpareigojo Seimą į VLKK išvadas  atsižvelgti.

     VLKK, vykdydama KT nurodymą, 2014 m. rugsėjo 5 d. Seimui pateikė išvadą. Joje pasiūlė  sutuoktinių nelietuviškas pavardes bei užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį. Tai visų n e s u s i p r a t i m ų  p r i e ž a s t i s.

     Sąvoką „lotyniško pagrindo rašmenys“ sudaro dvi dalys: lotynų abėcėlės 26 raidės (pagrindas) ir nacionaliniai rašmenys (su diakritiniais ženklais ar be jų).

      Pirmai sąvokos daliai (visų 26 lotyniškos abėcėlės  raidžių užsienietiškuose Piliečių  asmenvardžiuose vartojimui) Seimas pritarė: KT nurodymą atsižvelgti į VLKK siūlymą įvykdė.

      Seimas suprato, jog lotynų abėcėlė (su q, w, x  raidėmis) yra visos planetos gyventojų bendravimo pagrindas ir atsižvelgė į Lietuvos piliečių bei užsieniečių patiriamus nepatogumus, kaimynų nepasitenkinimą, į Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių praktiką. Italijos abėcėlėje W raidės nėra, bet užsienietiškose Italijos piliečių pavardėse ji vartojama. Europos Sąjungoje tik Latvija ir Lietuva jas keisdavo kitomis raidėmis.  Galėjome ir turėjome teisę  jas ir toliau keisti lietuviškomis raidėmis, bet nulėmė VLKK, Lietuvos atsakingų pareigūnų, net valstybės vadovų lengvabūdiškai dalyti pažadai.

      Blogai, kad q, w, x  raidės įteisintos netinkamu būdu. Pasinaudojus trimis raidėmis  buvo įteisintas ir Piliečių užsienietiškų asmenvardžių rašymas paraidžiui lotyniškos abėcėlės raidėmis pagal kitų šalių kalbų rašybos taisykles. Bet apie tai vėliau.

     Antrai sąvokos „lotyniško pagrindo rašmenys“ daliai Seimas nepritarė. Neįmanoma kasdieniame viešajame gyvenime Piliečių pavardėse vartoti šimtus lotyniško pagrindo rašmenų: Ø,  Æ, Œ, Ħ, þ, ß, Ǝ, Ə, Ð, À,  Á,  Â,  Ã,  Ä,  Å, Ā, Ă, Ą, Ļ, Ł, Ĺ, Ľ ir t. t. Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas Seimui atsiųstame išaiškinime rašo: „Kiek šiuo metu yra lotyniškų (lotyniško pagrindo) rašmenų, priklauso nuo skaičiavimo metodikos.  Unicode konsorciume šiuo metu registruota iš viso 940 lotyniškų rašmenų (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant atskirai). Dauguma šių rašmenų nėra aktualūs oficialiems dokumentams.“ Europos Sąjungos oficialiose kalbose vartojami 72 rašmenys, besiskiriantys nuo pamatinių lotyniškų raidžių. Kiek jų vartojama pasaulyje – nesuskaičiuota.

    VLKK savo išvadose peržengė KT nustatytas ribas – nenurodė, nei kiek, nei kokie lotyniško pagrindo rašmenys derėtų su lietuvių kalbos tradicija, nepažeistų lietuvių kalbos sistemos ir kalbos savitumo. Ar galima užrašyti ir atkurti Lietuvos piliečių asmenvardžių skambesį, kai daugelyje šalių tos pačios raidės ir diakritiniai ženklai tariami skirtingai, kompiuterių klaviatūrose jų nėra? Ar visi Lietuvos  gyventojai sugebėtų vartoti šimtus nelietuviškų rašmenų ir pritaikyti tūkstančius jų vartojimo taisyklių? Dėl klaidingai perrašyto ar neperrašyto diakritinio ženklelio atsirastų daugybė skirtingų naujų pavardžių ir teismų bylų, nes ir vienas diakritinis ženklas keičia Piliečio pavardę (tapatybę). Žuko ir Zuko pavardės  Lietuvoje skiriasi. Jei vartoti nacionalinių diakritinių ženklų nebūtų privaloma (jei būtų rašoma ne pagal pasą), Pilietė Žukevičiūtė galėtų vartoti virš 20 savo pavardžių (Žukeviciūtė, Žukeviciutė, Žukeviciute, Zukevičiūtė ir t. t.).

     Seimas, įvertinęs tuos ir kitus argumentus, pasinaudodamas diskrecijos teise ir sveiku protu, antrą VLKK pasiūlymo dalį (Piliečių asmenvardžiuose vartoti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenis) atmetė. Šiuo atveju nusvėrė visuomenės viešasis interesas, o ne pavienių piliečių noras.

     Išvada. Puiku, kad Seimas lotyniškos abėcėlės raidžių vartojimą aiškiai atskyrė nuo lotyniško pagrindo rašmenų vartojimo.

