Konkurso Vertinimo komisijos pirmininkas Zigmas Tamakauskas skelbia konkurso rezultatus. Nuotr.aut. – mokytojas Algimantas Mikolėnas

Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto ir  konkurso Vertinimo komisijos pirmininkas

Kauno arkivyskupijos muziejuje, artėjant garbingojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus mirties 15-osioms metinėms, drauge su muziejaus vadovybe surengėme Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto   inicijuoto tarpmokyklinio konkurso „Sąjūdžio keliu“, skirto Baltijos kelio ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms pažymėti, aptarimo popietę. Pats Kardinolas buvo aktyviai įsijungęs dar sovietinės okupacijos metais į Lietuvos atgimimo sąjūdį, sveikindamas brėkštančią Lietuvos atgimimo aušrą. Todėl tarsi simboliškai sukvietėme konkurso dalyvius, mokytojus ir svečius į tą muziejaus menę, kurioje mokykliniam jaunimui daug kartų rengėme dvasinio patriotinio ugdymo gyvąsias pamokas, kuriose klausydavome Kardinolo autoritetingo žodžio, kuriose skambėdavo, pritariant kanklėms, lietuviškos dainos ar giesmės garsai.

        Mūsų rengiamų kasmetinių konkursų metu mokiniai patys yra suinteresuoti  pasikartoti ar pasitikrinti per mokyklines pamokas įgytas Lietuvos istorijos žinias. Per pastaruosius aštuonerius metus mūsų organizuoti konkursai prisidėjo akcentuojant miesto mokyklose Lietuvos Sąjūdžio 20-metį, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio jubiliejų, Laisvės gynimo ir didžių netekčių atminties metus, Lietuvos Nepriklausomybės kovų herojiškumą, tautinės krikščioniškos savimonės pasireiškimą sovietinės okupacijos metais, LKB Kronikos ir kitų nelegalių leidinių vaidmenį demaskuojant sovietinės valdžios melą, tikinčiųjų persekiojimą, jos vykdytą rusinimo politiką. Siekiant pažymėti 1863 metų sukilimą ir Stepono Dariaus bei Stasio Girėno didvyrišką skrydį per Atlantą surengėme istorijos konkursą  „Skrydis į Lietuvą“. Paskutiniame konkurse  mokiniai rungtyniavo  savo žiniomis, vedančiomis į Baltijos kelio ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejinių metų istoriją.

          Visuose mūsų rengtuose konkursuose aktyviai dalyvavo Juozo Grušo meno bei Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos,  Urbšio katalikiška vidurinė mokykla, Jono Pauliaus II,VDU„Rasos“, „Aušros“, Šv. Mato ir Jono Basanavičiaus gimnazijos. Gaila, kad šiuose savo krašto istorijos geresnio pažinimo konkursuose tik vieną ar du kartus dalyvavo Šančių ir Veršvų vidurinės mokyklos, Rokų, Aleksandro Puškino, „Varpo“ irKTUgimnazijos, o nė karto nedalyvavo prasmingą mūsų įžymaus aviacijos konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus vardą turinti vidurinė mokykla.

         Tarpmokyklinis istorijos konkursas „Sąjūdžio keliu“ įvyko Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje. Mokyklos direktoriaus  pavaduotoja Vida Senkuvienė sudarė labai geras sąlygas konkursui vykti. Konkurse dalyvavo 31 mokinys, atstovavęs tris pagrindines ir aštuonias vidurines mokyklas bei septynias gimnazijas. Taigi iš viso 18 mokyklų. Pagal mokymo programos sudarytą konkursinį klausimyną galima buvo surinkti 61 tašką. Vidutiniškai vienas mokinys surinko 29 taškus – 48 procentus galimų. Tai rodo ne mažas Lietuvos istorijos išmokimo spragas. Daug kartų įvairių laikotarpių Vyriausybėms, Seimui ir Prezidentūrai  siūlėme, palaikant kitoms patriotinėms visuomeninėms organizacijoms,  bendrojo lavinimo mokyklose įvesti  galutinį, paskatinantį pačių mokinių motyvaciją, atskirą Lietuvos istorijos atsiskaitymo pažymį. Deja, pritarimo nesulaukta…

