Riešės darželis ugdomąja lietuvių kalba su niekaip nesuremontuojamu priestatu

Elena ŽIBĖNAITĖ, Vilniaus rajonas

Vilnius didėja, jo priemiesčiai plečiasi, auga. Į Vilniaus rajoną nuolatiniam gyvenimui keliasi vis daugiau jaunų šeimų. Ir nebūtinai lietuvių. Daug yra mišrių. Ir, kas įdomiausia, šie jauni žmonės jau labai gerai suvokia, kad, nepriklausomai nuo tautybės, jų atžala privalo gerai mokėti valstybinę kalbą. Vardan ateities, galimybių. Na, o jei jis dar gerai moka gimtąją tėvelių kalbą, tokio žmogučio perspektyvos yra kur kas šviesesnės, nei vienakalbio lietuvaičio, lenko ar ruso.

Todėl visai nekeista, jog Vilniaus rajono Riešės gimnazijoje mokosi ne vien lietuvių tautybės vaikai. „Yra nemažai vaikų iš mišrių šeimų, kažkada skaičiavome, – net apie 17-a procentų. Ir darželius lanko vaikučiai, kalbantys rusų kalba, auklėtojos su jais kalba lietuviškai, tačiau to pageidauja patys tėvai, suprasdami, kad vaikas turi gerai mokėti valstybės, kurioje gyvena, kalbą. O gimtąją – tebūnie tai rusų, lenkų, ar kita – visuomet mokės“, – sako Riešės gimnazijos direktorė Lina Miliuvienė.

Riešės gimnazijoje mokiniai ugdomi nuo pirmos iki 12 klasės, yra ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Iš viso gimnazijoje mokosi 860 vaikų.

ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas ir Riešės gimnazijos direktorė Lina Miliuvienė

„Šios mokyklos pradžia – 1992 metai, – pasakoja direktorė.  Kada atsiskyrė lietuviška mokykla nuo trikalbės mokyklos, buvusios Didžiojoje Riešėje. Tada visi vaikai mokėsi bendrame pastate. 1998 metais buvo pastatyta nauja mokykla, tapusi šiandienine gimnazija. Moksleivių tada buvo gal koks 60, nedaug. Mokykla vis augo, tačiau pats didžiausias pokytis jaučiamas pastaraisiais metais.“

Prieš septynerius metus, kada Lina Miliuvienė pradėjo eiti direktorės pareigas, mokykloje buvo apie 500 moksleivių. Tačiau į Riešės apylinkes nuolatiniam gyvenimui ėmus keltis vis daugiau šeimų, mokinių skaičius šoktelėjo dvigubai.

Tuos laikus prisimena ir ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas. „Kadangi Vilniaus rajono savivaldybė visai nesirūpino naująja mokykla, ją perėmė Vilniaus apskritis. Tada mokyklos direktorės pareigas ėjo Stasė Civinskienė. Buvo surinkti visų mokytojų ir tėvų parašai, taip mokykla tapo pavaldi Vilniaus apskričiai.

Nuo tada, nuo 1998-ųjų, prasidėjo didysis mokyklos augimas. Buvo pastatytas trečias aukštas, o kada mokykla tapo pavaldi  ŠMM Regioninių mokyklų skyriui, buvo nuspręsta statyti ir priestatą. Priestatas verkiant reikalingas, nes dabar vaikams tenka mokytis ir bibliotekoje, ir net aktų salėje. Dėl šios priežasties buvo panaikintas mokytojų kambarys, skaitykla, nes vaikai fiziškai jau nebetelpa“, – dabartinius rūpesčius vardija Jonas Vasiliauskas. Labai tikimasi, kad naujasis priestatas bus atidarytas šių metų rugsėjo pirmąją dieną.

Riešės gimnazijos priestatas (kairėje nuotraukos pusėje)

Pasak Jono Vasiliausko, buvo suprasta, kaip labai svarbu išlaikyti mokyklos statusą, mokymo kokybę, o dar svarbiau, kad į ją galėtų eiti visi aplinkui gyvenantys vaikai. Taip 2009 metais mokykla tapo gimnazija. Tie, kas šioje gimnazijoje baigia ikimokyklinį ugdymą, beveik 100 procentų renkasi ir priešmokyklinį ugdymą.

