Kunigas Julius Narkevičius. Daugėlų šeimos archyvo nuotrauka

Kristina Giedraitienė, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija. Tekstas pirmą kartą publikuotas leidinyje: XXVII knygos mėgėjų metraštis. T. VII, 2022 m. Kaunas

Istorinės atminties išsaugojimo erdvėje ypatingą reikšmę ir prasmę turi ne tik svarbūs valstybių raidos,  lemtingų sprendimų metraščiai. Istorijos virsmus liudija kiekvienoje šeimoje, giminėje saugomi dokumentai, nuotraukos, užrašyti autentiški prisiminimai. Papildant šiuos  šeimų archyvų duomenis  metrikų įrašais, valstybės įstaigų raštais, įvairiais aprašomojo laikotarpio  dokumentais atveriamas, atkuriamas praėjusių laikų paveikslas. Tačiau kartais senieji raštai, dokumentai suteikia daugiau klausimų nei atsakymų…

Šio teksto autorės senelių albume rastos nuotraukos ir vėlesnės pastangos atskleidžiant jose nupaveiksluoto asmens tapatybę leidžia plačiau apžvelgti įdomų tiriamąjį paieškų laikotarpį, trukusį ne vienerius metus, subūrusį gausius bendraminčius, apjungusį nemaža institucijų, nutolusį per keletą valstybių.

Apie tai, kas galėtų būti įamžintas dviejose XIX a. pab. nuotraukose, kuriam asmeniui ar šeimai jos buvo dovanotos – šių žinių ar bent užuominų giminėje neaptikome.

Originalus nuotraukos užrašas lenkų kalba sako, kad fotografijoje matome Juliuką, kuriam 1875 m. liepos mėnesį yra devyneri su puse metų [1]. Jau po dešimties metų šis jaunuolis vėl nusipaveiksluoja, šįkart – kaip abiturientas  ir aspirantas. Taigi 1885 metų birželio mėnesį Juliukas jau baigęs gimnaziją, abiturientas…

Atkreipkime dėmesį į vietovę, miestą, kurioje buvo fotografuojama. Abiejų nuotraukų dešiniajame kampe pažymėta Mitau. Tai – Mintauja, miestas pietinėje Latvijos dalyje (dab. Jelgava), kurio apylinkėse nuo seno gyveno nemažai iš Lietuvos atsikėlusių žmonių. Teigiama, kad šie persikėlimai buvo susiję su trukdymais dirbti, studijuoti gimtinėje dėl politinių ar ekonominių priežasčių, ypač po 1863 m. sukilimo numalšinimo ir įvesto lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo. XIX a. pabaigoje net ketvirtadalį Mintaujos gyventojų sudarė lietuviai, veikė kelios lietuvių draugijos, chorai. Mintauja, buvusi Kauno ir Kuršo gubernijų pasienyje, tapo vienu iš lietuvių susitelkimo centrų[2]. Kaip svarbus mokslo, kultūros židinys tuo metu garsėjo Mintaujos gimnazija, kurią rinkosi daugelis Lietuvos inteligentų. Joje pagrindinė kalba buvusi vokiečių, kai tuo metu, pvz., Šiaulių gimnazijoje buvo dėstoma rusų kalba. Būtent Mintaujos gimnazijoje susikūrė „Kūdikio draugija“, organizavusi draudžiamos spaudos platinimą ir pasipriešinimą privalomam stačiatikių pamaldų lankymui.  Įdomu, kad 1894 m. Vincas Kudirka, „gavęs „Amerikos  pirtyje“ rankraštį, nusivežė jį pas Jablonskius, į varpininkų susirinkimą Mintaujoje (…)“ [3]. Ten įvyko ir pirmasis pjesės improvizuotas vaidinimas.

