Trakų rajono gyventojai Baltijos kelyje

Kazimieras Šliužas, žurnalistas, www.voruta.lt

Tas 1989-ųjų trečiadienis, pats darbo savaitės vidurys, kam buvo darbingas, nes niekas neabejojo: tai bus istorinė diena, ir ne todėl, kad jau  pažymėta juodu kaspinu, mininčiu lygiai prieš pusšimtį pasirašytą Ribentropo–Molotovo paktą, kuriuo dvi tada galingiausios pasaulio valstybės pasidalijo įtakos sferomis Suomiją, Lenkiją, Estiją, Latviją ir Besarabiją (dalį Rumunijos), o vėliau Stalinas sovietinę kariuomenę įvedė ir į Lietuvą.

Nuo labo žmonės vis žvilgčiojo į laikrodžius ir jau susidėliojo, kada pajudės iš namų į autostradą M1, jungiančią trijų Baltijos valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Planuok neplanavęs, bet nusigauti iki paskirtos atkarpos autostradoje niekam nebuvo paprasta, nors automobilius turėjo anaiptol ne visi.

Trakų rajonui buvo skirta magistralės atkarpa prie viaduko priešais Bagaslaviškį, ties Viesomis (Širvintų r.). Vieni važiavo gal į indus vandens prisipylę troškuliui malšinti, gal kokių užkandžių įsidėję, o aukštadvarietis poetas, liaudies meistras Jonas Kasparavičius gabenosi ypatingą krovinį – paties būtent šiai progai gal per mėnesį išdrožtą didžiulį medinį kryžių (jis matomas šioje nuotraukoje).

Tada į akciją suvažiavo daugybė trakiečių, elektrėniečių – gal pusė rajono gyventojų. Laukdami akcijos pradžios paskelbimo, visi susėdome pievelėje, šnekučiavomės, matyt, mažiausiai – apie buitinius reikaliukus, nes visų galvos buvo pramuštos Lietuvos ateitimi ir karštu tikėjimu, svajone, kad ji atgaus Nepriklausomybę, iki kurios atstatymo, kaip vėliau paaiškėjo, tebuvo likę vos keliomis dienomis daugiau kaip pusmetis. Kalbas dar labiau paaitrino niekada žodžio kišenėje neieškojęs žurnalistas ir rašytojas Algimantas Čekuolis. Iš rajoninio laikraščio „Galvės“ redakcijos dalyvauti Baltijos kelyje nuvyko redaktorius Juozas Vercinkevičius, žurnalistai Sigita Nemeikaitė, Stasys Stacevičius, Kazimieras Šliužas, gal ir dar kas – dabar sunku prisiminti.

2009 metų rugpjūčio 22 d. Juozui Vercinkevičiui buvo įteiktas Baltijos Asamblėjos Padėkos raštas už išskirtinius nuopelnus Baltijos keliui 1989 m. rugpjūčio 23 dieną. Padėkos raštą pasirašė Baltijos Asamblėjos prezidentas Dr. Mantas Adomėnas, viceprezidentas Janis Reirs ir viceprezidentas Trivimi Velliste.

Likus keliolikai minučių iki akcijos paskelbimo, skubiai ieškojomės sau vietos eilėje ir susikibome rankomis kurį laiką užvertę galvas į beveik ties pakaušiais praskrendantį lėktuvą ir per garsiakalbį sveikinantį dalyvius ir barstantį sveikinimus. Trijų Baltijos sesių gyventojai vienu metu susijungė rankomis į nepertraukiamą gyvą grandinę, sujungusią tokio pat likimo pavergtas tautas.

Niekas neabejojo dalyvavęs istoriniame įvykyje, kuris niekada nešsitrins nei iš atminties, nei iš dokumentų.

Kelias namo buvo itin įspūdingesnis nei atvykstant. Niekada po to magistralė M1 nebuvo tokia sausakimša kaip tą vakarą. Netgi dabar, kai transporto priemonių Lietuvoje dešimtis kartų daugiau. Sunku įsivaizduoti, kad į abi puses automobiliai vienu metu važiavo 4–5 juostomis.