Asociatyvi Freepik nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Šiandien Jungtinių Valstijų rytų pakrantėje dar tik auš ypač atsakingas rytas: 538 amerikiečių rinkikai balsuos už savo kandidatą į 47-ojo prezidento postą. 60-uose JAV istorijoje rinkimuose arba už demokratų partijos atstovę, buvusią Kalifornijos generalinę prokurorę ir Joe Bideno pavaduotoją indoamerikietę 60-metę Kamalą Devi Harris ar už verslininką ir TV laidų vedėją, 78-rių respublikoną Donaldą Johną Trumpą, kurio raginimu 2021 m. sausį buvo puolamas Kapitolijus ir kuriam du kartus surengta apkalta.

Net ir šiandien niekas rinkimų rezultato nuspėti negali. Paskutinės apklausos, kurias atliko Vašingtone įsikūrusi rinkos tyrimų įmonė „Zogby strategies“, rodė, kad vienas ar kitas kokiu procentiniu punktu išsiveržia į priekį, bet tie laimėjimai – nuo 0,3 proc. iki 1,4 proc. – reiškia tik lygiąsias. Juk tarptautiniu mastu pripažinta tokių apklausų paklaida – 3 proc. Teoriškai K. Harris dar gali kliautis jaunomis moterimis ir juodaodžiais, D. Trumpas – jaunais vedusiais vyrais, kurie nori aiškesnės rytdienos, kaip išmaitinti šeimą. Ekspertai primena 2000-ųjų rinkimus, kuomet dėl prezidento posto varžėsi respublikonų kandidatas George’as W. Bushas jaunesnysis ir demokratų kandidatas Albertas Gore’as. Tuomet apklausos taip pat rodė lygiąsias, tačiau ikirinkiminiu laikotarpiu tai vienas, tai kitas kandidatas švytuoklę keliais procentais pakreipdavo savo pusėn, bet galų gale rinkimus laimėjo G. W. Bushas, surinkęs 271 rinkikų balsą, bet tik po to, kai Aukščiausiasis Teismas patvirtino Floridos rezultatus. Šiuose rinkimuose švytuoklė beveik visada kabojo tiesiai per vidurį, nejudėdama nei į vieną, nei į kitą pusę.

Jei tvyro tokia nežinomybė, pasvarstykime, kuris iš jų geriau Lietuvai, na ir Ukrainai, nes ši perspektyva taip pat gali lemti mūsų ateitį. Jeigu nekreiptume dėmesio į abiejų kandidatų rinkiminę retoriką, kurios karštis paprastai po rinkimų nuslūgsta, tai visose kitose srityse didesnį patyrimą sukaupęs D. Trumpas. Juk K. Harris tik po liepos 21-osios stojo į rinkiminę kovą. Bet klausimas kitas: ar amerikietiškojo oligarcho teistumas bei padaryti nusikaltimai turi kokią nors įtaką Amerikos rinkėjams? Jeigu pažvelgsime į Lietuvos rinkimų padangę, tai sakytume tvirtą – ne. Pavyzdžiui, Remigijaus Žemaitaičio partijoje (o ir jis pats) nemažai pelniusių teisėsaugos dėmesio, tačiau rinkėjai tai pamiršo, o į premjerus siūlomas Gintaras Paluckas taip pat teistumo žyme…

Ką iš jų rinktųsi Lietuva, atsakymo taip pat nėra. Net mūsų iškilioji žiniasklaida tebedievina D. Trumpo šūkį „Amerika – visų pirma“, kuris, beje, pasiskolintas iš XX a. ketvirtojo dešimtmečio rasistinių antisemitų ir Hitlerio sekėjų, ir išskiria reikalavimą NATO, kad jo narės daugiau lėšų skirtų gynybai. Gi kitus patraukia K. Harris jaunatviškas užsidegimas tęsti J. Bideno kursą, nors jis pastaruoju metu tampa vis atsargesnis. Demokratų kandidatė aiškiau įvardija moralinius Amerikos pasirinkimus, nors patyrimą turi mažesnį, o jos pozicijos kai kuriais klausimais iki šiol nežinomos. „Velnias slypi detalėse“, – garsų posakį primena ekspertai.

Atrodo, kad Lietuva įtiktų D. Trumpo raginimui skirti vis daugiau lėšų gynybai: Vilniuje kalbama net apie 5 procentus BVP, nors dabar tėra 3,2 proc. Tačiau kas garantuoja, kad galimas JAV prezidentas NATO neiškels naujų reikalavimų, pavyzdžiui, sunešioti ne geležines, o titano kurpaites? Nepatikimumas – pagrindinė D. Trumpo yda, kuri neužtikrina mūsų saugumo tolesnės Rusijos agresijos atveju. K. Harris šiuo požiūriu labiau nuspėjama, nors jos pažadai tęsti pirmtako J. Bideno kursą Europą menkai paguodžia.

Ukraina kol kas nepasitiki nė vienu, nors respublikonas, sprendžiant bent iš jo pasisakymų, jai atrodo pavojingesnis. D. Trumpas gali tapti pagrindiniu idėjos „Teritorijos už taiką“ varikliu, o tai Kyjivo elito netenkina. BBC ekspertai išdėstė tris karo Ukrainoje scenarijus: Ukraina tampa suskaldyta kaip 1950-ųjų metų Korėja; JAV nutraukia paramą Kyjivui, ir Rusija okupuoja kitas Ukrainos teritorijas; Kyjivas sugražina visas užgrobtas žemes įskaitant Krymą… Patikimiausias pirmasis variantas, tačiau jis gali būti realizuotas, bet kuriam kandidatui laimėjus JAV prezidento postą. Būtent dėl jo Volodymyrui Zelenskiui daromas įžūlus spaudimas.

Galima numoti ranka: ar ne vis tiek, kad taps prezidentu Amerikoje? Juk jo rinkiminę retoriką po inauguracijos sausio 20 d. sąlygos dar ir Kongreso sprendimai…  Bet pasaulis nebe pagrindo žvalgosi į Ameriką, kuri kol kas tebėra visų mūsų saugumo garantu. Rusija labai stengiasi sugriauti šią nuostatą. Lietuva taip pat, kaip pokariu tikėjosi būti išvaduota iš sovietinės okupacijos, taip ir dabar viliasi galingo strateginio partnerio globos. Ar ne veltui?