         Tik du mokiniai teisingai atsakė į klausimą – kokio požiūrio laikėsi Algirdo Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistų partija Sąjūdžiui viešai paskelbus siekti Lietuvos  Nepriklausomybės atkūrimo. Tiek pat mokinių sugebėjo nurodyti priežastis, kodėl vakarų šalys ilgai vengė oficialiai pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Sunkiai sekėsi nurodyti ir pirmąjį leidinį, nelegaliai informavusį visuomenę apie Lietuvos Sąjūdžio veiklą. Ne visi mokiniai žinojo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Kovo 11-osios datą. Tačiau malonu, kad dauguma konkurso dalyvių suvokė, kad sovietinės okupacijos sąlygomis daug žmonių nesitaikstė su sovietine ideologija, žinojo Molotovo bei Ribentropo pakto padarinius, 1987 m. rugpjūčio 23 dienos mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Dauguma mokinių žinojo, kad 1990 metais Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininku buvo išrinktas profesorius Vytautas Landsbergis, o  ne A. Brazauskas, K. Prunskienė ar G. Vagnorius. Beveik visi konkurso dalyviai žinojo sovietų taikytą Lietuvai ekonominę blokadą, 1918 metų Vasario 16-osios Aktą, kurio pagrindu buvo atkurta 1990 metais Lietuvos Nepriklausomybė, žinojo ir Islandiją, kaip pirmą valstybę, pripažinusią Lietuvos valstybės atkūrimą.

       Daugiausiai taškų, atsakiusios į 48 pateiktus klausimus (79 proc.) surinko Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos gimnazistė Aistė Ogulevičiūtė (mokytoja Vaida Godaitė) ir Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos mokinė Vakarė Simonaitytė (mokytoja Jadzė Jablonskienė). Antrąją vietą užėmė Jono Pauliaus II gimnazijos gimnazistė Karolina Tamošaitytė (mokytoja Vaida Godaitė), surinkusi 46 taškus. Dvi trečiąsias vietas pasidalijo, surinkę po 44 taškus Maironio universitetinės gimnazijos   gimnazistas Juozas Matijošaitis (mokytoja Viktorija Jucytė) ir Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos gimnazistė Gabrielė Valevičiūtė (mokytoja Violeta Mitrulevičiūtė).

       Į pirmąjį prizinį penketuką savo žiniomis įsirašė Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos mokinė Aurelija Grubliauskaitė (mokytoja Jadzė Jablonskienė), Jono Pauliaus II gimnazijos gimnazistas Dainius Daukša (mokytoja Audronė Bakūnienė), Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos mokinė Miglė Ercmonaitė (mokytoja Ilona Sirvydienė), Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos mokinys Artūras Anisemenka (mokytoja Silva Poškuvienė), Jono Basanavičiaus gimnazijos mokinė Greta Juknaitė (mokytoja Ona Kavaliauskienė) ir Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos gimnazistas Lukas Tilkevičius (mokytoja Rasa Pranulienė).

      Konkurso prizininkai, jų mokytojai ir aktyviausi konkurso rengėjai buvo apdovanoti  Lietuvos istorijos tematikos knygomis, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus, miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus, Lietuvos Sąjūdžio ir  miesto mero Padėkos raštais.

      Rengiant konkurso programą ir kitą konkursinę medžiagą nuoširdžiai talkino, negailėdamos savo laisvalaikio konkurso komisijos narės – istorijos mokytojos metodininkės Silva Poškuvienė, Vinanta Gulbinienė, Daiva Jakučionienė,  Birutė Čiegienė, Vaida Godaitė, istorijos mokytoja ekspertė Eugenija Paškauskienė ir kt.

     Malonu, kad šioje  konkurso  aptarimo šventinėje popietėje dalyvavo buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas, jo pirmasis patarėjas Zenonas Abramavičius, buvęs vicemeras Algimantas Kurlavičius, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė – Bumbulienė, Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos direktorė Nijolė Šimienė, Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Liudvikas Lukošius, Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos direktorius Paulius Martinaitis, mokinių ateitininkų federacijos atstovė Vida Zulonaitė, muziejaus vedėja Irena Petraitienė, mūsų organizuotų konkursų foto metraštininkas Algimantas Mikolėnas, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai.

     Tegul mūsų tolimesnius gyvenimo žingsnius lydės gražių darbų dvasinė atgaiva, Tėvynės ir artimo meilės dvasia.

Nuotraukose – 

Nugalėtojų pasveikinimas

Laiminga šypsena…

Aktyviai konkursuose dalyvavusios Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos direktorė Nijolė Šimienė

Buvęs miesto meras Andrius Kupčinskas su konkurso dalyvių ir svečių grupe