Seinų kunigų seminarijos rūmai. lt.wikipedia.org nuotr.

Irena Gasperavičiūtė, http://e-ausra.pl

Lietuvių menė

Seinuose lietuvių kultūros ir istorijos paveldo itin gausu. Neatsitiktinai šių metų balandžio 19 dieną čia viešėjęs Lietuvos istorijos instituto direktorius prof. Alvydas Nikžentaitis Seinus pavadino mažuoju Vilniumi. Tačiau iki šiol tas paveldas nėra tinkamai išeksponuotas. Ypač didelė spraga – Seinų kunigų seminarijos istorija, jos didžiulis indėlis į lietuvių kultūrą. Pačiam Seinų miestelyje niekur nerasi jokio ženklo, kad čia, pavyzdžiui, mokėsi Vincas Mykolaitis-Putinas, Mykolas Krupavičius, Lietuvos žemės reformos autorius, vėliau Pasaulio Lietuvių Bendruomenės įkūrėjas, ar kun. Juozas Montvila, iki paskutinės minutės klausęs žmonių išpažinčių ir paskendęs kartu su „Titaniku“.

2016 metais gimė idėja šią spragą užpildyti ir Seinų kunigų seminarijoje įkurti lietuvių menę. Lietuvos Respublikos konsulatui tarpininkaujant, Seinų parapijos klebonui Zbignevui Bzdakui (Zbigniew Bzdak) užmezgus ryšį su Trakų muziejaus vadovybe, Lietuvos Respublikos vyriausybei skyrus lėšų buvusios Seinų kunigų seminarijos patalpų remontui, 2018 metais, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dalyvaujant a. a. Prelatui Edmundui Putrimui, Trakų muziejaus direktoriui Virgilijui Poviliūnui, kitiems garbingiems svečiams, buvo pasirašyta sutartis tarp Seinų Švenčiausiosios Mergelės Marijos parapijos klebono Zbignevo Bzdako ir Trakų muziejaus direktoriaus Virgilijaus Poviliūno, kad minėtos patalpos perduodamos Trakų muziejui nemokamai naudoti. Sutarties signatarai taip pat buvo Vysk. Antano Baranausko fondo valdybos pirmininkė Danutė Valukonytė ir tuo metu seminarijos patalpomis besinaudojusio Seinijos žemių muziejaus direktorius R. Kliučnikas (R. Klucznik). Menės pašventinimo metu Vysk. Antano Baranausko fondo valdybos pirmininkei Danutei Valukonytei buvo įteiktas simbolinis raktas. Sutartyje nurodytas susitarimo tikslas: minėtoji „lietuvių menė stiprins dialogą tarp lenkų ir lietuvių visuomenių, skatins kaimynišką bendradarbiavimą, skleis informaciją apie Seinų krašto istoriją, ypač apie Seinų vyskupijos ir Seinų kunigų seminarijos istoriją ir jų indėlį sielovados plėtrai, kultūrai ir švietimui“.

Menė buvo pašventinta ir atidaryta būtent 2018 m. vasario 16 d. Nuo to laiko į ją galima buvo įeiti nemokamai, susitarus su fondo valdyba. Suremontuotoje menėje buvo surengta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirta ekspozicija, vyko Poezijos pavasario renginys. Po to atėjo pandemijos laikotarpis ir viskas užsidarė, dar vėliau seminarijos pastate vyko restauravimo darbai, Seinų parapija gavo apie 20 mln. zl Kresų muziejui įkurti. Įeiti į seminarijos patalpas vėl nebuvo įmanoma.

Kresų muziejus

Šių metų gegužės 12 dieną planuojamas iškilmingas Kresų muziejaus atidarymas buvusiose Seinų kunigų seminarijos patalpose. Kas slypi po pavadinimu „Kresai“ – įdomu, nes pats žodis gali turėti daug interpretacijų. Balandžio 19-ąją klebonas Zbignevas Bzdakas susitikime Seinų klebonijoje su Lietuvos istorijos instituto delegacija ir jo direktoriumi prof. Alvydu Nikžentaičiu, LR konsulu Genadijumi Mackeliu, vietos lietuvių atstovais ir iš Varšuvos atvykusiu istoriku, muziejininku Michalu Kopčinskiu (Michał Kopczyński) aiškino, kad „Kresai“, tai buvusios Žečpospolitos pakraštys, tai ir žemės, kurios po padalijimų arba kitų istorinių įvykių negrįžusios į Lenkijos sudėtį. Svečiai iš Lietuvos stebėjosi, kodėl Kresų muziejus būtent Seinuose. Lankant patį muziejų paaiškėjo, kad tai visų pirma Seinų krašto muziejus, beje, bent kol kas (ekspozicijos dar nebaigtos rengti) neatspindintis visos Seinų istorijos. Pavyzdžiui, paties Seinų kunigų seminarijos veiklos laikotarpio beveik išvis nėra, o lietuvius vaizduojanti ekspozicija, anot prof. Alvydo Nikžentaičio, iškrenta iš viso muziejaus konteksto, ir atrodo, kad lietuviai čia atsiradę tik po pandemijos…

Tikiuosi, atidarius muziejų koks nors istorikas parašys išsamesnį straipsnį apie paties muziejaus ekspozicijas.

Lietuvių menė – Kresų muziejaus dalis

Dar prieš muziejaus lankymą klebonijoje klebonas Zbignevas Bzdakas informavo, kad atskiros lietuvių menės nebeliko, ji tapo integralia Kresų muziejaus dalimi. Klebonas atsimenąs lietuvių menės atidarymą ir su Trakų muziejumi pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą, tačiau pasikeitus muziejaus vadovybei, sakęs, neturįs kontakto su juo. Sutarta, kad kontaktą parūpins svečiai iš Vilniaus ir bandys atkurti bendradarbiavimą.

Kresų muziejaus atidarymas gegužės 12 d. Muziejuje ekspozicijos skirtos ir žydams, ir sentikiams, ir totoriams, ir karaimams, tačiau lietuvių bendruomenę vaizduojančios nuotraukos – tik šių laikų, atspindinčios vien pastarųjų laikų jų kultūrinį gyvenimą. Ar bus kuo papildyta, kol kas neaišku.

Minėjau apie Seinų klebono ir Trakų muziejaus sutartį dėl lietuvių menės įkūrimo. Ji lyg ir nustoja egzistuoti, o menė tampa Kresų muziejaus dalimi. Kyla klausimas, ar Lietuvos valstybė, skirdama paramą patalpų remontui Seinų kunigų seminarijoje, žinojo, kad tos patalpos bus panaudotos Kresų muziejaus reikmėms. Ar šeimininkai informuos lankytojus, kad prie remonto nemaža dalimi prisidėjo ir Lietuvos Respublika?

http://e-ausra.pl/2023/04/26/kresu-muziejus-ar-lietuviu-mene/#more-7782