Bet stabtelėkime ties fotografijomis.  Žinodami tik mus dominančio asmens (iš XIX a.) vardą, kreipėmės į Mintaujos mieste esančią gimnaziją, tikėdamiesi rasti kokių nors užuominų. Sužinojome, kad senosios gimnazijos pastate šiuo metu įsikūręs istorijos muziejus ir buvo pastebėta, kad, nežinant asmens pavardės, valstybinio istorijos archyvo Rygoje duomenimis bus sunku pasinaudoti. Visgi susisiekėme su Latvijos nacionaliniu archyvu, paslaugius darbuotojus įtikinome, kad asmens vardas ir studijų metai – pakankamas duomenų kiekis, peržiūrint mokinių sąrašus… Taip paaiškėjo, kad išlikusiuose Mintaujos gimnazijos mokinių sąrašuose 1775–1875 m.^[4] ir 1877–1880 m.^[5] yra  minimi mokiniai, kurie, kaip rašoma archyvo darbuotojų išvadoje, galėję būti lietuvių ar lenkų tautybės (vardu Julius ar Julian): Underovwicz Julius, Narkiewicz Julius, Szymaitis Julian. Pastebima, kad kitų asmenų, vardu Julius, pavardės yra vokiškos kilmės. Beje, šios mokinių pavardės kartojosi abiejų fondų registruose.

Pagal užrašą nuotraukoje galima numanyti, kad mus dominantis asmuo gimęs apie 1866 metus, tad buvo peržiūrėtos Lietuvos valstybės istorijos archyve (toliau ir LVIA) saugomos tuometinio Vladislavovo (dab. Kudirkos Naumiestis), Raudondvario (Kauno r.) Romos katalikų bažnyčių (toliau ir RKB) gimimo (krikšto) metrikų knygos (viliantis, kad asmuo galėjo būti susijęs su protėvių gyventomis vietovėmis). Deja, radome tik asmenų – Narkiewicz Jan  ir Narkiewicz Wladislaw (gyvenusių Kudirkos Naumiestyje) gimimų (krikšto) metrikas^[6]. Kaip matome, asmens, vardu Julian (ir minėtomis anksčiau pavardėmis), neaptikome. Manyta, kad ši šeima, iš kurios ir pasiekė mus šios senos fotografijos, jau anksčiau buvo įsikūrusi Mintaujoje. Tačiau aplinkybė, kad XIX a. pabaigoje fotografijos vis pasiekdavusios Lietuvą, neabejotinai bylojo apie tarpusavyje bendravusių šeimų artimą ryšį, nors tiriamąją erdvę vėl apgaubė rūkai…

Juos prasklaidė šiose paieškose lydėjusios giminaitės Vilmos Daugėlienės skambutis telefonu 2016 m. gruodžio 3 d. (kaip matysime vėliau, ši data paminėta neatsitiktinai) ir žinia apie tądien internetinėje erdvėje ^[7] jos aptiktą dar vieną nuotrauką, kurioje įamžintas mūsų Juliukas.

Šios nedidelės nespalvotos nuotraukos, kurios tikėtina sukūrimo data buvusi 1887 m. Mintaujoje, šiuo metu saugomos Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose lakoniškas užrašas teigė, kad į mus žvelgia Julius Narkevičius. Kitoje nuotraukos pusėje įrašyta (lenkų k.) Juliusz Narkievicz, 1887, II, 25. Praeis dar nemaža laiko, bus perversti įvairūs rašytiniai šaltiniai, išklausyti pasakojimai, kol galėsime patikslinti – šeimos archyve rastose nuotraukose įamžintas iš senos dvarininkų giminės kilęs kunigas, knygnešys, draudžiamosios spaudos platintojas, slaptų mokyklų mokytojas, visuomenės veikėjas, bibliofilas, lietuviškų draugijų narys, mecenatas Julius Feliksas Pranciškus Narkevičius (Norkus) (gimė 1865 m. gruodžio 3 d. Žarėnuose-Latveliuose, Šakynos parapijoje, Šiaulių r; mirė 1929 m. gruodžio 3 d. Sedoje. Palaidotas Grūstės kapinėse Mažeikių r.).

Spaudoje, publicistikoje itin maža duomenų apie kunigo Juliaus Narkevičiaus veiklą, žinios pasklidę įvairiuose tekstuose, negausiuose leidiniuose, archyviniuose dokumentuose.

