Žiemos karas. Suomijos sargybinis netoli Kemijärvi. 1940 m. vasario 11 d.
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt
Nuo Helsinkio iki Varšuvos, matuojant automobilių kelius, yra daugiau kaip tūkstantis kilometrų. Trijų Baltijos šalių sienos su Rusija ilgis – beveik 900 km, o jeigu pridėtume Latvijos ir Lietuvos sieną su Baltarusija – ji prailgėtų dar maždaug tiek. Gi NATO nare tapusi Suomija turi net 1340 km sieną su Rusija.
Šiuos duomenis surinkau, perskaitęs Krašto apsaugos ministerijos pranešimą, kad penktadienį Baltijos šalys pasirašė susitarimą valstybių pasienyje su Rusija ir Baltarusija sukurti bendrą gynybos liniją, susidedančią iš galimo priešo stabdymui skirtų priemonių. Šiame barjere vien tik Estijoje bus pastatyta apie 600 bunkerių, tai yra, vienas kas 550 metrų, o 35 kv. m ploto įtvirtinime galės tilpti apie 10 karių. Tokiu principu jie bus įrengti Latvijoje ir Lietuvoje.
Taip pat skaitykite
Tačiau šįkart – ne apie tai. Akivaizdu, kad geriausi gynybiniai įtvirtinimai nuo agresoriaus – ne betono luitai ar HIMARS raketinės sistemos. Tai – dvasinis baltiečių nusiteikimas, bendrystė, ieškant būdų, kaip stabdyti agresorių, jį izoliuoti ir nelojalius pašalinti iš valstybės organizmo.
Prie Baltijos prigludusios šalys pagaliau ėmėsi valyti rusiškąją diasporą, kurioje tarpsta parama agresyviam Putino režimui. Šių metų pradžioje Helsinkis pranešė, kad trijuose su Rusija besiribojančiuose Suomijos miestuose – Imatroje, Joensu ir Lapenrantėje – bus uždarytos mokyklos, kuriose mokoma ir rusų, ir suomių kalbomis.
Suomiai mums pateikė puikų pavyzdį – pergalę prieš stalininį režimą Žiemos kare. Nors ir netekusi dalies teritorijos, ji sudavė skaudų smūgį sovietams. Estija, Latvija ir Lietuva apgynė savo nepriklausomybę 1990 – 1991 metais. Lenkija dar nuo ATR laikų, kai su lietuvių pulkais nužygiavo iki Maskvos Kremliaus, išliko Maskvos priešininke ir aktyviausia tarp smerkiančių putinišką karą prieš Ukrainą. Bet ar to užtenka?
Prie Baltijos prigludusios šalys pagaliau ėmėsi valyti rusiškąją diasporą, kurioje tarpsta parama agresyviam Putino režimui. Šių metų pradžioje Helsinkis pranešė, kad trijuose su Rusija besiribojančiuose Suomijos miestuose – Imatroje, Joensu ir Lapenrantėje – bus uždarytos mokyklos, kuriose mokoma ir rusų, ir suomių kalbomis. Tiesa, suomiai vaizduoja, kad šioje reformoje politinio akcento nėra: dvikalbes mokyklas uždaryti privertė lėšų stygius ir mokinių trūkumas jose. Pavyzdžiui, 2022 m. Joensu ir Mikelyje rusų kalbos kaip papildomos kalbos mokymąsi pasirinko daugiau nei 100 vaikų, o po metų – mažiau nei 30. Tiek vaikų, tiek specialistų, mokančių rusų kalbą sumažėjo, uždarius sausumos sieną su Rusija.
Suomiai įsidrąsino ir ėmėsi rengti draudimą rusams šalyje pirkti nekilnojamąjį turtą. Taip siekiama sustabdyti Rusijos piliečių brovimąsi į Suomijos nekilnojamojo turto rinką, o tai irgi susiję su nacionaliniu saugumu. Tai, kad gruodį Helsinkis pasirašė susitarimą su JAV dėl karinio bendradarbiavimo stiprinimo, privertė Maskva atitraukti savo karines pajėgas iš kitų regionų, Karelijoje kuriant naują apygardą.
