G. Oržikausko  nuotr.

www.voruta.lt

Pastaruoju metu prasidėjus svarstymams dėl Vilniaus oro uosto pastato, esą jis neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, o atnaujinimas būtų dukart brangesnis nei naujo statyba, paveldosaugininkai primena, kad tai regioninės reikšmės kultūros paveldo objektas. Čia negalima vadovautis vien ekonominiais svertais.

„Dabartinis oro uosto išplanavimas, jo funkcionalumas iš tiesų nėra geras, pastatus tikrai reikia rekonstruoti, tačiau rekonstruoti galima ir išsaugant senąją oro uosto dalį, kuri nuo 1984 metų architektų ir paveldosaugininkų siūlymu yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 15877), o 2008 metais nustatytos vertingosios savybės – pastatai vertinti kaip tam tikrą laikmetį geriausiai atspindintis statinys, – sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras. – Kultūros paveldo departamento misija yra išsaugoti geriausius pavyzdžius iš kiekvienos epochos, patinka  ji  mums, ar  nepatinka. Todėl reikia siekti rekonstruojant oro uostą kiek galima daugiau pritaikyti esamus statinius, integruoti ir architektūros priemonėmis išryškinti viso komplekso kontrastus bei savitumą. Kažko  šiame  senajame  komplekse  tikrai reikės  atsisakyti, ir  tai  gali būti  detaliai aptarta  dalyvaujant ne  tik Vilniaus oro uosto ir Susisiekimo ministerijos atstovams, bet ir paveldo specialistams, architektų bendruomenei,  savivaldai, visuomenei.“

Vilniaus oro uostas yra statytas 1954 m.  Vertingosios jo savybės yra centrinė dalis su 1-2 a. šiaurės ir pietų fligeliais, centrinės dalies dvišlaitė stogo forma, aukštų išplanavimas, išorės sienos, kapitalinių sienų tinklas, kolonos – centrinės salės daugiakampės, apvalios kolonos, šiaurės ir pietų fligelių I a. patalpų apvalios ir keturkampės kolonos, šiaurės ir pietų fligelių I a. arkados, vakarinio fasado centrinės dalies 7 arkinės nišos, vakarinio fasado stačiakampės durų, langų angos, rytinio fasado centrinės dalies II ir III a. langų ir durų angos, III a. langų angos, apskrita anga frontono timpane. Vertinga yra ir funkcinė įranga – vidaus laiptinės su laiptais, medinės dvivėrės įsprūdinės durys su inkrustacija šiaurinio fligelio II a., vidaus dekoras – centrinės salės kesoninės lubos su rozetėmis, centrinės salės balkono baliustrados, laiptinių turėklai su baliustromis, pietinio ir šiaurinio fligelių I a. patalpų piliastrai, centrinės salės, šiaurinio ir pietinio fligelių I a. patalpų kolonos su kapiteliais ir bazėmis, jų reljefinis dekoras, centrinės salės, restorano, laiptinių, I a. fligelių patalpų karnizai, konsolės, remiančios lubų sijas,  lubų rozečių, arkadų reljefinis dekoras, apšvietimo įranga – centrinės salės šviestuvas, šiaurinio fligelio I a. šviestuvai, laiptinių sieniniai šviestuvai, restorano salės šviestuvas. Pastato interjeras – centrinės salės patalpos visumos sprendinys – taip pat vertingoji savybė.

Fasadų architektūrinis sprendimas, tūrinės detalės, apdaila ir puošyba šiuo laikmečiu įgauna dar  didesnę vertę. Pasak paveldosaugininkų, tokio planavimo pastato bei daugelio jo elementų dabar nebenaudojame, tad šiame stiklo amžiuje jie jau tampa savotiška egzotika. Todėl pastarajame dešimtmetyje visame pasaulyje susirūpinta prieškario ir pokario laikmečio statiniais – nežiūrint į tuomet buvusią valdymo sistemą, režimus ar  istorijos pasmerktas asmenybes.

„Senojo oro uosto pastato išsaugojimas ir Lietuvos gyventojams, ir užsienio svečiams galėtų atskleisti ryšį tarp modernios, nepriklausomos Lietuvos valstybės ir jos praeities, mūsų valstybės gebėjimą pergyventi sudėtingus istorijos laikotarpius,  ne itin  malonius ir patogius, bet jie – taip pat  mūsų  istorija“, – sakė KPD direktorius.

Pateikiame ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuomonę šiuo klausimu: 

https://www.voruta.lt/valstybine-kulturos-paveldo-komisija-negali-buti-kalbama-apie-vilniaus-oro-uosto-pastato-griovima/