Pirminių žinių apie kunigo Juliaus Narkevičiaus kilmę randame LVIA saugomose Žarėnų (Latvelių) RKB metrikų knygų gimimo (krikšto) įrašuose. Viename jų rašoma, kad „1865 m. gruodžio 4 dieną Žarėnų Romos katalikų filijinėje bažnyčioje kunigas Tomkevičius apeigų metu pakrikštijo kūdikį Julijų Feliksą Praną ( Юлiй Феликсь Франць, taip dokumente) dvarininkų Juliaus ir Celinos Liutikaitės Narkevičių teisėtų sutuoktinių sūnų, kuris gimė 1865 m. gruodžio 3 d. Žarėnuose, Šakynos parapijoje. Krikštatėviai buvo dvarininkas Feliksas Narkevičius-Šiaulių apskrities teismo teisėjas ir Leticija Liutikaitė.“ ^[9] (Prasminis teksto vertimas iš rusų k. – aut. past.)

Lietuvos, Latvijos, Rusijos archyvuose yra išlikę įvairaus pobūdžio dokumentų, taip pat gimimo (krikšto), santuokų, mirties metrikų, kuriose pateikiami duomenys apie Narkevičių giminės genealoginius ryšius.  Seniausias žinomas šios giminės protėvis Leonardas Narkevičius^[10] (herbo Wieniawa (Vieniava) bajoras) minimas LDK Kilmingųjų Narkevičių priklausymo luomui byloje, kuri buvo nagrinėta carinės Rusijos valdžios institucijose ir patvirtintas Narkevičių giminės kilmingumas, byloje taip pat yra pateikta 1584 m. liepos 20 d. surašyta pirkimo – pardavimo sutartis.^[11]

Šioje byloje pateikiamas ir 1834 m. sausio 14 d. kilmingojo Kazimiero Narkevičiaus šeimos surašymas, kuriame surašyti tėvoniniuose dvaruose su 60 valstiečių sielų Žarėnų ir Šakynos parapijose gyvenantys:

Kazimieras Narkevičius, sūnus Jakovo, 89 m. amžiaus; Kazimiero sūnūs:

Feliksas (45 m. amžiaus) su žmona Regina Liutikaite (30 m.) ir jų sūnus Kazimieras (1 m.)

Teofilius (38 m.) su žmona Barbora Liutikaite (34 m.) ir jų vaikai:

Ivanas (14 m.), Juzefa (11 m.), Julius (8 m.), Michailas (6 m), Liudvika (2 m).^[12]

Pateikta ir mus dominančio asmens – kunigo Juliaus Narkevičiaus tėvo gimimo metrika, kurioje teigiama, kad 1824 m. spalio 10 d. Žarėnų RKB buvo pakrikštytas  Julijus Antanas Karlas (Юлиус Антон Карл),  kilmingųjų (MD) Šiaulių apskrities notaro Teofiliaus (Теофиль) ir Barboros Liutikaitės Narkevičių sūnus. Aprašyta, kad krikštynų apeigose dalyvavo krikštatėviai ir asistavo net 5 liudytojų poros.

Tarp Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomų įrašų, Telšių vyskupijos kurijos archyvinio fonde išlikusioje Šakynos RKB santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad 1863 m. birželio 25 d. susituokė Julijonas Narkevičius (38 m.), sūnus Teofilio ir Barboros Liutikaitės ir Celina Liutikaitė (21 m.), dukra Ignoto ir Emilijos Bagdonavičiūtės.^[13] Kaip aprašyta anksčiau, ši pora 1865 m. gruodžio 3 d. Žarėnuose susilaukia sūnaus – Juliaus Felikso Prano (Pranciškaus) – būsimojo kunigo.