Darželis prie gimnazijos – būtinybė

Darželio atsiradimas prie gimnazijos buvo didelis iššūkis. Ir poreikis buvo milžiniškas. Kartu su ŠMM regioninių mokyklų skyriumi teko labai daug paplušėti, nes Vilniaus rajono savivaldybė lietuviškų grupių nesteigia, todėl visiems teko ieškoti išeities, kaip Bukiškių žemės ūkio mokyklos patalpose atidaryti pirmąsias ikimokyklinukų grupes. Bendruomenė nepaprastai džiaugėsi, pagaliau turėdama kur padėti pačius mažiausius vaikučius. „2012 metais atidarėme Bukiškių skyrių. Nuo 2013 metų iki dabar mes turime net 9 –ias grupes! Ikimokyklinukų, įskaitant skyrius. Tai didžiulis indėlis į šios vietovės bendruomenės gyvenimą. Tada eilės buvo didžiulės. O dabar visų tėvų poreikiai visiškai patenkinami. Tačiau trimečių vaikų ugdymo poreikis vis dar išlieka dideliu“, – pasakoja Lina Miliuvienė.

Bukiškių pradinio ugdymo skyrius

„Gana greitai Bukiškių žemės ūkio mokykla turėtų persikraustyti į naujas patalpas, todėl šis dviaukštis didžiulis pastatas, tikimės, galės tapti kuo puikiausia progimnazija, – viliasi ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas.

Dabar turime vieną problemą – 5 klasė. Kol kas gavome tik 7 prašymus priimti vaikus į 5 klasę, todėl labai kviečiame tėvelius, turinčius būsimų penktokų, ateiti į Bukiškių pradinio ugdymo skyrių. Čia tyli, rami aplinka, puikūs Riešės gimnazijos pedagogai, geras susisiekimas. Bukiškės turi didžiulį potencialą.“

Kaip gudraujama ir su lietuviais, ir su lenkais

Vilniaus rajono savivaldybei priklausantis darželis ugdomąja lietuvių kalba yra.  Yra ir apytuštis darželis lenkų ugdomąja kalba. Realybė tokia, kad vaikai į lietuvių darželį netelpa, užtat vaikų lenkiškajame galėtų būti daug daugiau. Vienas perpildytas, kitas – apytuštis. Vilniaus rajono savivaldybė darželio priestatą, kuriame turėtų būti įkurtos papildomos vaikų grupės lietuvių ugdomąja kalba,  remontuoja jau nuo 2015 metų. Ir niekaip nesuremontuoja.

Riešės darželis ugdomąja lietuvių kalba su niekaip nesuremontuojamu priestatu

„Riešės mokyklą ugdomąja lenkų kalba, kurioje yra 100 vietų, lanko virš 70 vaikų, – pasakoja Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Vasiliauskas. – Darželio duomenys nelabai skelbiami, bet, remiantis gyventojų pasakojimais, patalpos irgi yra pustuštės. Buvo čia toks vienas nutikimas Vilniaus rajono savivaldybėje, – prisimena Jonas Vasiliauskas. – Ateina į Vilniaus rajono tarybą lenkų tautybės gyventojas. Jis atėjo skųstis dėl to, kad jo vaiko nepriima į darželį lenkų ugdomąja kalba. Mes nustebę – kaip taip gali būti – vietų pilna, o vaiko nepriima. Pasirodo, ugdymo įstaiga jo reikalavo pasirašyti raštą, kad kai vaikas baigs lankyti darželį lenkų kalba, toliau mokytis būtinai eis į lenkų mokyklą. O tas žmogus toje vietovėje gyveno laikinai, kol baigs statyti naują namą Juodšilių pusėje. Jis, doras lenkas, negali meluoti, sako „aš negaliu pasirašyti tokio dalyko, nes po metų kitų išsikraustysiu iš čia.“ Jis nesirašo tokio popieriaus, o mokykla nepriima jo vaiko. Kodėl taip yra, jam niekas nepaaiškina. Mes sukėlėme triukšmą ir regis viskas susitvarkė, bet kuo baigėsi ta istorija, aš nežinau“, – prisimena įvykį Vilniaus rajono tarybos narys Jonas Vasiliauskas.

