Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius

Yra asmenų, kurie savo gyvenimu ir darbais yra praturtinę mokslo, meno, religijos ar kurias kitas sritis. Jų veiklos vaisiais džiaugiasi, naudojasi ne tik savoji tauta, bet ir kiti. Vienas iš jų – žurnalistas, psichologas, sportininkas, visuomenininkas, mąstytojas, patriotas, teologijos daktaras, evangelikų reformatų kunigas dr. Eugenijus Gerulis.

Eugenijus Gerulis (Lietuvoje – Eugenijus Snarskis) gimė 1922 metų balandžio 28 dieną Alytuje, pakrikštytas Kaune. Tėvas Jonas Gerulis (Lietuvoje – Valerijonas Snarskis), gimęs Biržuose 1896 m., o miręs Čikagoje 1960 m., buvo caro laikų karininkas ir Lietuvos kariuomenės savanoris-kūrėjas. Jam likimas lėmė gyventi Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Kanadoje ir JAV. Motina Stefanija Kvietkauskaitė, gimusi Musninkuose (Ukmergės aps.) 1899 m. Mirė 1971 m. Čikagoje. 1929 m. šeima persikėlė į Biržus. Jo vaikystė ir ankstyvoji jaunystė prabėgo Biržuose, tėvų namuose ant Širvėnos ežero kranto, Radvilų gatvės pabaigoje (namai išliko dabartinėje Pilies g.).

Mokydamasis gimnazijoje aktyviai sportavo, buvo Biržuose įkurto sporto klubo „Vilkas“ krepšinio komandos, kuri buvo viena iš stipriausių Lietuvoje, kapitonas.

1941 m. baigęs Biržų gimnaziją, dirbo amatų ir prekybos mokyklose. 1942 m. Kaune įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. 1944 m. liepos 7 d. karo audros buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos į Vokietiją. Tiesa, iš Palangos norėta pasiekti Švediją, bet nepavyko. 1946–1948 m. tęsė medicinos studijas Hamburgo-Pinnebergo Pabaltijo universitete. Buvo šio universiteto jungtinės estų, latvių ir lietuvių krepšinio rinktinės kapitonu.

1949 m. persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Čikagoje baigė medicinos kursus, bet pasuko inžinerijon – dirbo Čikagos rotušės inžinerijos techniku. 1950 m. sausio 7 d. susituokė su raseiniške Valerija Misevičiūte, žinoma išeivijos moterų krepšinio ir tinklinio rinktinių dalyve (susižiedavo dar Vokietijoje). 1950 m. gruodį įsteigė JAV lietuvių evangelikų reformatų žurnalą „Mūsų sparnai“ (1951–2003). Penkerius metus buvo šio žurnalo redaktoriumi, vėliau iki jo leidimo pabaigos redakcinės komisijos nariu, parašė (ir ne tik jam) daug pamokslų ir straipsnių. Nuo 1952 iki 1984 metų tobulinosi įvairiose mokslo institucijose, siekdamas šviesos ir dvasinių turtų. Dirbdamas studijavo Lojolos universitete Čikagoje žurnalistiką, Čikagos Loop’o koledže retoriką. Besidomėdamas žmogaus dvasiniu pasauliu studijavo Čikagos Loredo Psichorientologijos institute psichologiją. E. Gerulis 1978 m. balandžio 15 d. baigė Christian International universitete (San Antonio, Texas ir Phoenix, Arizona) teologijos studijas bakalauro laipsniu, išlaikęs visus egzaminus aukščiausiais pažymiais.

Toliau teologinės pedagogikos žinias gilino Čikagos Moody Bible institute. 1979 m. kovo 20 d. Čikagos Lojolos universitete baigė vienerių metų kursą, apžvelgiantį moderniųjų laikų filosofiją ir teologiją, išlaikydamas 21 egzaminą taip pat aukščiausiais pažymiais.

Lietuvių evangelikų reformatų Sinodo išeivijoje sprendimu 1978 m. birželio 25 d. Čikagoje generalinis superintendentas kun. Stasys Neimanas įšventino jį į diakonus. 1979 m. birželio 23–24 d. LERB XXXII Sinode Čikagoje kuratorius diakonas E. Gerulis buvo išrinktas į sekretoriatą. Sinodas vienbalsiai nutarė ordinuoti jį į kunigus bei išrinko Kolegijos nariu. Antrą Sinodo dieną jis priėmė priesaiką ir jau minėto S. Neimano buvo įšventintas į kunigus. Naujasis kunigas pasakė ordinacijos pamokslą „Dievas ir demonas“, remdamasis Senuoju ir Naujuoju Testamentais.