Šios Narkevičių giminės šakos atstovai XIX a. užėmė svarbias valdininkų pareigas valstybinėse, teisminėse  institucijose, tad, galima daryti prielaidą, kad šeima, netrukus po pirmojo sūnaus gimimo, dėl tarnybinių šeimos tėvo pareigų persikėlė į Mintaują, tuometinę Kuršo guberniją. Latvijos valstybės istorijos archyve (Latvijas Valsts Vestures Arhivs (toliau ir LVVA)) saugomose Mintaujos bažnyčios metrikų įrašų knygose Julijonas Narkevičius (tėvas) įvardijamas kaip Kauno gubernijos, Šiaulių apskrities dvarininkas, kolegijos asesorius (vertintojas). Išlikusiuose LVVA gimimo (krikšto) metrikų įrašuose teigiama, kad 1868 m. sausio 5 d.  Mintaujoje (Latvija)  gimė ir Mintaujos RKB 1868 m. sausio 6 d. buvo pakrikštytas Jonas Cezaris, kilmingųjų Juliaus ir Celinos Liutikaitės Narkevičių sūnus. ^[14] Pagal duomenis, kurie pateikiami po kelerių metų gimimo (krikšto) įrašuose galima daryti prielaidą, kad Julijus Antanas Karlas susituokė antrą kartą – kilmingųjų Juliaus ir Jelenos (Elenos) Narkevičiūtės Narkevičių sūnus Antanas Rafailas Teofilius gimė Mintaujoje 1872 m. gruodžio 3 d., buvo pakrikštytas 1872 m. gruodžio 24 d. ^[15]. Šioje šeimoje taip pat gimė ir Mintaujos RKB buvo pakrikštyti – Marijonas Leonardas (gimė 1874 m. gruodžio 8 d., buvo pakrikštytas 1875 m. sausio 5 d.) ^[16]; Sigizmundas Kazimieras (gimė 1876 m. liepos 18 d. ir buvo pakrikštytas tų pačių metų liepos 22 d., krikšto tėvu minimas Sigizmundas Liutikas)^[17]; Konstantinas (gimė 1878 m. sausio 24 d. ir buvo pakrikštytas tų pačių metų vasario 11 d., krikšto tėvais įvardijami kilmingasis tarnautojas patarėjas Konstantinas Uljanskis ir tituluoto patarėjo Cezario Liutiko žmona Eleonora)^[18]; Feliksas Aleksandras (gimė 1879 m. liepos 1 d. ir tų pačių metų liepos 17 d. buvo pakrikštytas, įrašas papildytas motinos Jelenos Narkevičiūtės-Narkevičienės tėvavardžiu (Antano dukra))^.

Mintaujos RKB santuokų metrikų įrašuose teigiama, kad 1892 m. rugsėjo 22 d. Mintaujoje, privačiame name Švedkovo g. 26, gavus leidimą, po žmonos Elenos (dukters Antano) Narkevičiūtės mirties našlys Julius (sūnus Teofiliaus) Narkevičius susituokė su kilmingąja Anna Voitkevičiūte iš Kauno gubernijos, Kuršėnų parapijos, 38 m. amžiaus.^[19] Kaip rašoma vėlesnėje Mintaujos RKB mirties metrikoje, „1893 rugpjūčio 24 d. Mintaujoje mirė Julijus Antonijus Karolis Narkevičius nuo krūtinės (…) uždegimo. Kauno gubernijos dvarininkas, 69 m. amžiaus, šios parapijos narys. Paliko žmoną Anna, gimusią Voitkevič ir 2 sūnus: Julijų Feliksą Francą ir Marijoną Leonardą. Palaidotas Mintaujos parapijos kapinėse tų pačių metų rugpjūčio 26 d.“ ^[20] Galimos įvairios priežastys, kodėl pateiktoje mirties metrikoje minimi tik 2 Julijaus Antono Karolio sūnūs, tačiau šiame straipsnyje ši tema plačiau nenagrinėjama.

Tad, pagal archyvuose saugomus asmenų kilmės duomenis akivaizdu, kad aprašomoji Narkevičių šeima nuo 1866 m. gyveno Mintaujoje, kur tėvas Julius Antonijus Narkevičius dirbo valdininku, užėmė svarbias pareigas, tačiau publicistikoje užsimenama ir apie dažnas viešnages į Lietuvą, ypač vasarų laikotarpiu. Mintaujoje būsimasis kunigas Julius Narkevičius įgijo išsilavinimą – 1873-1877 m. mokėsi Mintaujos Dannenburgo paruošiamojoje gimnazijos mokykloje, 1877-1885 m. – Mintaujos klasikinėje vokiškoje gimnazijoje. Nuo 1885 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje, buvo išsiųstas tęsti studijas į Romos Gregorianumo universitetą, bet dėl pablogėjusios sveikatos turėjo jų atsisakyti ir persikėlė į Liucerną (Šveicarija). 1886-1888 m. baigė dvimetį filosofijos kursą Liucernos licėjuje ir buvo priimtas į Liucernos Tomo Akviniečio akademiją, bet grįžo į Kauną tęsti studijų ir 1888-1890 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją. 1890–1891 m. studijavo Sankt Peterburgo (Rusija) dvasinėje akademijoje, išlaikė dviejų kursų egzaminus ir ją baigė.^[21]