     Q, W, X raidės asmenvardžiuose  įteisintos remiantis  VLKK siūlymu ir Seime priimtu įstatymu, t. y. įteisintos KT nurodytu teisėtu būdu ir aiškiai nurodytoms piliečių grupėms. Galbūt jų per daug, bet tai kitas klausimas. Kreiptis į KT reikia ne dėl trijų raidžių vartojimo įteisinimo, bet dėl netinkamo jų įteisinimo būdo – jos įteisintos leidžiant užsienietiškus Piliečių asmenvardžius perrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis pagal kitų šalių kalbų rašybos taisykles paraidžiui ir be išimties (ne valstybine kalba).

     Politikų, VLKK siūlymai ir teismų sprendimai Piliečių asmenvardžiuose leisti vartoti visus lotyniško pagrindo rašmenis pertvarkant kompiuterines sistemas yra avantiūristiniai, nesuderinami su Konstitucija ir kitų šalių patirtimi. Kitų šalių diakritiniai ženklai Piliečio asmenvardžiui kaip asmens tapatybės žymeniui ir asmenvardžiui, kaip kalbos sistemos daliai yra žalingi. Kitų šalių diakritiniai ženklai gali būti vartojami tik užsieniečių asmenvardžiuose, dokumentuose ir tekstuose, o piliečių asmenvardžiuose negali būti vartojami.

   2. Ar Įstatymu įteisintas Piliečių užsienietiškų asmenvardžių rašymas paraidžiui pagal kitų šalių kalbų rašybos taisykles atitinka Konstitucijos 14 straipsnį?

     Lietuvos piliečio asmenvardžio užrašymą reglamentuoja pagrindinis teisės aktas – Konstitucija. Jos 14 straipsnis (keičiamas tik referendumu) nurodo: valstybinė kalba – lietuvių kalba. KT savo 1999 m. spalio 21 d. ir kituose nutarimuose paaiškino ir įpareigojo: „<…> asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“

   Aptariamo Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja Piliečio asmenvardį, dokumento šaltinyje įrašytą lotyniškos abėcėlės ar lotyniško pagrindo rašmenimis, į Piliečio asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir į civilinės būklės aktų įrašą asmens pageidavimu perrašyti paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis.

     Žodis „paraidžiui“ reiškia, kad asmenvardžius, užrašytus lotyniškos abėcėlės rašmenimis pagal kitų šalių kalbų rašybos taisykles (ir tuos, kurių perskaityti lietuviškai neįmanoma) piliečiams prašant turime perrašyti paraidžiui ne valstybine kalba. Juos derinti prie lietuvių kalbos rašybos taisyklių galime tik piliečio prašymu (Įstatymo 4 str. 3 dalis).

     Ar Seimo nariai balsuodami suprato, kaip paraidžiui nurašytas Piliečių užsienietiškas pavardes reikia tarti – lietuviškai paraidžiui valstybine kalba ar pagal kitos šalies kalbos taisykles, ar lotyniškai, nes jos užrašytos pagal įstatymą lotyniškos abėcėlės raidėmis? Lietuvių kalbos rašybos taisyklių 1.2. punkte nurodytas rašymo principas: „Lietuvių kalbos rašte vieną garsą paprastai atitinka viena grafema, t. y. vienas garsas žymimas viena raide.“ Daugumos Piliečių užsienietiškų vardų ir pavardžių (Weber, Alexander ir kt.) rašymas ir tarimas paraidžiui visuomenei problemų nekelia. Kaip visuomenė viešajame gyvenime (mokymo, gydymo ir visose kitose institucijose) tars Piliečių asmenvardžius, perrašytus paraidžiui: Jacques (Žakė), Churchill (Čerčilis), Stszczembosz (?), Brzeczyszczykiewicz (?), Jacquelaine (Žaklina) ir t. t.? Juos ištarti lietuviškai paraidžiui neįmanoma, o visiems išmokti visų šalių kalbų, vartojančių lotyniško pagrindo rašmenis, tarimo taisykles taip pat neįmanoma.   Perrašant  paraidžiui, reikia perrašyti ir su lietuvių kalba nesiderinančius raidžių junginius sz, rz, tsch, cz, csh ir kt.  Seimas neįvykdė KT 1999 m. spalio 21 d. nutarimo 4 punkto įpareigojimo: „<…> įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones.“ Įstatyme lietuvių kalbos rašybos taisyklės net nepaminėtos!

    Įstatymo įpareigojimas piliečiui pageidaujant užsienietiškus asmenvardžius rašyti paraidžiui pagal kitų šalių kalbų rašybos taisykles pažeidžia visuomenės viešąjį interesą.  Nugali piliečio, o ne visuomenės ir lietuvių kalbos interesas. Į Lietuvą grįžusi lietuvė ir jos šeima gali džiaugtis iš sutuoktinio perimta pavarde, nors ją parašyti ir ištarti sugebėtų ne visa Lietuvos visuomenė.

