Žemaitukai žygyje. Gintaro Kaltenio nuotr.

Daiva Červokienė, www.voruta.lt

Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas paminėti 100 metų sukaktį, kai Plungėje dvaro sodyboje buvo įsteigtas valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas, 2023-uosius paskelbė Žirgo metais. 

Šį sumanymą dar 2021 m. inicijavo Žemaičių dailės muziejaus, Arklio muziejaus, Žemaitijos etninės kultūros globos tarybos vadovai.

Sumanymo ištakos

„ Arklio muziejuje domimės arklininkystės istorija, stengiamės ja sudominti ir kitus, minime įvairias datas, susijusias su lietuviškomis žirgų veislėmis. Ieškodami papildomos informacijos apie žemaitukus, žurnale „Žemaičių žemė“ aptikome, kad 1922-23 metais Plungėje, buvusio kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro arklidėse, ėmė veikti Valstybinis žemaitukų žirgų žirgynas. Šia informacija pasidalinau su Žemaičių dailės muziejaus, Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos  atstovais. Žinoma, jiems tai nebuvo naujiena, ir jų mintyse sumanymas paminėti šią datą jau buvo šmėstelėjęs“, – sakė Arklio muziejus vedėjas ir arklininkystės entuziastas Mindaugas Karčemarskas.

„Žemaičių dailės muziejus yra Oginskių  dvaro ansamblio Plungėje ir šios giminės tradicijų puoselėtojas. Viena iš jų paveldo temų yra žirgai ir ypač – istorinės lietuvių žirgų veislės žemaitukai. Prisiminti juos skatina ir šiuo metu  baigiamas restauruoti  vienas gražiausių Plungės Oginskių dvaro ansamblio pastatų – neogotikos stiliaus žirgynas, Mykolo Oginskio užsakymu suprojektuotas ir pastatytas puošniųjų kunigaikščio rūmų parteryje“, – teigė  Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus dr. Jolanta Skurdauskienė.

Žirgo reikšmė

Muziejininkė, Žemaitijos etninės kultūros globos tarybos aktyvistė pastebėjo, kad žymusis prancūzų istorikas Fernanas Brodelis veikale „Viduržemio jūra ir Viduržemio jūros pasaulis Pilypo II epochoje“  teigė, kad Viduržemio jūros regiono, jo erdvės sukūrimui ir sėkmingam funkcionavimui labiausiai nusipelnęs ir jo simboliu tapęs yra ne kas kitas, o asiliukas, daug amžių keliais ir bekelėmis gabenęs nešulius plačiame pietiniame Europos regione.

Gintaro Kaltenio nuotr.

„Mūsų, Baltijos regione, ypač Lietuvoje, nepaprastai svarbus buvo žirgas.  Ne be reikalo Vytis arba raitelis su žirgu buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir yra dabartinės mūsų valstybės heraldinis simbolis, ant monetų kaldintas jau nuo XIV a. Esame išsaugoję vieną seniausių Europos arklių veislių, lietuvišką žirgų veislę, kuri jau XVI a. istorijos šaltiniuose vadinta žemaičių arkliais arba žemaitukais. Šis lietuviškas žirgelis ne vieną kartą buvo atsidūręs ant išnykimo ribos ir visgi išsaugotas. Irenėjus Oginskis, Rietavo dvaro savininkas XIX a. viduryje buvo pirmasis susirūpinęs šios veislės išlikimu.  Vėliau tuo rūpinosi jo sūnūs Bogdanas ir Mykolas Oginskiai, valdę Rietavo ir Plungės dvarus““, – sakė    dr. J. Skurdauskienė.

