Dr. Vytauto Sinkevičiaus vieša paskaita „Kovo 11-osios Akto rengimo kronika: įžvalgos, projektai, priimti dokumentai“. Autorės nuotr.

Onutė Gaidamavičiūtė, www.voruta.lt

Šių metų kovo 11-ąją jau 33 kartą minėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Tačiau ne visi iš mūsų žinome, ne visi prisimename, kaip mes pasiekėme, priėjome šią dieną. O juo labiau jaunosios kartos patriotai to ir nežino.

Kovo 11-osios minėjimo renginius pradėjo svarbi paskaita. 2023 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo Lankytojų centre vyko įdomi Mykolo Romerio universiteto profesoriaus emerito teisininko dr. Vytauto Sinkevičiaus vieša paskaita „Kovo 11-osios Akto rengimo kronika: įžvalgos, projektai, priimti dokumentai“. Paskaita truko net dvi valandas.

V. Sinkevičius, atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę, dirbo Aukščiausiosios Tarybos (AT) Juridiniame skyriuje. Tad jis iš arti matė pasiruošimą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui.

Paskaita buvo kupina intrigų, įdomių faktų ir niekur neskelbtinų dokumentų bei fotografijų. Intriga išliko iki pat paskaitos pabaigos. Pasirodo, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui reikėjo meistriškos diplomatijos.

Kovo 11-osios dienos genezė – 1990 m. vasario 24 d. rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Šie rinkimai buvo pirmieji ir demokratiniai rinkimai per pastaruosius 50 metų.

Rinkimuose triuškinančią pergalę laimėjo Sąjūdis, kurio iškeltų kandidatų programoje buvo aiškiai įrašytas siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Kaip žinia, Sąjūdžio pradžia – 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje, kai LSSR Mokslų akademijos prezidiumo salėje išrinkta 35 narių Sąjūdžio iniciatyvinė grupė (lent.); šie nariai daugiausia buvo meno ir mokslo veikėjai, 17 jų – Lietuvos komunistų partijos nariai.

Išrinkus LTR Aukščiausiąją Tarybą, reikėjo atsakyti į klausimus, pirmiausia, iš kur atsiranda nepriklausoma Lietuvos valstybė. Atsakymas akivaizdus – tarpukario nepriklausomos valstybės tęstinumas.

Galima paminėti, kad darbo grupei buvo žinomi keli Nepriklausomybės projektai: išeivijos atstovo Algimanto Gurecko, taip pat Kauno „Sąjūdžio“ deputatų Č. Stankevičiaus ir V. Katkaus bei tuometinės Lietuvos komunistų partijos (LKP).

Per dieną, apėjus Sovietų Sąjungos įstatus, pavyko pakeisti rinkimų pavadinimą į Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rinkimus.

Per šiuos rinkimus buvo panaikinta deklaracija „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“, buvo pareikšta, kad 1940 m. Sovietų Sąjunga įvykdė agresiją ir neteisėtai inkorporavo Lietuvą į Sovietų Sąjungą, sugriovė buvusias valstybės struktūras ir primetė svetimas.

Per šiuos rinkimus buvo patvirtintas įstatymas „Dėl 1938 m. Konstitucijos galiojimo atstatymo“. Buvo paskelbta, kad 1938 m. Konstitucijos veikimas buvo neteisėtai sustabdytas. Taip pat buvo pritarta „nutraukti 1978 m. Lietuvos TSR Konstitucijos galiojimą“.

Beje, 1990 m. kovo 12 d. buvo nuspręsta pateikti pranešimą M. Gorbačiovui, įdomiausia, kad atkuriamojo Seimo deputatai, taip pat prof. Vytautas Landsbergis nestokojo šmaikštumo ir į M. Gorbačiovą kreipėsi „Jūsų prakilnybe“.