     Skleidžiamas mitas, jog pavardė yra prigimtinė, nekeičiama asmens nuosavybė. Daugiau kaip pusė šalies gyventojų savo noru ją pakeičia tuokdamiesi, skirdamiesi, įgydami pilietybę ar prisitaikydami prie savos ar kitos šalies kalbos taisyklių, o dalis vargina save ir visuomenę. Šimkevičius, Adamkevičius ir kiti lietuviai, gerbdami JAV visuomenę, pavardes susitrumpino (Shimkus, Adamkus) ir liko gerbiami Amerikoje, pasaulyje ir Lietuvoje. Daugiau kaip milijonas Lietuvos ištekėjusių moterų pakeičia savo pavardes savo noru, o kelių raidžių pakeitimas vyro pavardėje (išsaugant visuomenės viešąjį interesą) irgi nebūtų tragedija. Spaudoje buvo rašoma, kad  Švedijoje jau galioja teisės aktas, leidžiantis rinktis vardus ir pavardes kelis kartus per gyvenimą. Šalyje vyrauja nuomonė, kad paveldima pavardė ir tėvų išrinktas vardas vaikui riboja jo kaip individo pasirinkimo laisvę.

    Svarbus ir įsidėmėtinas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Runevič-Vardyn ir Wardyn bylos C-391/09 aiškinimas, jog taikant nacionalinės teisės aktus nedraudžiama  atsisakyti pakeisti bendrą Sąjungos piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose, laikantis tos valstybės rašybos taisyklių. Jei atsisakymas piliečiui sukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, teismas turi patikrinti, ar atsisakymas būtinas ir  yra proporcingas teisėtai ginamam tikslui.

     Seimas atsisakė taikyti lietuvių kalbos rašybos taisykles panaikindamas Civilinio kodekso (pirmo po Konstitucijos pagal rangą dokumento) VIII dalies 3.282 straipsnį: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.“ 2015 metais visa VIII Civilinio kodekso dalis tyliai buvo panaikinta (nustojo galioti 2017 m. sausio 1 d.), o asmenvardžių rašymas dokumentuose buvo priskirtas Teisingumo ministerijos kompetencijai. Tai leido užsienietiškus Piliečių asmenvardžius rašyti paraidžiui pagal kitų šalių kalbų rašybos taisykles.

     Latvijos teisės aktuose yra šios formuluotės: „asmenvardžiai rašomi laikantis latvių kalbos tradicijų ir literatūrinės kalbos normų“, „rašomi pagal latvių kalbos rašybos taisykles ir latviškomis raidėmis“, „rašomi latvių kalba“. Mes pasauliui pranešėme: „Lietuvos Piliečių užsienietiškus asmenvardžius rašome lotyniškos abėcėlės raidėmis paraidžiui pagal kitų šalių kalbų rašybos taisykles, o ne lietuvių kalba.“

   Išvada. Įstatymo 4 straipsnio pirma ir antra  dalys, įpareigojančios Piliečių užsienietiškus asmenvardžius civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis paraidžiui (pagal kitų šalių kalbų rašybos taisykles, ne valstybine kalba, nenurodant išimčių), pažeidžia visuomenės viešąjį interesą ir galimai prieštarauja Konstitucijos 14 straipsniui.

3. Ar Įstatymo nuostatos, leidžiančios Piliečio užsienietišką asmenvardį civilinės būklės aktų įrašuose rašyti tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis paraidžiui (3.5. ir 4.1. str.) arba tik lietuviškais rašmenimis ir lietuviška forma (4.3. str.), nepažeidžia piliečio teisių?

     Piliečio užsienietiško asmenvardžio rašymas  civilinės būklės aktų įrašuose lotyniškos abėcėlės rašmenimis paraidžiui atitinka piliečio interesą, bet ne visada atitinka visuomenės viešąjį interesą (Stszczembosz). Piliečio užsienietiško asmenvardžio  perrašymas pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles atitinka visuomenės interesus, bet neatitinka piliečio interesų – Jacques Lietuvoje taptų Jackuet ar Žakė (pagal tarimą), o užsienyje – Zake.

     Piliečio ir visuomenės interesams suderinti reikalinga kompromisinė nuostata, suteikianti teisę pačiam Piliečiui rinktis. Kalbininkė prof. dr. Laima Kalėdienė savo straipsnyje rašė: „Danijos Karalystėje perrašant raides su danų kalboje nevartojamais diakritiniais ženklais ar nelotyniško pagrindo abėcėlės raides asmuo pats pasirenka, kuriomis danų abėcėlės raidėmis asmenvardžiai būtų užrašyti panašiausiai.“

     Šis rašymo principas Lietuvai gal tiktų jį susiaurinus įpareigojimu asmenvardį rašyti laikantis lietuvių  kalbos tradicijų ir lietuvių kalbos rašybos normų.

