Renginio organizatorių nuotraukos

Dr. Raimundas Kaminskas, Kauno m. savivaldybės Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės ekspertas, visuomenininkas, www.voruta.lt

2021 m. rugpjūčio 22 d. Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje vyko Šv. Roko atlaidai,  Kražių Šv. Roko koplyčioje  naujų Jotvingių kryžiaus riterių ordino narių iškilminga inauguracija.

Jotvingių Kryžiaus riterių ordinas buvo įkurtas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1487 m. gruodžio 7-ąją. Medininkų (Varnių) valdytojo kunigaikščio Jurgio Komiatavičiaus subūrus senas kilmingas Lietuvos bajorų šeimas, kurias vienijo jų senos tradicijos.

Šv. Romos imperatorius Maksimilijonas I-asis 1495 m. birželio 24 d. išleido chartiją, kuria kunigaikštį Jurgį Kunatjis Komiattovicz suteikė privilegiją turėti Lietuvoje vasalų bajorų. 1541 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas I-asis patvirtino šią chartiją kunigaikščio Nicolas Kunatjis Komiattovicz, kunigaikščio Jurgio sūnaus, naudai; vėliau 1590 m., Lietuvos Didysis kunigaikštis Žygimantas III-asis iš naujo pripažino Jotvingių bajorų broliją. Brolijos sostas (valdymo centras) maždaug iki 1650 metų buvo Medininkuose. Kai šis miestas buvo apiplėštas, apgriautas, sostas persikėlė į Raseinius, vėliau į Žemaitijos bajorų seimelių sostinę Kražius. 1852 m. carinė rusų valdžia ordiną uždraudė, po šios datos jis ir toliau egzistavo, tačiau slaptai.

1918 m. brolija buvo oficialiai reorganizuota ir tapo Jotvingių geležies kryžiaus ordinu. Buvo paskirti nuolatiniai jos vadovai. 1936 m. gruodžio 20 d., siekiant atgaivinti tradicijas, buvo susigrąžintas vardas „Ordo equestris Iatwingorum Crusis sub tutela S. Victoris mil. Equestris et Martyris Inclyti Patroni et Protectoris“ (Jotvingių kryžiaus riterių ordinas, globojamas riterio ir kankinio Šv.Viktoro). 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą ordino veikla buvo uždrausta.

2004 m. rugpjūčio 25 d. ordinas buvo atkurtas, kurio tikslai ir uždaviniai yra šie: tęsti senojo Jotvingių kryžiaus riterių ordino tradicijas; vykdyti veiklą apimančią jotvingių, sūduvių, prūsų ir bendrai baltų kultūrų, istorijos, paveldo tyrinėjimo ir išsaugojimo srityse.

Pagrindinė ordino regalija – Lietuviškas kryžius su dviem skersiniais, dengtu baltu emaliu ir averse pavaizduotu jotvingių riteriu, o viršuje apvainikuotas karūna. Ordino herbas – Jotvingių vytis vaizduoja šarvuotą raitelį su aukso skydu papuoštu raudona penkialapė rože. Karinis devizas „In Adversitate. Etiam Gloriosi“ –„Kovojantiems garbė!“.