Buvo įdomu sužinoti, kad į Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkus be prof. Vytauto Landsbergio, kuris ir laimėjo, kandidatavo ir a. a. prof. Romualdas Ozolas, Kazimieras Motieka, Algirdas Brazauskas.

Tačiau 1990 m. kelias Lietuvos nepriklausomybės ir suvereniteto buvo tikrai komplikuotas, reikalavęs daug diplomatijos. Buvo pradėta ir ekonominė blokada. Iš tiesų 1990 m. Sovietų Sąjunga pradėjo trūkti elementarių maisto produktų, labiausiai duonos (grūdų).

Atkurtosios Lietuvos respublikos vadovai norėjo komunikuoti, derėtis su M. Gorbačiovu, nors jis to vengė, kol galiausiai Lietuvos, Latvijos ir Estijos delegacijos atvyko į 1990 m. birželio 12 d. Maskvoje vykusį Sovietų Sąjungos federacijos posėdį. Gorbačiovas manė, kad pagaliau grįžo sūnūs palaidūnai ir kad iš sovietų narvo ištrūkstantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai pagaliau nurims.

Bet taip nenutiko.

Po to 1990 m. Maskvoje vyko rugpjūčio pučas, kuris buvo numalšintas. Galiausiai rugsėjo 7 dieną Rusijos federacija pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės siekį. Tačiau pirmoji iš užsienio šalių, pripažinusi Lietuvos Nepriklausomybę, kaip žinome, buvo Islandija. Vilniuje mes turime ir Islandijos gatvę.

Pačioje pabaigoje V. Sinkevičiaus „išrišo“ pranešimo intrigą, kas kur važiavo ir ką vežė kovo 12 dieną Lietuvos deputatai į Maskvą. Pasirodo, kad kovo 12 d. buvo bandyta išversti į rusų kalbą 5 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo – Kovo 11-osios – dokumentus. Tačiau tam buvo atsiradę ir trukdžių (trukdė Aukščiausiosios Tarybos bendrojo skyriaus vedėjas).

Kaip prisimena V. Sinkevičius, „Tai buvo pragariška naktis. Taisant tekstą kompiuteryje vis įsiveldavo korektūros klaidų. Pradžioje tai buvo atskiros raidės, tačiau vėliau, kai Laimai pradėjo diktuoti J. Pašukonis (tuometinis Aukščiausiosios Tarybos Bendrojo skyriaus vedėjas, atsakingas už raštvedybą ir dokumentų techninį įforminimą, – red.), klaidų labai padaugėjo. Buvo praleidžiami atskiri žodžiai, o ketvirtame dokumente – visa pastraipa.“[1]
Galiausiai situaciją išgelbėjo Egidijus Bičkauskas, kuris penkis išverstuosius dokumentus su V. Landsbergio parašu (ačiū Dievui, kad be LTRS Aukščiausiosios tarybos spaudo) nuskraidino į Maskvą ir ten įteikė M. Gorbačiovui.

Taip pat M. Sinkevičius paminėjo, kad 1990 m. vasaris-kovas buvo tikrai dėkingas metas Lietuvai išsilaisvinti iš sovietijos jungo. Tuomet Sovietų Sąjunga buvo tikrai susilpnėjusi. Jeigu tokia situacija vyktų dabar, valdant diktatoriui ir žudikui Putinui, tikrai Lietuva nebūtų taip lengvai „paleista“. Pvz., jeigu Čėčėnija paskelbtų nepriklausomybę, tikriausiai tuojau pat laisvės siekėjai būtų sutraiškyti rusų tankų.

Tad tikrai turime būti laimingi gyvendami laisvoje demokratinėje Lietuvos valstybėje ir būti dėkingi mūsų Nepriklausomybės atgaivintojams.

[1] Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/vytautas-sinkevicius-kovo-11-osios-naktis-v-landsbergio-kabinete-kaip-buvo-nukabintas-m-gorbaciovo-portretas-582-936362?copied

Autorės nuotr.