Tačiau didžiausią iššūkį metė broliai latviai, kai beveik tūkstančiui Latvijoje gyvenančių rusakalbių pateikė reikalavimą per dvi savaites susitvarkyti savo migracijos statusą arba savo noru išvykti, kitaip jie bus išsiųsti iš šalies. Dar 2022 m. rudenį Latvija pakeitė imigracijos įstatymą. Pataisos numatė, kad šalyje gyvenantys Rusijos piliečiai (vadinami „nepiliečiais“) turi kreiptis dėl nuolatinio gyventojo statuso ir įrodyti, kad moka latvių kalbą. Jeigu iki lapkričio 30 d. jie to nepadarys, privalės palikti Latviją. Šiuo metu tai liečia 985 asmenis (gruodžio pabaigoje jų buvo 1213), bet iki balandžio mėnesio tokių gali būti 2500. Manoma, kad apie 900 jų jau išvyko iš šalies. Rusų mažuma Latvijoje sudaro apie 25 proc. iš 1,9 mln. gyventojų. Tai daugiausia sovietmečiu atvykę žmonės ir jų palikuonys.
Lietuvoje tęsiasi bevaisė diskusija dėl rusų valstybinių mokyklų palaipsnio atsisakymo. Ji paaštrėjo, kai viena vaikų darželio mokytoja lietuvių kalbą komentare socialiniame tinkle pavadino „šunų kalba“. Tai prilygo Rusijos agresijos prieš Ukrainą palaikymui, bet Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintaro Jakšto idėja uždaryti rusiškas mokyklas paskendo ginčų jūroje.
Žinoma, reikalavimas palikti šalį liečia ne visus rusakalbius, o tik turinčius Rusijos pilietybę asmenis, kurie nevykdo įstatymo reikalavimų. Bet toks sprendimas vis tiek galutinai supykdė Putiną, kuris pasibalnojo tą patį rusakalbių gynimo arkliuką. Susitikime su regionų atstovais jis grasino, kad Baltijos šalyse, ypač Latvijoje, represuojami rusai, ir tai turi įtakos Rusijos nacionaliniam saugumui. Pasak jo, tie, kurie su dalimi savo gyventojų elgiasi kaip su kiaulėmis, neturėtų nustebti, jei visa tai atsisuktų prieš juos. Putinas turbūt kažkelintą kartą pavedė savo tarnyboms parengti pasiūlymus „dėl tėvynainių, nuolat gyvenančių užsienyje, teisių užtikrinimo“. Kaip, manote, Putinas tas teises užtikrins?
Politologai primena šio grasinimo tikslą: Rusija karą prieš Ukrainą teisino viena iš įprastinių priežasčių – rusakalbių engimu. Štai kodėl Vakarų ekspertai mano, kad Ryga šiuo karo Europoje metu priima pernelyg drastiškus sprendimus, kurie gali išprovokuoti panašią į karą Ukrainoje Maskvos reakciją.
O vis dėl to lietuviai pavydi latviams drąsos. Juo labiau, kad Lietuvoje tęsiasi bevaisė diskusija dėl rusų valstybinių mokyklų palaipsnio atsisakymo. Ji paaštrėjo, kai viena vaikų darželio mokytoja lietuvių kalbą komentare socialiniame tinkle pavadino „šunų kalba“. Tai prilygo Rusijos agresijos prieš Ukrainą palaikymui, bet Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintaro Jakšto idėja uždaryti rusiškas mokyklas paskendo ginčų jūroje. Kadangi tai jautri ir kompleksinė problema, tai Vyriausybė šios diskusijos neskatina ir jokių sprendimų nepriima.
Vieni sako, kad šiuo įtemptu laikotarpiu tai gera išeitis, kiti gi linčiuoja valdančiuosius už pasyvumą ir susitaikymą su vadinamosios „penktosios kolonos“ egzistavimu.
O komentarą baigsiu klausimu: kaip jūs manote, gerbiamas skaitytojau? Rašykite redakcijai.
