Dalia VALIKONYTĖ, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Paveldo informacijos ir komunikacijos magistro 1 kurso studentė, Vilnius

2013 metų liepos 3 d. Vilniaus universiteto bibliotekos (VUB) Pranciškaus Smuglevičiaus salėje buvo atidaryta paroda Sub signo nobilitatis: Po kilmingumo ženklu. Paroda skirta pirmam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemėlapiui, Horodlės unijai, LDK valdovams, didikams, bajorams ir visai Europai. P. Smuglevičiaus salėje parodos yra rengiamos du kartus per metus. Vasaros paroda dažniausiai atidaroma gegužės mėnesį, tačiau parodai Sub signo nobilitatis buvo laukta liepos. Taip įvyko ne atsitiktinai, kadangi būtent nuo liepos mėnesio Lietuva pradeda pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, tokiu būdu į savo istoriją įsirašydama dar vieną svarbų įrašą. Taigi šiais metais Lietuva mini tris svarbius įvykius – jau minėtą pirmininkavimą, 600 metų Horodlės unijos ir 400 metų pirmojo originalaus LDK žemėlapio jubiliejus.

1413 metais stiprinant Lenkijos ir Lietuvos sąjungą buvo pasirašyta Horodlės sutartis, kuria Lietuvos bajorams buvo suteiktos tokios pačios privilegijos, kurias turėjo Lenkijos bajorai. Taip pat žymiausios lenkų šeimos leido kai kurioms lietuvių šeimoms turėti tokius pat herbus, kad dviem tautoms susijungus į vieną valstybę, jų šeimos sietųsi ir herbų panašumais (1). Minint šios unijos jubiliejų P. Smuglevičiaus salėje eksponuojami XVI–XVIII a. leidiniai, rankraščiai, kuriuose vaizduojami ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių didikų, bajorų, miestų herbai. Parodos Sub signo nobilitatis svečiai turi galimybę pamatyti herbus esančius įvairiuose leidiniuose, bei įspaustus į vašką. Tačiau kaip teigė VUB Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Sondra Rankelienė, sudarydami parodą šio skyriaus darbuotojai stengėsi atrinkti ne visiems gerai žinomus valdovų portretus ir didikų herbus, o būtent tuos, kurie yra mažiau žinomi. S. Rankelienės teigimu, jie galbūt nėra tokie gražūs ir tobulai grafiškai padaryti, bet tikrai rečiau matyti. Suprantame, kad žymiausius herbus galime rasti įvairiuose monografijose, vadovėliuose, žinynuose, tuo tarpu mažiau žinomi herbai taip ir lieka bibliotekų saugyklose ir vienintelė galimybė jiems išvysti dienos šviesą yra tokios parodos. Parodos atidarymo ceremonijoje dalyvavęs istorikas Edmundas Rimša teigė, kad lietuviškuose herbuose dominuoja strėlės motyvas, kurio yra aptikta net 80 variantų. Šiuo metu P. Smuglevičiaus salėje esančiuose stenduose galime išvysti ne tik LDK kunigaikščių, didikų, bajorų herbus bei portretus. Parodoje yra eksponuojami ir Anglijos, Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos, Italijos, Portugalijos, Austrijos, Rusijos heraldiniai ženklai. Taip lankytojams suteikiama galimybė ne tik susipažinti su užsienio šalių herbų tradicijomis, tačiau jas palyginti su Lietuvos.

Parodos atidarymo metu, lankytojai turėjo galimybę apžiūrėti VUB saugomą LDK žemėlapį – MAGNI DVCATVSLITHVANIAE CATERUMQUE REGIONUM ILLI ADIACENTIUM EXACTA DESCRIPTIO (LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS IR JAI GRETIMŲ SRIČIŲ TIKSLUS APRAŠYMAS), kuris 1613 m. buvo atspausdintas Amsterdame. Šio žemėlapio atsiradimas yra svarbus ne tik Lietuvos, bet ir Europos kartografijai, kadangi braižant vėlyvesnius senojo žemyno žemėlapius, buvo naudojamasi būtent šio žemėlapio graviūra. Mintis sudaryti LDK žemėlapį kilo Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui (1549–1616), kuris suvokė tokio žemėlapio naudą ir reikalingumą kunigaikštystei. Jo įnašas yra aprašomas ir pačiame žemėlapyje – opera, cura et impensis facta ac in lucem edita (darbu, rūpesčiu ir išlaidomis į šviesą buvo išleistas). Žemėlapyje yra detaliai nubrėžtos LDK ribos, pateikiamas tekstas apie Lietuvą, kurio autorius Tomas Makovskis (2). Svarbu paminėti, kad jis buvo ne tik teksto autorius, tačiau ir žemėlapio dailininkas.

„Ši paroda ilgokai nešiota ir brandinta idėja, bet taip jau sutapo, kad ją atidarom būtent šią savaitę, kai Lietuva pradeda pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Kažkuria prasme tai simbolinis sutapimas ir paroda savo eksponatais, be jokios abejonės ir atskleidžia mūsų tautos, mūsų valstybės, mūsų krašto ryšius su Europa“, – teigė VUB generalinė direktorė Irena Krivienė. Paroda Sub signo nobilitatis po P. Smuglevičiaus salės skliautais glausis kiek trumpiau nei truks Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai, kilmingumo ženklus lankytojai galės apžiūrėti iki šių metų gruodžio 15 dienos.Taigi tai yra gera proga apsilankyti Universiteto bibliotekoje ir pamatyti Lietuvos istorijos žymes.

Literatūra:

1. Vijūkas-Kojelavičius, Albertas. Lietuvos istorija – Historia Lituana: 1–2 d. /(Iš lotynų kalbos vertė L. Valkūnas). Vaga, 1989, p. 819.

2. Braziūnienė, Alma. Šiaurės Lietuva senuosiuose žemėlapiuose: Lietuvos kartografijos paveldo tyrinėjimo problemos. Žiemgala, 2003 (2), p. 21–25.

Voruta. – 2013, liep. 20, nr. 15 (779), p. 4.