Kaip minėta, kunigas Julius Narkevičius nuo pat studijų metų priklausė įvairioms lietuvybę puoselėjančioms organizacijoms. Besimokydamas Žemaičių kunigų seminarijoje, priklausė  Lietuvos mylėtojų draugijai.^[22] Tai 1887-1905 m. veikęs slaptas Žemaičių kunigų seminarijos klierikų, vėliau ir kunigų sambūris lietuviškai spaudai platinti. Draugija įsteigta kunigo Kazimiero Jauniaus ir buvusio kunigų seminarijos rektoriaus Jeronimo Kiprijono Račkausko pastangomis, tarp narių buvo ir kunigas poetas Jonas  Mačiulis-Maironis, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Svarbi Draugijos veiklos dalis – aprašomojo laikotarpio (draudžiamų, nelegalių) periodinių leidinių – „Šviesa“, „Tėvynės Sargas“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ ir kt. rėmimas finansinėmis lėšomis, taip pat straipsnių parengimas. Išleistas religinio turinio knygeles knygnešiai dalydavo veltui. Iš slapto draugijos fondo lėšų būdavo remiami nukentėję už lietuvių veiklą kunigai. ^[23]

Autentiškų dokumentų apie tolesnį kunigo Juliaus Narkevičiaus gyvenimo kelią, dvasininko tarnystę, visuomeninę veiklą išlikę labai mažai. Vienas šių retų liudijimų – LVIA esančių dokumentų apskaitoje rastame formuliare ^[24]surašytos (rusų k.) kunigo tarnystės vietos ir pareigos Lietuvoje (duomenys iki 1910 m., – aut. past.).

Pagal pateikiamus duomenis sužinome, kad 1892 m. liepos 5 d. Julius Narkevičius buvo įšventintas kunigu, o 1892 gruodžio 10 d. paskirtas į  Raudondvario (Kauno r.) parapiją vikaru, taip pat dokumente nurodomos pareigos – įstatymo mokytojas vietos liaudies mokykloje. Nuo  1893 m. gruodžio 30 d. buvo Veiviržėnų (Klaipėdos r.) parapijos vikaras ir taip pat vietos liaudies mokyklos mokytojas. 1895 m. spalio 3 d. paskirtas Alšvango (Kuršo dekanatas, dabar – Alsunga, Kuldingos r., Latvija) vikaru,  nuo 1896 m. gruodžio 31 d. –  Tirkšlių (Telšių r.) parapijos altarista. 1900 m. liepos 5 d. kunigas J. Narkevičius paskirtas Raguvos parapijos kunigu filialistu. Nuo 1905 m. spalio 8 d. buvo Kulvos (Jonavos r.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčios filialistas, nuo 1910 m. gegužės 1 d. Šventybrasčio (Kėdainių r.) Kristaus Atsimainymo bažnyčios kuratas, Apytalaukio parapijos kunigas filialistas. Kituose šaltiniuose nurodomos vėlesnės kunigo Juliaus Narkevičiaus tarnystės vietos – 1913-1916 m. buvo paskirtas Pievėnų (Mažeikių r.) Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios kuratu, kunigu filialistu.^[25]

Visose parapijose kunigas Julius Narkevičius platino draudžiamą lietuvišką spaudą, mokė vaikus lietuvių kalbos, puoselėjo lietuvybės dvasią. Už šią veiklą carinės Rusijos valdžios buvo baustas piniginėmis baudomis, Kretingos vienuolynu.^[26] Po 1905 m. aktyviai įsitraukė į lietuviškų draugijų veiklą, bendradarbiavo spaudoje.^[27]

Galime sugrįžti į kunigo tarnystės vietą Šventybrastyje, kur dar ošia ąžuolai – išlikę didingos praeities liudytojai. Istoriniuose šaltiniuose minimos 1863 m. spalio mėn. šiose apylinkėse vykusios  kautynės su carine rusų kariuomene, lietuvių sukilėliams vadovavo  Paberžės kunigas Antanas Mackevičius. Šventybrastyje kunigas Julius Narkevičius pakrikštijo ir būsimą poetą, Nobelio literatūros premijos laureatą  Česlovą Milošą (Czesław Miłosz). Apie tai rašytojas užsimena savo esė rinktinėje: „(…) po daugelio dešimtmečių aplankiau savo gimtąjį Kėdainių valsčių ir netgi gavau ten gimimo metrikus, iš kurių aiškėja, kad buvau pakrikštytas ne barokinėje Apytalaukio bažnyčioje, kaip lig tol maniau, o medinėje aštuoniolikto amžiaus Šventybrasčio bažnytėlėje, esančioje toje pačioje parapijoje.“^[28]