Per trejus metus parengė 579 puslapių – dviejų tomų – disertaciją „The Essence of Prayer“ („Maldos esmė“) ir 1983 m. Trinity teologijos seminarijoje (Newburge, IN) ją apgynė. Seminarijos profesorių komisija disertaciją įvertino aukščiausiu žymeniu Summa Cum Laude ir įteikė teologijos daktaro diplomą. Ši studija 1985 m. buvo labai teigiamai pristatyta užsienio lietuvių katalikų spaudoje.

Studiją autorius atitinkamai dedikuoja Dievo garbei ir „įkvėpimui, paskatinimui bei džiaugsmui visų, o ypač mūsų brolių ir seserų, pavergtų už Geležinės uždangos“. Malda apibūdinama ne tik kaip prašymas, bet ir ieškojimas, beldimasis, padėka, garbinimas. Malda reikalinga, nes žmonėms reikia Dievo ir Jo malonės. Malda – tai dialogas tarp Dievo ir žmogaus. Viena amerikiečių parapija suorganizavo kelių mėnesių kursus susipažinti su šiuo veikalu. Taip pat keliose lietuvių ir amerikiečių sekmadieninėse mokyklose dėstoma apie maldą, remiantis minėta kun. E. Gerulio studija.

Kun. dr. E. Gerulis buvo plačiai žinomas tiek JAV evangelikų reformatų, tiek lietuvių bendruomenėje kaip nepailstantis ir sumanus vadovas.

Už nuopelnus Bažnyčiai JAV evangelikų reformatų išrinktas Lietuvių evangelikų reformatų Sinodo kuratoriumi emigracijoje. Sinodo suvažiavimų metu yra ėjęs Sinodo direktoriaus, Sinodo sekretoriaus pareigas.

Kun. dr. Eugenijus Gerulis buvo 1978–1985 m. Čikagos evangelikų reformatų bendruomenės dvasininkas, Lietuvių Skautų brolijos evangelikų dvasios vadovas, apdovanotas skautų ordinu. Ilgą laiką ėjo jam Sinodo patikėtas Lietuvių evangelikų reformatų Sinodo kolegijos (JAV) viceprezidento pareigas. Jis buvo vienas iš Lietuvių evangelikų tarybos steigėjų, jos sekretorius. Los Andželes apdovanotas Lietuvių protestantų sąjungos Kristaus kryžiumi (1982 12 12).

E. Gerulis buvo ilgametis Čikagos lietuvių tautinių kapinių prezidentas, rėmė lietuviškas mokyklas, buvo vienas iš K. Donelaičio mokyklos Čikagoje steigėjų ir pirmasis šios mokyklos tėvų komiteto pirmininkas. Daugiau kaip dešimt metų dainavo Čikagos lietuvių operos chore, buvo operos valdybos sekretorius. Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, dalyvavo „Amerikos balso“ laidose. Jo straipsniai įvairiomis progomis ne tik teologiniais klausimais, bet ir tapybos, teatro, grožinės literatūros temomis buvo spausdinami ne tik išeivijoje, bet ir Lietuvoje.

1980 m. vasario 13 d., minint Lietuvos nepriklausomybės Vasario 16-tą, Vašingtone, DC, invokacine malda pradėjo JAV Kongreso Atstovų rūmų sesiją.

Aktyvi veikla Floridoje

1985 m. liepos 20 d. E. Gerulis išėjo į pensiją ir persikėlė gyventi į St. Petersburgą Floridoje. Apsigyveno nuosavame namelyje mažoje Boca Ciega salelėje. Mėgo gamtą, ypač paukščius, visą gyvenimą kalė jiems inkilus; patiko meškerioti nuo lieptelio į jūrą. Floridoje iš karto įsijungė į lietuvių kultūrinį ir religinį gyvenimą. Ten 1985 m. spalio 31 d. įsteigė ir globojo pirmąją lietuvių evangelikų (reformatų ir liuteronų) parapiją. Įstojo į vietos lietuvių klubą, dainavo mišriame chore, vėliau perėjo į vyrų oktetą. Sukūrė tekstus dainoms ir giesmėms. Parašė ir komiškų satyriškų kupletų. Su keliais iniciatoriais 1988 m. įsteigė Kultūrinių popiečių būrelį ir kelis metus jam vadovavo.

Floridoje įvairių lietuviškų organizacijų suvažiavimų proga bei tautinių švenčių metu yra sakęs pamokslus katalikų bažnyčioje; salėse invokacijas yra sukalbėjęs Čikagoje, Toronte, St. Petersburge.