 4. Ar Įstatymo įpareigojimas užsieniečių (kitų šalių piliečių) asmenvardžius rašyti tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis nepažeidžia asmens teisių?

Kalbininkas, akademikas Zigmas Zinkevičius 2011 m. liepos 25 d. „Vorutoje“ rašė: „Užsieniečių ir Lietuvos piliečių pavardės skirtingai traktuotinos. Užsieniečių, vartojančių lotynų abėcėlės pagrindu sudarytą rašybą, pavardes priimta rašyti originalo kalba. Taip daroma bemaž visame pasaulyje. Išimtis sudaro tik tam tikri atvejai: grožinė literatūra, ypač skirta vaikams, kai norima nurodyti apytikrį pavardės tarimą, ir kt. <…> Lietuvos kitakalbių piliečių pavardes priimta rašyti lietuviškomis raidėmis pagal tarimą. Analogiškai daroma daugelyje pasaulio šalių, be kita ko, ir Lenkijoje.“

     VLKK Seimui pateiktoje pirmojoje išvadoje (2014 m. rugsėjo 5 d.) nurodė: „Būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybės dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose.“

   VLKK 2022 m. sausio 6 d. nutarimu N-1(190) patvirtino lietuvių kalbos rašybos taisykles – leidinį „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“ (toliau – Taisyklės).  Šiuo nutarimu (teisės aktu) privalo vadovautis visos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, Seimas, teismai ir pati VLKK. Šių Taisyklių 9.2.1. B punktas įpareigoja lotynišką raidyną vartojančių kalbų asmenvardžius rašyti taip: „Dalykiniuose tekstuose – mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose (tekstuose), oficialiuose dokumentuose (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus) bei specialiuosiuose tekstuose rašomos autentiškos kitų kalbų asmenvardžių formos.“ Taisyklių 9.2.3. A punktas paaiškina, kad lietuviškame tekste lotynišką raidyną vartojančių kalbų asmenvardžiai gali būti rašomi originalo kalbos rašmenimis, nesant techninių galimybių  diakritiniai ženklai nežymimi.

     Tą nuostatą ir užsieniečių, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesus bei pasaulyje taikomą praktiką atitiko iki 2022 m. gegužės 1 d. galiojęs Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktas. Jis įpareigojo užsieniečių asmenvardžius į civilinės būklės aktų įrašus nurašyti paraidžiui lotyniško pagrindo rašmenimis arba be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima.

   Seimas, ignoruodamas kalbos rašybos Taisykles, Įstatymo Nr. XIV–903  3 straipsnio 5 dalimi įpareigojo užsieniečių asmenvardžius  rašyti laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų – užsieniečių  asmenvardžius rašyti paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Seimas Įstatymo nuostatą, skirtą piliečių asmenvardžių rašymui asmens tapatybės dokumentuose, pritaikė užsieniečių asmenvardžių rašymui – užsieniečio ir Lietuvos piliečio užsienietiško asmenvardžio rašymą ne atskyrė, o suvienodino (pablogino).

    Įstatymo įpareigojimas užsieniečių vardus ir pavardes į kitus dokumentus perrašyti be diakritinių ženklų ir tada, kai leidžia techninės galimybės, yra teisėtas, bet  nepagarbus, pabloginantis užsieniečių turėtas teises. Jis prieštarauja cituotai akademiko nuomonei, Lietuvių kalbos rašybos Taisyklėms ir rašymo  tradicijoms. Visų užsienio piliečių (ir nusipelniusių žymių asmenų, jų vaikų) pavardžių rašymas sutuoktuvių, gimimo liudijimuose ir kituose Lietuvoje sudaromuose dokumentuose be diakritinių ženklų sukels užsieniečių nepasitenkinimą. Asmenvardžiai be diakritinių ženklų galėtų būti rašomi užsieniečiams išduodamuose dokumentuose laikinai gyventi Lietuvoje, kai nėra techninių galimybių ir kitais numatytais atvejais

Patys Lietuvos piliečiai džiūgauja, kai jų pavardes kitoje šalyje užrašo su lietuviškais diakritiniais ženklais.      