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomoje Šventybrasčio RKB gimimo (krikšto) metrikų knygoje^[29] yra įrašas rusų kalba (toliau pateikiamas prasminis vertimas):

„1911 m. spalio 18 d.^[30] Šventybrasčio Romos katalikų filijinėje bažnyčioje kunigas J. Narkevičius apeigų metu pakrikštijo kūdikį, vardu Česlovas (vienu vardu).  Kauno dvarininkų Aleksandro Aleksijaus (dviejų vardų) Eugenijaus Eduardo Artūro (trijų vardų) ^[31] ir Veronikos Teklės (dviejų vardų) Kunataitės Milošų, teisėtų sutuoktinių sūnų, kuris gimė 1911 m. birželio 17 d.^[32] Šetenių dvare Apytalaukio parapijoje. Krikšto tėvai buvo grafas Petras Komarovskis ir Elvyra Koscialkovska (Sigizmundo Koscialkovskio našlė).“

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1916–1922 m. kunigas Julius Narkevičius pasitraukė į Rusijos gilumą, tarnavo dvasininku Staroje Rusioje, Aleksandrovske, Taganroge, buvo „tvirtos tautos dvasios saugotojas ir palaikytojas“.^[33] Taganrogo Švč. Trejybės katalikų bažnyčia pastatyta 1810 m., 1812 m. liepos mėn. ją pašventino ir pradėjo aukoti šv. Mišias pirmasis kunigas Serafimas Golfeldas, atsiųstas iš Lietuvos provincijos. Bažnyčia, kurioje daugiau nei šimtmetį lankėsi Taganrogo miesto katalikai, buvo uždaryta 1923 m., o paskutiniuoju joje tarnavusiu kunigu buvo būtent kunigas Julius Narkevičius.

Jis rėmė, visokeriopai padėjo į Taganrogą iš Mintaujos perkeltos gimnazijos lietuvių moksleiviams, aktyviai bendradarbiavo Lietuvių draugijos, nukentėjusiems dėl karo šelpti, veikloje. Draugijos skyriai steigė vaikų ir senelių globos įstaigas, mokyklas, kurių 1917 m. buvo daugiau kaip 250, jose mokėsi daugiau kaip 7000 vaikų, kūrė amatų mokyklas, dirbtuves. Draugijos įsteigta spaustuvė spausdino lietuviškus laikraščius, knygas, vadovėlius.^[34] Apie švietėjišką, svarbią visuomeninę veiklą liudija ir išlikusi nuotrauka, skirta kunigui Juliui Narkevičiui, kurią atminčiai užrašė Jonas Šlepetys – karininkas,^[35] Pirmojo pasaulinio karo metais kariavęs rusų 2-ios armijos sudėtyje, nuo 1916 m. pėstininkų atsargos pulko, dislokuoto Taganroge (Šiaurės Kaukazas) jaunesnysis karininkas, vėliau pulko adjutantas. Nors buvo rusų kariuomenės karininkas, tačiau slaptai dirbo lietuvybei. Lietuvių draugijos centro komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti buvo įgaliotas vadovauti Taganrogo ir Šiaurės Kaukazo lietuviams. Čia įsteigė kursus, globojo daug lietuvių jaunimo, šelpė juos.^[36]  Nuotrauka užrašyta ir dovanojama „Didžiai gerbiamam kun. Klebonui J. Narkevičiui atminčiai Taganrogo laikų ir rūpesnių tremtinių reikalais. Majoras [Jono Šlepečio parašas], 1927 m. gegužės 27 d. Šiauliai“.

