Lietuviai labai turtingi Biblijos vertimais, kurie istorijoje aiškiai išsiskyrė kaip protestantiškųjų  denominacijų ir katalikiškieji vertimai. Dauguma jų – tai atskirų asmenybių užsibrėžimas išversti visą Šventąjį Raštą, tačiau kiek tie vertimai yra nuoseklūs, ir kiek juose yra atskiro žmogaus žodyno, braižo įtakos? Apie Šventojo Rašto vertimų į lietuvių kalbą problematiką kalbamės su kunigu Algirdu Akelaičiu, Šventojo Rašto dėstytoju, VDU kapelionu

.

Dauguma tų lietuviškų vertimų, kuriuos turime, yra išskirtinis atvejis pasaulio Biblijos vertimų istorijoje: labai dažnai tai yra vieno žmogaus darbas, mes turime mažai vertimų, kurie būtų koleginio darbo vaisius, prie kurio būtų dirbusi žmonių komanda. Todėl mūsų vertimai dažnai pažymėti savitu vieno žmogaus charakteringo vertimo ženklu. Klausimas – kiek tie vertimai yra nuoseklūs ir kiek juose yra atskiro žmogaus žodyno, braižo įtakos. Kadangi pati Biblija gimusi iš koleginio darbo, ją parašė keliasdešimt autorių, atrodo, kad ir jos vertimas kaip koleginio darbo rezultatas yra artimesnis pačios Biblijos parašymo koncepcijai, idėjai.

– Yra tarsi jau visai nemažai Šventojo Rašto ekspertų Lietuvoje, gal yra minčių parengti naujų vertimų, susisteminti senuosius?

– Iš tikrųjų galime pastebėti tam tikrą fenomeną – viena vertus, esame turtingi vertimais, kita vertus, tęstinumas tarp vertimų nėra plačiai prigijęs. Pasaulyje yra labai paplitusi ir vertinama praktika, kad esant geram vertimui, ne imamasi naujų vertimų, bet stengiamasi redaguoti senąjį.  Sakykim, pasikeitus kalbai, Bažnyčios požiūriui į Šventąjį Raštą stengiamasi tą patį seną gerą vertimą redaguoti, tarsi atnaujinti.

Lietuvoje dažniau pastebime tokią tendenciją, kad pasikeitė laikas ir imamasi naujo vertimo. Kiek man žinoma, šiuo metu Lietuvos Biblijos draugijoje yra planuojama versti kurį nors iš pasaulyje žinomų klasikinių komentarų. Klasikinį. Bėda, kuri iškilo iš karto: paaiškėjo, kad iš lietuviškų vertimų gausos realiai neturime nei vieno vertimo, prie kurio, nieko nekeisdami, galėtume pridėti šį komentarą. Atrodo, kad reikia labai rimtai redaguoti vertimus arba daryti naują vertimą todėl, kad komentaras kalba apie tuos terminus, kurių mes savo lietuviškuose vertimuose neberandame – dėl kalbos ypatumų, ar dėl to, kad stengtasi vienaip ar kitaip išversti tą ar kitą terminą ir jis kažkur pasiklydo. Staiga suprantame, kad tas pažodiškesnis terminas ar labiau bibliniais žodžiais nusakyta mintis nešė savyje tam tikrą teologiją, kurią tas komentaras imasi nagrinėti, bet mes lietuviškame vertime to teksto neturime. Tad šia prasme yra tam tikras paradoksas, kad mes turime vertimų, bet dabar, be pokyčių, negalime nei prie vieno vertimo priklijuoti kurio nors išversto klasikinio komentaro. Lietuviškieji vertimai yra mažiau pažodiški, o labiau besiimantys versti pačią Biblijos mintį, ją tarsi nusakyti lietuviškesnėmis kategorijomis.

Pavyzdžiui, prisimename Luko Evangelijos X skyriaus ištrauką, kai Jėzus savo mokiniams sako: „kai užeisite į kuriuos nors namus, sakykite: ramybė šiems namams“. Ir toliau graikiškame tekste yra žodžiai: jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nusileis ant jo. O viename iš mūsų vertimų yra ne „ramybės sūnus“, o „ ramybės vertas žmogus“. Iš esmės galbūt ir atitinka mintį, čia galima ir diskutuoti, bet faktas, kad jei komentaras imtųsi nagrinėti to „ramybės sūnaus“ teologiją, mes savo vertimo naudoti nebegalime, tą vietą reikia tikslinti ir artinti prie Šventojo Rašto kalbos.

Tikrai galėtume sakyti, kad yra erdvės naujam vertimui. Jei mes ir galėtume taikyti kurį iš esamų vertimų prie moderniųjų komentarų, tai perspektyviausiu šiuo metu man atrodo Algirdo Jurėno vertimas. Kartu tai būtų labai gražus brolystės ir ekumeniškumo ženklas, jei imtumėmės tarp Bažnyčių redaguoti šį iš protestantų tradicijos kilusį tekstą – kodėl mes negalime peržengti nuo seno įsigalėjusios ir gal net šiek tiek žalingos ribos tarp protestantiškų ir katalikiškų vertimų? Tai būtų gražus ekumeniškas žingsnis.

– Kurie vertimai prieinami skaitmeniniu formatu, kokios galimybės lyginti keletą vertimų? Juk vis dažniau žmonės skaito Bibliją internete, pasitelkdami kitas technologines priemones?

– Tikrai geras klausimas ir pakankamai aktualus šiandien, kai pasaulis juda skaitmeninimo linkme. Žymiai lengviau ir pigiau tą patį Biblijos tekstą pateikti tūkstančiams žmonių internetu ar kompiuterinės programos pavidalu negu kad spausdinti tekstą. Lietuvių kalba turime tik du vertimus tikrai skaitmeniniu pavidalu: protestantiškoje tradicijoje yra taip vadinamas K. Burbulio vertimas, kuris yra pakankamai plačiai paplitęs net tarptautinėje erdvėje, portaluose, kur surinktos Biblijos daugeliu pasaulio kalbų. A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas – tiek  katalikiškoji jo versija, tiek ekumeninė versija – lietuvių kalba pateikiamas svetainėje „Biblija.lt“.

Tad čia yra dar erdvės, kur galime pasidarbuoti Biblijos atžvilgiu. Kiekvienas, kuris yra bent kartą skaitęs keletą vertimų greta vienas kito, galėdamas palyginti eilutę po eilutės, žvelgti į tris ar keturis vertimus, yra pamatęs tokio skaitymo naudą. Tad galime bent jau klasikinius lietuviškuosius vertimus suvesti skaitmeniniu būdu ir pateikti internete, kad žmonės galėtų juos pasiekti. Tai yra niša, kur galime leisti plisti Biblijos tekstui tarp žmonių, leisti žmonėms ir tokiu būdu prie Biblijos teksto liestis.

Vatikano radijas, RV nuotr.