Vos išliko per karą

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, dr. Tomas Petreikis, domėjęsis žemaitukų veislės likimu XX amžiuje ir iki 1945 metų ir pagrindęs teikimą, kad Seimas 2023-uosius paskelbtų Žirgo metais, teigė, jog per Pirmąjį pasaulinį karą ir nepriklausomybės kovas žemaitukų Lietuvoje  tebuvo likę vienetai. Juos išsaugojo geri žemaitukų žinovai lietuvių patriotai: signataras Stanislovas Narutavičius Brėvikiuose (Alsėdžių valsč.), Česlovas Milvydas Matkaičiuose (Radviliškio r.), Kazimieras Jančevskis Blinstrubiškiuose (Raseinių r.).

„Galvodami apie tolesnį žemaitukų veislės likimą šie dvarininkai daugiau kaip prieš šimtą metų dėjo didžiules pastangas, kad vienintelė lietuviška arklių veislė nenustotų gyvavusi. Lietuvos žemės ūkio ministerija su žemaitukų veisimo entuziastais rūpintis žemaitukų veislės išsaugojimu pradėjo 1921 m. Sumanyta steigti žirgyną, ieškota jam tinkamos vietos ir jo vadovo“, – pasakojo dr. T. Petreikis.

Valstybinis žirgynas Plungėje

1922 m. lapkričio 1 d. įsteigtas Plungės valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas, tais pačiais metais buvo patvirtintos „Veisliniams žemaičių veislės arkliams premijuoti taisyklės“, kurios turėjo padėti surasti geriausius žemaitukų veislės atstovus bei įsigyti pirmieji arkliai. Oficialus Plungės valstybinio žemaičių veislės žirgyno atidarymas buvusiose Oginskių dvaro patalpose įvyko 1923 m. gegužės mėnesį.

Monografijoje „Gruzdžiai“ ( pirmoje dalyje, 2008, Versmė) publikuotas agronomo Juozo Petraičio (1898-1981),  1929–1934  m. buvusio Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno vedėju, straipsnis, kuriame pateikiama nemažai informacijos apie žemaitukų veislės likimą ir minėtą žirgyną. Jis buvo įsteigtas 1922 m. lapkričio 1 d. Plungės žemės ūkio mokyklos  mokomajame ūkyje – buvusiose gražiose  Oginskio arklidėse.  Žirgyno taisyklių pirmasis punktas skelbė, kad žirgyno tikslas yra „sąmoninga žemaičių veislės eržilų ir kumelių atranka gauti gero eksterjero prieauglio, iš kurio racionališku auklėjimu ir šėrimu išauginti aukštesnio ūgio ir didesnės masės arklį, išlaikant žemaičių veislės arklių geras savybes: nelepumą ir ištvermingumą“ .

Gintaro Kaltenio nuotr.

Iš pradžių žirgynas tvarkėsi savarankiškai, bet jo išlaikymas valstybei “atsiėjo“ per brangiai. Todėl 1927 m. žirgyno ūkis buvo sujungtas su Plungės žemės ūkio mokyklos mokomuoju ūkiu ir pavestas žemės ūkio mokyklos vedėjui administruoti. Po tokio pertvarkymo žirgyno laikymo išlaidos sumažėjo, nes arkliai buvo panaudojami mokomojo ūkio darbams.

1934 m. rugsėjo mėnesi Plungės žemaičių veislės valstybinis žirgynas perkeltas į Gruzdžių gyvulininkystės mokyklos mokomąjį ūkį.

Ir apie šiandieną

Ką pašnekovai patartų norintiems dabar pamatyti žemaitukų ir „akis į akį“ pabendrauti su jais? Pasak jų, bene lengviausia tai būtų padaryti  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto   (LSMU)   Gyvulininkystės institute Baisogaloje, kuris lengvai atveria duris besidomintiems senųjų veislių gyvūnais, dalyvauja ir Kaimo turizmo asociacijos organizuotame „Atvirų durų kaime“  renginyje.

Pasak LSMU Gyvulininkystės instituto Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovės Rūtos Šveistienės,  dabar Lietuvoje išlikę apie 900 žemaitukų veislės arklių, per metus gimsta apie 60 kumeliukų.