Sugrįžęs į Lietuvą 1922 m., kunigas Julius Narkevičius buvo paskirtas Mikoliškių (Kretingos r.) Šv. Juozapo bažnyčios kuratu, 1924–1927 m. tarnavo Skuode, kur 1924–1927 m. buvo ir Skuodo vidurinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojas. Persikėlęs 1927 m. rugpjūtį, 1927–1929 m., iki gyvenimo pabaigos, jis praleido Sedoje (Mažeikių r.).^[37]

Kunigas Julius Narkevičius garsėjo ne tik kaip lietuvybės puoselėtojas, bet ir ypač kaip neturtingųjų draugas, rėmėjas, kuris šelpė moksleivius vadovėliais, piniginėmis lėšomis. Amžininkų prisiminimuose teigiama, kad ypač domėjosi knygomis, buvo sukaupęs net keletą bibliotekų. Pažymėtina, kad dr. Jono Basanavičiaus iniciatyva įkurtai ir puoselėjamai Lietuvių mokslo draugijai kunigas Julius Narkevičius perdavė didelę dalį savo bibliotekos (spaudoje minima 200 tomų vertingų knygų ir 50 monetų) – apie tai garsas pasiekė ir lietuvių išeiviją JAV – 1911 m. liepos 6 d. katalikų savaitiniame laikraštyje „Draugas“ paskelbta žinia: „ Kun. Julius Narkevičius, Šventabrasčio klebonas, padovanojo Lietuvių Mokslo Draugijai dalį savo didelės bibliotekos knygų – padovanotosios knygos sukrautos trijose skryniose“ ^[38]. Apie šią reikšmingą labdarą savo pranešime, skirtame Lietuvių mokslo draugijos įsteigimo 10 metų sukakčiai paminėti, 1917 m. kalbėjo pats dr. Jonas Basanavičius:

„Nuo draugijos steigiamojo susirinkimo (…) praėjus 10 metų, pažiūrėkime dabar, ką yra M. Draugija padariusi ir kaip ji yra savo pareigas pildžiusi (…) Mokslo Draugijos bibliotekoje, kuriai pamatą padėjo J. Basanavičiaus, kun. J. Tumo, Simano Daukanto, prof. Ed. Volterio ir kun. Jul. Narkevičiaus dovanotosios knygos, per dešimtį metų buvo surinkta 16 547 įvairaus turinio veikalų maždaug 20 000 tomais“ ^[39].

Už lietuvybę puoselėjančią švietėjišką veiklą, tautos sąmonės žadinimą, nuo 1928 m. sausio 1 d. kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto rūpesčiu kunigui Juliui Narkevičiui buvo paskirta 200 litų valstybinė pensija. 1929 m. gruodžio 3 d. mirus neturtingųjų draugui ir geros širdies žmogui ^[40], buvo pasirūpinta vieninteliu likusiu asmeniniu turtu – keliomis dėžėmis knygų, kurios perduotos geram kunigo bičiuliui knygnešiui, leidėjui Mykolui Račkui.

Tebus šis tekstas pri(si)minimas apie nepelnytai užmirštą šviesią asmenybę – kunigą Julių Narkevičių, kuris visa savo gyvenimo veikla puoselėjo lietuvybės daigus, teigė geranoriškumą, atjautą, teikė moralią ir materialią paramą stokojantiems, užjautė, guodė. Tikėkime, ateisiančios dienos ne atitolins, bet atskleis naujus aprašymus, prisiminimus, raštus apie šį kilnų asmenį.

[1] Plačiau K. Savickytė-Giedraitienė. Iš praeities versmės, 2016 m. Vilnius

[2] Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos kūrėjai Mintaujos gimnazijoje. Parodos knyga. Šiaulių Aušros muziejus, 2016 m., p. 26

[3] V. Laurynaitis ir kt. Kudirkos Naumiestis, 1990 m. Vilnius.

[4] Latvijas Valsts Vestures Arhivs (Latvijos valstybinis istorijos archyvas). F. 5759/2/781.

[5] Latvijas Valsts Vestures Arhivs (Latvijos valstybinis istorijos archyvas). F. 5759/2/784.

[6] LVIA. F. 1236, ap. 4, b. 176.

[7]https://www.limis.lt/paieska/perziura/-/exhibit/preview/130000006266399?s_id=xclkzQYdgcxuh2gw&s_ind=1&valuable_type=EKSPONATAS.

[8] Maironio lietuvių literatūros muziejus. Nuotraukos inventorinis nr. MLLM MD 2781/39. Nuotrauka iš Maironio nuotraukų albumo, kuriame saugomi ir nežinomų dvasininkų portretai.