     Išvada. Priimto įstatymo 3 str. 5 dalies nurodymas perrašant užsieniečio asmenvardį laikytis 4 str. 1 dalies reikalavimo rašyti tik lotyniškos abėcėlės raidėmis ne visada dera su galiojančiu Lietuvių kalbos rašybos taisyklių 9.2.3. A punktu, užsieniečių interesais, rašymo tradicijomis, kitų šalių patirtimi, teisėkūros principais, o gal ir su Konstitucijos 22 straipsniu, tvirtinančiu: „Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.“

5. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis galimai diskriminuoja piliečius pagal tautybę

   Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis skelbia: „Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).“ Ši nuostata taikoma ir iš sutuoktinių perimtoms pavardėms (3 str. 1 ir 2 dalių nuorodos).

a) Įstatyme ir Projekte vartojama sąvoka „Ne lietuvių tautybės“ Lietuvos piliečius aiškiai suskirsto į dvi grupes pagal tautybę – lietuvius ir ne lietuvius.

b) Tik ne lietuvių tautybės pilietis gali pateikti prašymą jo asmenvardį rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Įstatymo 4 straipsnis tik paaiškina, kada ir kaip 3 straipsnio nuostatos taikomos.

c) Tik lietuvių tautybės piliečiai, susituokę užsienyje ar kitaip įgiję savo ir vaikų vardus ir pavardes, rašyti asmenvardžio į asmens tapatybės dokumentus su lotynų abėcėlės q, w, x raidėmis negalės, nes jie nėra „ne lietuvių tautybės“, nors ir atitiktų 4 str. 2 dalies reikalavimus.

     Išvada. Įstatymo 3 str. 3 dalis galimai  diskriminuoja lietuvių tautybės piliečius ir  nedera su Konstitucijos 29 straipsniu: „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“

6. Kokios pagrindinės klaidžiojimo priežastys?

     Pirma,  didžiausią sumaištį sukėlė klaidingos VLKK nuostatos ir siūlymai. Atkaklus atsisakymas įteisinti tik Q, W, X raides ir dar atkaklesnis siūlymas Piliečių užsienietiškus asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis suklaidino politikus ir visuomenę. Tos trys raidės yra ir sąvokoje „lotyniško pagrindo rašmenys“. Pagal VLKK, tik trijų raidžių įteisinimas lietuvių kalbai kenktų, o jų įteisinimas kartu su kitomis – ne. VLKK siekis sutapo su Lenkijos kai kurių politikų siekiu Lietuvoje Piliečių užsienietiškuose asmenvardžiuose vartoti visus Lenkijos abėcėlės rašmenis. VLKK visuomenei nepaaiškina (slepia), kiek tų rašmenų ir kaip juos privalėtume vartoti.

     2021 m. spalio 6 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), įteisindamas nelietuviškos raidės „ć“ ir kitų lotyniško pagrindo diakritinių ženklų vartojimą Lietuvos piliečių asmenvardžiuose, savo nutartyje teigė: „Esminę reikšmę išvadai turi VLKK nuomonė. <…> Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme žodinio proceso metu, VLKK patvirtino, kad asmens vardo ir pavardės rašymas lotyniškais rašmenimis su šalutiniais (diakritiniais) ženklais, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje, nedarytų žalos bendrinei lietuvių kalbai ir jos išsaugojimui“ (LAT nutarties 30 ir 33 punktai). Sunku patikėti, kad tai oficiali visos VLKK suderinta ir teisiniu aktu patvirtinta nuomonė, jog kelių šimtų nepažįstamų raidžių vartojimas lietuvių kalbai nepakenktų. Gal teismo sprendimas priimtas remiantis tik buvusių VLKK pirmininkų nuomone? VLKK siūlymai nėra teisiniai dokumentai, juo labiau kad jais remiantis paruošti įstatymo projektai Seime buvo atmesti daug kartų.

Antra, klaidžiojimus sukėlė politikų nenuovokumas ar sąmoningas visuomenės klaidinimas.

a) Seimo narys Andrius Kubilius 2010 m. balandžio 8 dieną, pristatydamas savo įstatymo XIP-1644(2) projektą, pasirėmė prof. Vytauto Landsbergio spaudoje publikuotais žodžiais: „Pasaulis įvairus ir žmonės įvairūs. Nebūtina visų grūsti į vieną nustatytą ir privalomą sampratą bei procedūrą. Tegu renkasi, kam labai svarbu, ar pavardėje v, ar w.“ A. Kubilius savo siūlymą piliečių asmenvardžius rašyti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindė profesoriaus autoritetu – siūlymu pavardėje vartoti lotyniškos abėcėlės raides. Skirtumas – „tik“ keli šimtai rašmenų.

b) Seimo narys Gediminas Kirkilas savo įstatymo projektu Nr. XIIP-1653 siūlė leisti Piliečių asmenvardžiuose vartoti visus lotyniško pagrindo rašmenis. Jis visuomenei neaiškino, kad tektų vartoti apie 150 kitų šalių rašmenų, bet su patosu klausė: „Ar gali trys raidės pakenkti lietuvių kalbai?“

c) Demagogijos viršūnę pasiekė Seimo narys Gintaras Paluckas. Pristatydamas Seimui savo įstatymo projektą (Nr. XIVP-86), jis keturis kartus patvirtino, kad įstatymu siūlo įteisinti tik tris raides (q, w, x). Aiškinimas nesutapo su pateikto projekto 4 straipsnio 1 dalies, už kurią balsavo Seimas, imperatyviuoju įpareigojimu: „Lietuvos Respublikos piliečio, priklausančio tautinei mažumai, prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis ir pagal atitinkamos tautinės mažumos kalbos taisykles.“ Ar Seimas, visuomenė ir pats projekto teikėjas suprato, už kokių rašmenų vartojimą ir už kokias rašybos taisykles buvo balsuota? Žr. Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. posėdžio stenogramą (15.17 val.).