Ištuštėjusiose mokyklose ugdomąja lenkų kalba Vilniaus rajone kuriami muziejai, o lietuvių švietimo įstaigoms vietos nėra

Riešės gyvenvietė yra suskirstyta į dvi – Didžiosios ir Mažosios Riešės. Ir seniūnijos yra dvi – Avižienių ir Riešės. Riešės seniūnijoje ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurioje vaikai būtų ugdomi valstybine kalba, nėra. Čia gyvena apie 5-6 tūkstančius gyventojų. O pagal Švietimo įstatymą vaikai turi eiti į tas švietimo įstaigas, kurios seniūnijai jie priklauso. Tai kur eiti, retorinį klausimą kelia Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys, Riešės bendruomenės pirmininkas Artūras Želnys. Jis sako, kad Riešės seniūnijoje visuomenės poreikiams yra suformuotas maždaug 1,5 ha žemės sklypas. Galėtų jame iškilti nauja švietimo įstaiga, kurios taip trūksta, deja, jau senokai tapo aišku, kad jokių planų dėl švietimo įstaigų plėtros šiame regione Vilniaus rajono savivaldybė neturi. Apie tai nekalbama, nuduodama, kad tokia problema neegzistuoja.

Riešės bendruomenės pirmininkas Artūras Želnys

„O dabar apie darželį lietuvių ugdomąja kalba. Ir apie tą remontuojamą priestatą. Kada tapau Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu, pradėjau kalbėti be sustojimo – eilėje į darželį laukia virš 200  vaikų. Ką daryti? Per penkerius metus buvo atidarytos tik dvi grupės, į kurias galėjo ateiti 50 vaikų. O tas priestatas remontuojamas jau nežinau kiek metų. Pasak Vilniaus rajono savivaldybės, šį pavasarį jis turėjo būti atidarytas, tačiau žvelgiant į remonto darbų eigą, vargu bau, ar tai artimiausiais  metais įvyks“, – svarsto Riešės bendruomenės pirmininkas Artūras Želnys .

– Riešės bendruomenė, kaip ir Rastinėnų-Bubų bendruomenė, ne vieną kartą kreipėsi į visas valstybines institucijas, aišku, ir į Prezidentę, prašydamos to, kas priklauso pagal LR įstatymus – suteikti galimybę ugdyti vaikus valstybine lietuvių kalba. Riešės bendruomenė prašė, kad Riešės pagrindinėje mokykloje, kur dėstoma lenkų kalba, būtų įkurta ir mokykla lietuvių kalba, kitaip tariant – mišri ugdymo įstaiga. Taip Riešės seniūnijoje būtų buvusi didelė, su pastatytais priestatais dvikalbė ugdymo įstaiga. Bet ne. Visi atsakymai buvo persiųsti į Vilniaus rajono savivaldybę, o savivaldybė pasakė, kad Želnys nori lenkišką mokyklą atimti. Visi mano minimi įvykiai buvo maždaug 2011-2012 metais.

Kitas nesenas įvykis – Didžiojoje Riešėje buvo du sklypai, skirti visuomeninei paskirčiai. Dviejų ir pusantro hektaro. Niekam nieko nesakius, prieš išeidama į pensiją, seniūnė ėmė ir grąžino du hektarus kažkokiam asmeniui. Kada mes taryboje užprotestavom tokį sprendimą, buvo pasakyta, kad svarbiausia yra sugrąžinti žemę žmonėms, o vaikai… Ne jie yra svarbiausi“, – pasakoja Artūras Želnys. „Todėl dabar mums svarbiausia, kad tas Molėtų gatvėje likęs 1,5 hektaro visuomeninės paskirties žemės sklypas ir būtų tokiu, nes yra signalų, kad ir jo gali nelikti. Tame pusantro hektaro puikiausiai tilptų nauja, taip šiam kraštui reikalinga mokykla, – svarsto Jonas Vasiliauskas. Tik kas galėtų priversti Vilniaus rajono savivaldybę pastatyti tą mokyklą?

