Tamsi rugsėjo naktis Kauno priemiestyje. Mažos įmonės savininkas Gediminas ryte atvyksta į savo biurą ir atranda išdaužtą langą, išvartytus stalčius ir dingusią kompiuterinę techniką. Nuostoliai – daugiau nei 6000 eurų, neįskaitant prarasto darbo laiko ir duomenų. Skaudi pamoka, kurios būtų buvę galima išvengti. Tačiau daugelis verslo savininkų ir namų ūkių vis dar dvejoja dėl papildomų išlaidų saugumui, nesuvokdami tikrosios rizikos kainos.

Remiantis Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama vidutiniškai 25 tūkstančiai vagysčių. Vidutinė materialinė žala siekia nuo 800 iki 5000 eurų, priklausomai nuo nusikaltimo pobūdžio. Šie skaičiai neapima nematerialinių nuostolių – psichologinio streso, prarasto darbo laiko ir konfidencialių duomenų praradimo, kurie dažnai kainuoja dar brangiau.

Tuo tarpu profesionalios apsaugos kainos prasideda nuo 20-30 eurų per mėnesį privatiems namams ir nuo 50-100 eurų mažoms įmonėms. Šios sumos apima elektroninius signalizacijos įrenginius ir reagavimo paslaugas.

„Žmonės dažnai mano, kad jiems nieko nenutiks, –teigia saugos tarnyba. Jie skaičiuoja mėnesines išlaidas saugumui, tačiau neskaičiuoja potencialių nuostolių. Tai tas pats, kaip svarstyti, ar verta mokėti už automobilio draudimą, kai nėra buvę avarijų“.

Draudimo bendrovių statistika atskleidžia, kad namai ir biurai su įdiegtomis apsaugos sistemomis patiria 85% mažiau įsilaužimų. Tačiau sprendimas investuoti į saugumą dažnai priimamas tik po to, kai patiriami nuostoliai.

Nematomos saugumo kainos

Kalbant apie saugumą, materialiniai nuostoliai yra tik ledkalnio viršūnė. Įsilaužimas į namus neretai sukelia ilgalaikį nesaugumo jausmą, nerimą ir net post-trauminio streso sutrikimą. Verslo atveju, konfidencialių duomenų praradimas gali sukelti klientų pasitikėjimo krizę ir ilgalaikius reputacijos nuostolius.

Vienos Klaipėdos įmonės vadovas prisimena, kaip po įsilaužimo teko atšaukti dvi darbo dienas 15 darbuotojų, kol buvo atkurtos sistemos. „Tiesioginiai nuostoliai buvo apie 3000 eurų, bet dėl prarasto darbo laiko ir reputacijos žalos realiai praradome daugiau nei 15 tūkstančių.“

Prevencijos ekonomika

Prevencija visada kainuoja mažiau nei pasekmių likvidavimas. Vidutinio dydžio buto apsaugos sistema su montavimu kainuoja nuo 400 iki 800 eurų, o mėnesinis mokestis saugos tarnybai – apie 25 eurus. Per metus tai sudaro apie 700 eurų, kas yra mažiau nei vidutinė vienos vagystės žala.

Skaičiuojant ilgesnį laikotarpį, skirtumas dar akivaizdesnis. Per penkerius metus apsaugos sistema kainuos apie 1900 eurų, įskaitant pradinę investiciją. Vieno įsilaužimo žala, įskaitant netiesioginius nuostolius, dažnai viršija šią sumą.

Profesionalios apsaugos įmonės pastebi, kad klientai, kurie įvertina riziką ir investuoja į prevenciją, ilgainiui sutaupo ne tik dėl išvengtų vagysčių, bet ir dėl mažesnių draudimo įmokų. Daugelis draudimo bendrovių taiko nuolaidas klientams, kurių turtas apsaugotas profesionalių sistemų.

Technologijų įtaka kainai

Per pastaruosius metus technologijų pažanga gerokai sumažino apsaugos sistemų kainas. Šiuolaikinės išmaniosios sistemos nebėra tik turtingųjų privilegija.

„Prieš dešimtmetį bazinė apsaugos sistema kainavo beveik dvigubai brangiau nei dabar, o jos funkcionalumas buvo kur kas mažesnis, – aiškina IT saugumo specialistas. Dabar net už 300-400 eurų galima įsigyti sistemą, kuri fiksuoja judesį, siunčia pranešimus į telefoną ir leidžia stebėti patalpas“.

Daugelis sistemų dabar veikia moduliniu principu – galima pradėti nuo bazinio komplekto ir vėliau jį plėsti, taip paskirstant investicijas per ilgesnį laikotarpį.

Verslo atvejis

Verslui saugumo kaina yra dar aktualesnis klausimas. Įmonės ne tik rizikuoja prarasti materialų turtą, bet ir verslo duomenis, klientų informaciją bei darbo tęstinumą.

Viena vidutinio dydžio IT įmonė Vilniuje skaičiuoja, kad jų investicija į kompleksinę apsaugos sistemą su vaizdo stebėjimu, priėjimo kontrole ir reagavimo paslauga kainavo apie 5000 eurų, o metinės išlaidos sudaro apie 1500 eurų. „Tai sudaro mažiau nei 0,5% mūsų metinių pajamų, – teigia finansų vadovas. – Tuo tarpu potencialūs nuostoliai dėl duomenų praradimo ir darbo pertraukimo galėtų siekti 15-20% metinės apyvartos“.

Neįkainojama ramybė

Skirtingi žmonės skirtingai vertina savo ramybę. Tačiau apklausos rodo, kad 87% apklaustųjų, įdiegusių apsaugos sistemas, teigia, jog investicija buvo verta vien dėl padidėjusio saugumo jausmo.

Ar tikrai norime taupyti dešimtis eurų per mėnesį, rizikuodami prarasti tūkstančius? Ar verta gyventi nuolatiniame nerimastyje, kai šiuolaikinės technologijos gali užtikrinti ramybę už prieinamą kainą? Ar protinga atidėlioti sprendimą dėl saugumo, kai statistika aiškiai rodo, kad anksčiau ar vėliau beveik kiekvienas tampa nusikaltimo auka?