d) Seimo nariai Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski 2022 m. rugsėjo 1 d. Seimui pateikė įstatymo projektą Nr. XIVP-1952. Remdamiesi LAT civilinės bylos Nr. 3K-3-122-1075/2021 nutartimi, jie siekia įstatymo sąvoką „rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis“ pakeisti sąvoka „rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis“. Aiškinamajame rašte jie teigė, kad „įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių“. Galima abejoti, ar tikrai manoma, jog kasdieniame viešajame gyvenime viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenų vartojimas neturės jokios įtakos lietuvių kalbai ir visuomenei? Projekto autoriai nepaaiškino, nei kiek šimtų tų rašmenų nori įteisinti, nei kaip juos reikės vartoti, nei kiek milijonų kompiuterinių sistemų pertvarkymui turėsime išleisti.

e) Teisingumo ministerijos kancleris Augustas Ručinskas Seimui pateikė projektą palaikančią išvadą: „Įvertinę <…> įstatymo projekto XIVP-1952 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.“ Jis privalėjo žinoti, kad ICAO taisyklėse (jau cituotose) nurodyta: „Nacionaliniai rašmenys paprastai vartojami tik šalies kompiuterinėse sistemose, bet ne visame pasaulyje.“ Jis turėjo suprasti, kad neriboto kiekio (gal per kelis šimtus) kitų šalių rašmenų kasdieniame šalies viešajame gyvenime vartoti neįmanoma.

f) 2022 m. sausio 18 d. transliuotoje „Žinių radijo“ laidoje Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TT) komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, paklaustas apie asmenvardžių rašymą kitose šalyse, pasidžiaugė, jog Briuselyje jo pavardę užrašo su  diakritiniu ženklu „Š“. Gal jis nesuprato, kuo skiriasi užsieniečių ir Lietuvos piliečių pavardžių rašymas. Ir mes 31 metus Lietuvoje užsieniečių autentiškas pavardes rašėme teisėtai, kaip Briuselyje, remdamiesi VLKK nutarimu Nr. 60 (jei leisdavo techninės galimybės). Šią teisę iš užsieniečių atėmė TT komiteto sukurtas ir Seimo priimtas Įstatymas. Jis įpareigoja užsieniečių pavardes rašyti lotynų abėcėlės raidėmis be diakritinių ženklų.

      Seimo kanceliarijos pateiktoje informacijoje teigiama: „Raidės, kurių nėra Belgijos kalbose (prancūzų ir olandų), pakeičiamos jų artimiausiu ekvivalentu (pvz., ispanų ñ keičiama nn, vokiečių ß keičiama ss).“ Belgai elgiasi civilizuotai – užsieniečių pavardes rašo autentiškai, o šalies piliečių – be kitų šalių rašmenų.

     Ir kiti politikai dažnai daro tą pačią klaidą – nepastebi užsieniečių ir šalies piliečių asmenvardžių rašymo skirtumų. Grįžę iš užsienio tvirtina, jog daugelyje šalių Lietuvos piliečių pavardes užrašo autentiškas, tai ir mes Lietuvos piliečių užsienietiškas pavardes turime rašyti autentiškas.

g) Autentiškų užsienietiškų asmenvardžių rašymo entuziastai remiasi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 str. 1 dalies teiginiu, kad šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę ir vardą vartoti mažumos kalba, bet nutyli, kad to straipsnio išaiškinime nurodyta: „Šalys gali vartoti savo oficialios kalbos abėcėlę, kai reikia rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens vardą (-us) pagal jo fonetinę formą.“

h) Puiku, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pradėjo pastebėti pagrindinius Projekto Nr. XIVP-1952 trūkumus, kad abejoja, ar vartojant visus lotyniško pagrindo rašmenis nebūtų pažeista lietuvių kalbos sistema ir lietuvių kalbos savitumas, atkreipė dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte pasiremta netinkama LAT nutartimi.