Buvo toks atvejis Ažulaukėje, sako Jonas Vasiliauskas. Dabar ŠMM Regioninių mokyklų skyrius plėtoja projektą, ten turėtų atsirasti normali mokykla, nes kol kas mažytėmis patalpomis dalijamasi su pašto skyriumi. Šalia buvo pagrindinė mokykla lenkų dėstomąja kalba. Toje mokykloje nebeliko nė vieno vaiko, ji užsidarė. ŠMM Regioninių mokyklų skyrius prašė įsileisti vaikus iš pradinės mokyklos. Labai apmaudu, bet vaikai nebuvo įleisti, Vilniaus rajono savivaldybė tuščiame didžiuliame pastate įkūrė muziejų. Tuo viskas ir baigėsi“, – skaudžią realybę prisimena ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas. „Toje buvusioje mokykloje dabar yra kulinarinio paveldo muziejus, sako Riešės bendruomenės pirmininkas, Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys Artūras Želnys. Ar ten vykdoma kokia nors veikla, negirdėti.“

Krinta į akis tai, pasakoja abu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai, kad labai dažnai Vilniaus rajono merė sako taip: „mūsų žmonės“ ir „atėjo žmonės“. Lietuvos piliečiai skirstomi į „mūsų“ ir „iš išorės“.

Be to, mano pašnekovai, Vilniaus rajono savivaldybė atrado žmonių „iš išorės“ „Achilo“ kulną – į Vilniaus rajoną nuolatiniam gyvenimui atsikrausto vis daugiau gyventojų, ne jų rinkėjų. Nestatant ikimokyklinių ugdymo įstaigų, stabdant jų plėtrą, naujieji atvykėliai dėl šios priežasties dažniausiai savo gyvenamąją vietą lieka deklaravę Vilniaus mieste, nesvarbu, kad gyvena Vilniaus rajone. Vaikų ugdymas valstybine kalba šiame rajone yra itin apsunkintas, todėl savo atžalas daugelis, supratę, kas čia darosi, vežioja į darželius Vilniuje, pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Vyksta tai, ko ir siekiama. Ir, savaime suprantama, naujakuriai per rinkimus balsuoja Vilniaus mieste, o ne rajone. Tokiu būdu atsikratoma naujų, galinčių nulemti visai kitokius rezultatus, rinkėjų, taip viskas lieka kaip buvę…

Riešės gimnazija ir jos skyriai – tėvų mėgiama ir geidžiama vaikų ugdymo įstaiga

Kodėl tokia populiari Riešės gimnazija? Direktorė Lina Miliuvienė mano, kad administracijos pastangos surinkti geriausius mokytojus, siekis sukurti jaukią psichologinę atmosferą ir lemia gimnazijos populiarumą. Be to, labai atsižvelgiama į bendruomenės poreikius. Stengiamasi, kad mokyklos vaikai – tiek maži, tiek dideli, būtų kuo labiau užimti. Neformalusis švietimas, bendruomeniniai renginiai, skirti ir tėvams, ir vaikams, yra Riešės gimnazijos kasdienybė, o ne retenybė. Daugiafunkcinis stadionas, esantis šalia mokyklos – glaudaus ir stipraus mokyklos, ir Riešės bendruomenės bendrų pastangų rezultatas. Mokykla yra gyva ne tik pamokų metu, bet ir iki pat vakaro, visomis savaitės dienomis. Tai tėvams labai patogu.