Dar Čikagoje gyvendamas pradėjo reikštis kaip menininkas. Apsigyvenęs Floridoje tapė paveikslus tušu, akrilu ar aliejiniais dažais. Jo darbais papuoštas ne vienas žurnalo „Mūsų sparnai“ (ir ne tik jo) viršelis. Daile taip susižavėjo, kad 1991–1992 m. studijavo tapybą St. Pete Beach dailės mokykloje „Suntan Art Center“, dalyvavo parodose. Vienas iš žymesnių darbų – popiežiaus Jono Pauliaus II motinos lietuvaitės Emilijos Kačerauskaitės portretas, kurį, gavęs dovanų, 1993 metais popiežius iš Lietuvos išsivežė į Vatikaną.

Nuo 1995 m. bendravo su Lietuvos bajorų karališkąja sąjunga Vilniuje ir turėjo savo giminės seną, gražų herbą.

Atstovaudamas išeivijos ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai, 1995 m. gegužės 13–15 d. dalyvavo Pasaulio Reformatų Sąjungos Amerikos žemyno suvažiavime Nashvile (Tennesse).

1997 m. išgyveno sunkią širdies operaciją.

Kun. dr. E. Gerulis nuoširdžiai rūpinosi krikščionių vienybe

Būdamas tolerantiškas įsijungė į krikščionių ekumeninę veiklą. 1966 m. sausio 23 d. steigiamajame pasitarime Gerulių namuose be iniciatoriaus katalikų kun. Kęstučio Trimako ir ev. reformatų kun. Povilo Dilio dalyvavo E. Gerulis su žmona bei dr. Arūnas ir Aušrelė Liulevičiai. Būrelis pasivadino Ekumeniniu lietuvių rateliu, kuriam sėkmingai vadovavo. Kun. K. Trimako žiniomis, tai buvo pirmas toks organizuotas lietuvių krikščionių būrelis ne tik Čikagoje, bet ir Amerikoje, gal ir visame pasaulyje.

1987 m. vasarą, iškilmingai švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų Romoje, lietuvių ev. reformatų Bažnyčios išeivijoje buvo įgaliotas atstovauti Vatikane evangelikams (ir liuteronams), du kartus per audiencijas susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II, įteikė jam sveikinimą bei evangeliko kun. prof. dr. Algirdo Jurėno į lietuvių kalbą išverstą Šventąjį Raštą.

Kun. dr. E. Gerulis yra suorganizavęs ekumenines pamaldas Čikagoje ir St. Petersburge katalikų ir evangelikų bažnyčiose. Vienos iš iškilmingesnių pamaldų buvo 1996 m. sausio 21 d., dalyvaujant katalikų vyskupui P. A. Baltakiui, keliems kunigams, solistams, chorui ir keliems šimtams krikščionių. Jų metu kun. dr. E. Gerulis pasakė pagrindinį pamokslą. Šio pamokslo turinį liepos mėnesį nagrinėjo viena iš Europos radijo stočių.

Čikagoje, 1996 m. kovo 17 d., minint Pabaltijo universiteto 50 metų sukaktį, jis pasakė pagrindinį pamokslą Jėzuitų bažnyčioje, o Jaunimo centre sukalbėjo invokacinę maldą atidarant jubiliejaus minėjimą.

Daug metų talkino Čikagoje leidžiamo katalikų laikraščio „Draugas“ jaunimo skyriui „Žvaigždutė“ ir kasmet paruošdavo po kelias paskaitas, kurias skaitydavo lietuvių kolonijose. Evangelikų reformatų kunigas buvo giliai įsitikinęs popiežiaus Jono Pauliaus II šventumu. Šis jo įsitikinimas buvo pagrįstas nepaprastos asmeniškos patirties, kurią aprašė laiškuose Vatikano radijui. Nuoširdžiai dėkodamas Dievui už popiežiaus Jono Pauliaus II užtarimu 2007 metais išgyventą greito pagijimo ir sveikatos malonę, kun. dr. E. Gerulis be kita pažymėjo: „Būčiau laimingas, jei prisidėsiu prie jo paskelbimo ŠVENTUOJU!“.

Ryšiai su gimtine

Kun. dr. Eugenijus Gerulis nuoširdžiai domėjosi Lietuvos evangelikų reformatų bažnytiniu gyvenimu. Palaikė ryšį su Lietuvos evangelikų reformatų kunigais, juos rėmė ir broliškai dalinosi savo patirtimi su jaunesniąja kunigų karta Lietuvoje. 1993 m. Biržų pilyje skaitė paskaitą, Vilniuje ir Biržuose reformatų bažnyčiose laikė pamaldas. Aplankė ir Kauno evangelikų reformatų pamaldas. Savo piniginėmis aukomis rėmė Biržų evangelikų reformatų bažnyčios vargonų ir pačios bažnyčios remonto darbus, parapijos jaunimo veiklą. 1998 m. birželio pabaigoje į Lietuvą išsiuntė 10 dėžių su istorinio ir teologinio turinio knygomis lietuvių, anglų, lenkų ir rusų kalbomis. Lankydamasis Lietuvoje 2003 m. liepos 20 d. kun. dr. E. Gerulis pamokslavo Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje, skaitė paskaitą Radvilų pilyje. Lankėsi ir laikė pamaldas Vilniaus ir Kauno ev. reformatų bažnyčiose.