      Trečia. Sumaištį didina abejotini teismų sprendimai

LAT civilinės bylos Nr. 3K-3-122-1075/2021 nutartyje teigė: „Bylą nagrinėję teismai priėmė pagrįstą ir su tarptautine teise bei tarptautine teismų praktika suderinamą racionalų sprendimą, saugantį pareiškėjos teisę į privatų ir šeimos gyvenimą (nutarties 15.6. p.). Galima tuo abejoti.

a) LAT, sutikdamas su teismų sprendimu, įpareigojančiu Lietuvos pilietės asmenvardį rašyti kitų šalių rašmenimis, galimai pažeidė Konstitucijos 14 straipsnį ir KT įpareigojimą jog asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitus tik lietuvių kalbai artimus rašmenis galima vartoti tik pasiūlius VLKK ir tik po pritarimo patvirtinimo Seime.

b) Priėmė sprendimą pasiremdami tik žodinio proceso metu VLKK atstovų išsakyta nuomone, jog kitų šalių diakritiniai ženklai lietuvių kalbai žalos nedarytų (nutarties 33 punktas). Tai tik VLKK nuomonė, nes lietuvių kalbos rašybos Taisyklėse ir kituose teisiniuose aktuose tokios nuostatos nėra. EŽTT nurodė, kad sprendimai priimami taikant nacionalinės teisės aktus. Sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Aukščiausios Tarybos nutarimo 2 punktas, jog kitų tautybių asmenų vardai ir pavardės Lietuvos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.

c) Teismai peržengė savo kompetencijos ribas. LAT pasisavino VLKK ir Seimo funkcijas – pakeitė lietuvių kalbos rašybos sistemą. Iki teismo sprendimo žinojome, kad Taisyklėse nurodyta, jog vienas rašmuo žymi vieną garsą, o po teismo – kad vienas rašmuo atitinka kelis garsus, o keli garsai – vieną rašmenį. Ar visa visuomenė gali žinoti, ar  „Ć“ tarti lietuviškai C (su dešininiu kirčiu), ar lenkiškai C (Ćyviński – Cyvinski), ar slovėniškai Č minkštai (ieškovės sutuoktinio aiškinimas), ar dar kitaip?  Nebeaišku, ar varde Józef yra lietuviškas kirčio ženklas, ar lenkiška „ó“ (tariama „u“) – Juzef.  Jau įteisintas „Ń“, „Ł“ raidžių vartojimas.   Seime užregistruotas projektas, įteisinantis gal kelių šimtų rašmenų vartojimą, remiasi šia LAT nutartimi. LAT nutartis lietuvių kalbai ir visuomenei jau pakenkė – pažeidė visuomenės viešąjį interesą!

d) Teismai priėmė sprendimus pasiremdami ieškovės galimais, o ne faktiniais patirtais nepatogumais.

e) LAT pakako vieno fakto, jog Registrų centras, priverstas teismų, specialistams padedant įrašė į registrus pavardę su „ć“. LAT pats netyrė ir neįpareigojo teismų ištirti, ar visuomenė ir kompiuterinės informacinės sistemos sugebės vartoti Piliečių asmenvardžiuose „ć“ ir kitas nelietuviškas raides, kai visas pasaulis taip rašyti nesugeba – savo piliečių asmenvardžius rašo nacionaliniais rašmenimis.

f) Nutarties 10 punktas: „<…> lietuvių kalboje yra pakankamai raidžių su diakritiniais ženklais, todėl negalima laikyti, jog ginčo diakritinis ženklas yra labai nutolęs nuo lietuvių kalbos….“? Ne vartojamų diakritinių ženklų pakankamas kiekis nulemia diakritinio ženklo reikšmę. „<…> Lietuvos Respublikos pilietės vyro (užsienio piliečio) pavardės pasirinkimas lemia, kad santuokos sudarymo įraše turi būti įrašyta Lietuvos Respublikos pilietės pasirinkta vyro pavardė.“

     Teismo teiginys, jog Pilietės pasirinkimas yra aukščiau už teisinius aktus ir visuomenės viešąjį interesą, leidžia abejoti teismų nešališkumu.

     Bendra išvada. Jau pasiektas ketvirtasis etapas: Įstatymu jau įteisintos Q, W, X raidžių Piliečių asmenvardžiuose vartojimas. Įstatymu jau įteisintas užsienietiškų Piliečių pavardžių perrašymas paraidžiui pagal kitų šalių kalbų taisykles. Teismai jau įteisino kitų šalių rašmenų vartojimą. Seime jau užregistruotas įstatymo  projektas, leidžiantis Piliečių asmenvardžius dokumentuose rašyti viso pasaulio vartojamais lotyniško pagrindo rašmenimis be ribojimų.

     Tam žingsniui beveik pasiruošta: įtakingi politikai, minėti teismai, Seimo TT komiteto pirmininkas, kai kurie VLKK nariai ir kt. jau „suprato“, kad visuomenei vartoti viso pasaulio rašmenis yra gėris. Į KT ir VLKK narius siūlomi jau „susipratę“ asmenys, o naujosios VLKK pirmininkės nuomonė neaiški, nes Seimo nariai balsavo už ją, net  Seimo salėje nieko jos nepaklausę!  Neramina komisijos nario Laimanto Jonušio publikuota citata: „Aš netikiu, kad kai kurie kalbininkai iš tikrųjų mano, jog autentiška asmenvardžių rašyba dokumentuose pakenks lietuvių kalbai.“ Visuomeninis transliuotojas LRT ir kita žiniasklaida, politikai, kalbininkai tyli. Nutildyti ar nesuprasdami pavojaus? Opozicija, pavargusi nuo kovos dėl trijų raidžių, per pusę metų nebesugebėjo parašyti net tinkamo prašymo KT.