[9] LVIA F. 669, ap. 12, b. 1, l. 159, eilės Nr. 28.

[10] Čia ir toliau paryškintu šriftu nurodomi tiesioginiai kunigo Juliaus Narkevičiaus giminės asmenys.

[11] Российский государственный исторический архив (РГИА), 1343-26-444

[12] Ten pat.

[13] LVIA F. 669, ap. 1, b. 1401, l. 10, eilės Nr. 15.

[14] Latvijas Valsts Vestures Arhivs (LVVA) Riga F.7085/1/35-Dz, l. 29 v., eilės Nr. 4.  (Kurzemes dekanats)

[15] Latvijas Valsts Vestures Arhivs (LVVA) Riga F.7085/1/47-Dz, l. 84 ir 84 v., eilės Nr. 27.

[16] Latvijas Valsts Vestures Arhivs (LVVA) Riga F.7085/1/56-Dz, l. 54., eilės Nr. 1

[17] Latvijas Valsts Vestures Arhivs (LVVA) Riga F.7085/2/29-Dz, l. 81., eilės Nr. 18.

[18] Latvijas Valsts Vestures Arhivs (LVVA) Riga F.7085/2/35-Dz, l. 60., eilės Nr. 5.

[19] Latvijas Valsts Vestures Arhivs (LVVA) Riga F.7085/3/11-L, l. 66v., eilės Nr. 12. 

[20] Latvijas Valsts Vestures Arhivs (LVVA) Riga F.7085/3/15-M, l. 86., eilės Nr. 46. 

[21] Lietuvos Aidas 1930 m. sausio 10 d. Nr. 7 (788). A. Krausas. Nekrologas kun. Juliui Narkevičiui

[22] Narkevičius (Norkus) Julius. Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1959, T. XIX, p. 540.

[23] Lietuvos mylėtojų draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008., p. 273

[24] LVIA F. 696, ap. 2, b. 983 l. 54. 1910-12-22, formuliaras Kun. Julius Narkevičius-Norkus.

[25] B. Kaluškevičius, K. Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904, 2-oji knyga, p. 329

[26] Prieiga per internetą: http://www.kretvb.lt/lt/krastotyra/personaliju-zinynas/44-kretingos-personaliju-zinynas/594-kpz-narkevicius-norkus-julius

[27] B. Kaluškevičius, K. Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904, 2-oji knyga, p. 329

[28] Czeslaw Milosz. Tėvynės ieškojimas. Vilnius, 2011 m., p. 15

[29] LVIA F. 1421, ap. 1, b. 3, l. 143, eilės Nr. 30

[30] Ten pat. Dokumente nurodoma krikšto data pagal Julijaus kalendorių (aut. past.)

[31] Ten pat. Dokumente nurodomi Č. Milošo tėvo tėvavardžiai (aut. past.)

[32] Ten pat. Dokumente nurodoma gimimo data pagal Julijaus kalendorių. (Pagal Grigaliaus kalendorių  – 1911 m. birželio 30 d., aut. past.)

[33] Lietuvos Aidas 1930 m. sausio 10 d. Nr. 7 (788). A. Krausas. Nekrologas kun. Juliui Narkevičiui

[34] Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 158 psl.

[35] Vėliau Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis, pulkininkas, teisininkas, Lietuvos laikinosios vyriausybės vidaus reikalų ministras.

[36] Prieiga per internetą: https://www.aidas.lt/lt/asmenybes/article/3242-02-07-pamirstas-ministras [žiūrėta 2021.08.16]

[37] Prieiga per internetą: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1309 [žiūrėta 2021.07.24]

[38] http://www.draugas.org/archive/1911_reg/1911-07-06-DRAUGASw.pdf [žiūrėta 2021.08.06]

[39] Prieiga per internetą: http://m.kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/kodel-tautiska-giesme-v-kudirkos-amzininkams-kele-priestaringu-minciu-840358 [žiūrėta 2021.07.14] Originalus dr. Jono Basanavičiaus kalbos tekstas Lietuvių Mokslo Draugijos dešimties metų apyskaita buvo išspausdintas 1917 m. lapkričio 6 d. dienraštyje „Lietuvos aidas“

[40] Lietuvos Aidas 1930 m. sausio 10 d. Nr. 7 (788). A. Krausas. Nekrologas kun. Juliui Narkevičiui