Bendorėlių pradinio ugdymo skyrius

Visai netoli nuo Riešės, Bendorėliuose, prieš porą metų buvo atidarytas ikimokyklinio ugdymo skyrius. 2014-ųjų žiemą pradėjo veikti dvi ikimokyklinio (nuo 3 iki 5 metų) amžiaus grupės. „Aplinkinės gyvenvietės plečiasi labai sparčiai, darželio poreikis buvo ir išlieka labai didelis. Aplinkui jokių valstybei priklausančių pastatų nėra, todėl mums liko vienintelė išeitis – nuomoti patalpas ugdymo įstaigai“,  –  pasakoja Riešės gimnazijos direktorė Lina Miliuvienė. – Patalpų savininkai ugdymo įstaigą įrengė už savo lėšas. Mes planuojame pratęsti sutartį dar vieneriems metams, be to girdėjome, kad šių patalpų savininkai norėtų statyti didesnį, 5 grupių darželį ir pradinę mokyklą su baseinu. Kaip bus iš tiesų, parodys ateitis.“

Itin perspektyviose visomis prasmėmis Bukiškėse įsikūrė  Riešės gimnazijos Bukiškių pradinio ugdymo skyrius, kuriame vykdomos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos.

Skyrius veiklą pradėjo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsteigus priešmokyklinio ugdymo grupę, kuri vėliau buvo reorganizuota į mišraus amžiaus (3-6 metų) vaikų priešmokyklinio ugdymo grupę.

2013 m. rugsėjo 1 d. Bukiškių priešmokyklinio ugdymo skyrius perorganizuotas į Bukiškių pradinio ugdymo skyrių, kuriame įsikūrę ikimokyklinio (3–5 metų) amžiaus vaikų,  priešmokyklinio ugdymo grupės, pradinio ugdymo programos klasės. „Gana greitai Bukiškių žemės ūkio mokykla turėtų persikraustyti į naujas patalpas, todėl šis dviaukštis didžiulis pastatas, tikimės, galės tapti kuo puikiausia gimnazija, – viliasi ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas.

Vis tik turime vieną problemą – 5 klasė. Kol turime tik 7 prašymus priimti vaikus į 5 klasę, todėl labai kviečiame tėvelius, turinčius būsimų penktokų, ateiti į Bukiškių pradinio ugdymo skyrių. Čia tyli, rami aplinka, puikūs Riešės gimnazijos pedagogai, geras susisiekimas.“

Naujasis Avižienių ikimokyklinio ugdymo skyrius

Į naujai atidarytą Riešės gimnazijos Avižienių ikimokyklinio ugdymo skyrių nebetelpa visi norintys. Skyrius atidarytas prieš metus, čia įsikūrusios trys ikimokyklinio ugdymo grupės, į kurias priimami 2-5 metų amžiaus vaikai.

Norinčių ugdyti vaikus Riešės gimnazijos Avižienių ikimokyklinio ugdymo skyriuje ikimokyklinio ugdymo grupėse tėvų prašymai priimami visus metus, bet ir vėl – eilė susidariusi milžiniška. Pastatas naujas, modernus, saugus, tiesiog svajonė. Reikia paminėti, kad Avižienių seniūnija pagal gyventojų prieaugį pirmauja visos Lietuvos mastu. Po jų eina Zujūnai, Buivydiškės, Rudamina, Riešė.

Be to, reikia paminėti, kad vienas ištikimiausių ir nuolatinių Pietryčių Lietuvos mokyklų rėmėjų – Amerikos Tautos Fondas naujai atidarytam  Avižienių ikimokyklinio ugdymo skyriui skyrė 1000 JAV dolerių. Šiuos pinigus suaukojo Bostono Lietuvių piliečių draugija. Kasmet Amerikos Tautos Fondas ženklia pinigų suma paremia Pietryčių Lietuvos pedagogus, padeda mokymosi priemonėmis, nuperka uniformas sunkiau besiverčiantiems, skiria lėšų baldams, kalėdinėms dovanoms. Bendruomenės nuoširdžiai dėkoja Amerikos Tautos Fondui už nuolat skiriamą dėmesį ir finansinę paramą Pietryčių Lietuvos mokykloms.

E.Žibėnaitės nuotr.