     Pritariu tiems, kurie politikų reikalavimus asmenvardžius rašyti paraidžiui lotyniško pagrindo rašmenimis  siūlo vadinti ne klaidžiojimu, o blūdijimu.

Gal abejojantiems apsispręsti padės keli klausimai:

a) Ar žino, kiek šimtų lotyniško pagrindo rašmenų tektų vartoti Lietuvos piliečių asmenvardžiuose ir kurie iš jų derėtų su lietuvių kalba ir Konstitucija?

b) Kurių valstybių visuomenės viešajame gyvenime sugeba vartoti viso pasaulio  lotyniško pagrindo rašmenis, t. y. rašo taip, kaip norima įgyvendinti Lietuvoje?

c) Kuriose valstybėse kompiuterinės-informacinės sistemos jau suderintos atpažinti ir vartoti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenis?

d) Ar jie supranta, kad ir jiems patiems teks vartoti (rašyti ir tarti) kitų šalių nepažįstamus rašmenis, nes viešajame gyvenime asmenvardžiai rašomi pagal pasą?

e) Kodėl Seimas, VLKK, teismai nepaiso KT imperatyvaus įpareigojimo, nurodančio, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba?

    Kokia išeitis? KT Pirmininkas savo 2022 m. lapkričio 22 d. potvarkiu priėmė Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Konstitucijos 14 straipsniui neprieštarauja Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 2 dalis tiek, kiek jose įtvirtinta galimybė piliečių asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba. Manau,  gausime atsakymą, ar tikrai Piliečio užsienietiško asmenvardžio užrašymas paraidžiui, pagal kitų šalių kalbų taisykles, be išimties (ir tų kurių lietuvis parašyti ir ištarti nesugebės arba jie panašūs į keiksmažodį), nepažeidžia visuomenės viešąjį interesą.

 Jei nebus pataisytas Įstatymas ir bus priimtas Projektas, lietuvių kalba supanašės su Vilniaus krašto „po prostu“ kalba – susimaišys rašmenys ir tarimas. Lietuvių kalbą norima sumaišyti su viso pasaulio kalbomis, palaipsniui ją keičiant lenkų kalba. Juokinsime pasaulį. Gal to ir siekiama.

     Reikia pašalinti Įstatyme pastebėtus trūkumus ir jį papildyti sąlyga, jog Lietuvos piliečių asmenvardžiai gali būti rašomi lietuviškos arba lotyniškos abėcėlės (su q, w, x) rašmenimis p a r a i d ž i u i tiek, kiek dera su lietuvių kalbos rašybos Taisyklėmis, tradicijomis ir teisės aktais. Weber paraidžiui perskaitys kiekvienas lietuvis, keisti nereikės, o Stszczembosz paraidžiui neperskaitys, todėl piliečiui reikia suteikti teisę ir pareigą jį derinti prie lietuvių kalbos rašybos taisyklių. Tai atitiktų Konstituciją, Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus, visuomenės ir paties piliečio interesus.  Jei asmuo nenori taikytis prie visuomenės interesų, jis gali gyventi Lietuvoje ir keliauti po visą pasaulį Lietuvos pilietybės nepriėmęs, asmenvardį rašydamas pagal ICAO taisykles.

    Siekis pakeisti visą lietuvių kalbos rašybos sistemą skleidžiant netiesą, turint  tikslą kasdieniame viešajame gyvenime leisti vartoti ne 35 lietuvių/lotynų abėcėlės raides, o viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenis – gal jau yra nusikalstama veika, o ne tik eilinis nesusipratimas. Tai įvertinti privalo prokuratūros, saugumo, Seimo, žiniasklaidos ir kitos institucijos. Dabar politikų veiksmai lieka neišaiškinti ir neįvertinti, pvz., jau straipsnyje minėtas G. Palucko įstatymo  pristatymas Seime.

     Tauta išnyksta, kai praranda kalbą arba teritoriją. Šalis atsikvošėjo po valstybę sujudinusių 11 paslaptingų pažymų paskelbimo, R. Pakso ir N. Venckienės skelbiamų „tiesų“ išaiškinimų. Gal atsikvošėsime ir nuo raginimų vartoti viso pasaulio šalių lotyniško pagrindo rašmenis? Padės Konstitucija.

Tai eilinio Lietuvos Respublikos piliečio nuomonė.

Nuo redakcijos: Siūlome skaityti ir kitą Kazimiero Petrausko straipsnį apie lietuvių kalbos išsaugojimą.

Ar išsaugosime lietuvių kalbą?