Rūpinosi savo jaunystės mokykla – Biržų gimnazija. Tiksline pinigine auka parėmė ją 2006 m. sportiniam inventoriui įsigyti.

E. Gerulis džiaugėsi gražia šeima, savo žmoną Valeriją laikė Dievo dovana, su ja susilaukė dukters Laimos ir dviejų sūnų – Rimo ir Andriaus. Sūnus Andrius, grodamas klarnetu, amerikiečių konkursuose yra laimėjęs vieną aukso ir du sidabro medalius. Labai liūdėjo ir sielojosi Valerijai 2001 m. iškeliavus Anapilin.

2009 m. gruodžio 28 d. Naperville, IL, nustojo plakti tauri kunigo dr. Eugenijaus Gerulio širdis, o kūnas 31 d. atgulė amžinojo poilsio Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse. Giliame liūdesyje liko: sūnus Rimas Gerulis su žmona Rita, dukra Laima Puzzo su vyru Edward ir sūnus Andrius Gerulis su drauge Louise Balachowicz, vaikaičiai Christina bei Daniel Puzzo.

Nuotraukose:

1. Kun. dr. E. Gerulis senatvėje (nuotr. iš www.ref.lt/)

2. Tėvas Jonas Gerulis (1896–1960) (Lietuvių dienos, 1987, lapkritis, p. 4)

3. Motina Stefanija Kvietkauskaitė (1899–1971) (Lietuvių dienos, 1987, lapkritis, p. 4)

4. Gimnazistas E. Snarskis su tėvais Biržuose, 1937 m. rudenį (Lietuvių dienos, 1987, lapkritis, p. 4)

5. Biržų sporto klubo „Vilkas“ krepšinio komanda. Iš kairės : Sprindys, Kapačiauskas, Marciukas, Klevickas ir centre jos kapitonas E. Snarskis, 1944 04 03 (ar 13) (Lietuvių dienos, 1987, lapkritis, p. 5)

6. E. Gerulis Čikagoje, apie 1950 m. (Lietuvių dienos, 1987, lapkritis, p. 5)

7. Pirmasis K. Donelaičio lituanistinės mokyklos tėvų komitetas 1959 m. Iš dešinės: ižd. Z. J. Petkus, pirm. E. Gerulis, ūkvedė I. Bernotavičienė, sekr. A. Kašūbienė, vicepirm. A. Jablonskis, mokyklos vedėjas Julius Širka (Lietuvių dienos, 1987, lapkritis, p. 6)

8. Ekumeninio būrelio susirinkimas Čikagoje, 1968 m. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: Kairytė, V. Gerulienė, ev. ref. kun. P. Dilys, kat. kun. K. Trimakas, Dilytė, Laisvėnaitė ir Valiulienė. Centre stovi E. Gerulis ir kat. kun. G. Kijauskas (Lietuvių dienos, 1987, lapkritis, p. 5)

9. Bakalauras E. Gerulis Čikagoje, 1978 04 15 (Mūsų sparnai, 1978, birželis, Nr. 44, p. 85)

10. E. Gerulio įšventinimas į kunigus Čikagoje, 1979 06 24 (Mūsų sparnai, 1979, gruodis, Nr. 47, p. 22)

11. Eugenijus ir Valerija Geruliai po ordinacijos į kunigus Čikagoje, 1979 06 24 (Lietuvių dienos, 1987, lapkritis, p. 5)

12. Po invokacijos Vasario 16 d. proga Vašingtone, atidarant Kongreso Atstovų rūmų sesiją, 1980 02 13. Šių rūmų ilgametis pirmininkas Thomas P. O`Neal įteikia kun. dr. E. Geruliui padėkos lapą. Iš kairės: kongr. F. Annunzio, T. P. O`Neal, E. Gerulis ir Atstovų rūmų kapelionas kun. J. D. Ford. (Lietuvių dienos, 1987, lapkritis, p. 6)

13. VLIK`o seimo proga 1985 12 08 Floridoje, St. Petersburge katalikų bažnyčioje iškilmingos pamaldos. Kairėje lietuvių evangelikų reformatų kun. dr. E. Gerulis, kun. V. Zakaras ir vysk. P. Baltakis (Lietuvių dienos, 1987, lapkritis, p. 7)

14. Kun. dr. E. Gerulis su popiežium Jonu Paulium II Vatikane, 1987 06 27 (Lietuvių dienos, 1987, lapkritis, viršelis)

Voruta. – 2012, saus. 7, nr. 1 (739), p. 2.