Rašiniui panaudota Lietuvos valstybės istorijos archyve (nuoroda tekste – LVIA, skaičiai – fondo, apyrašo ir bylos numeriai), Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje (MAB, skaičiai – fondo ir bylos numeriai) ir Vilniaus arkivyskupijos kurijoje (VAK) saugomų bylų informacija. Visos datos iki 1915 m. rudens pateikiamos pagal Julijaus kalendorių.

 

 

Pagal 1900 m. spalio 29 d. Žaslių bažnyčios gimimų registravimo knygos išrašą Liudvikas Kliukas gimė 1882 m. spalio 24 d. Žasliuose. Miestelio valstiečių Antano ir Kotrynos (mergautinė pavardė Markūnaitė) Kliukų sūnus. Kūdikį lapkričio 1 d. pakrikštijo Žaslių bažnyčios klebonas Šmigera. Krikštatėviai – Motiejus Markūnas ir Andriejaus Dervinskio žmona Karolina (MAB 342-14653). Dokumento tikrumą 1901 m. gegužės 24 d. patvirtino Vilniaus Romos Katalikų dvasinė konsistorija, išrašą sulyginusi su jos archyve saugota Žaslių bažnyčios metrikų knyga.

 

L. Kliukas mokėsi liaudies mokykloje Žasliuose, paskui lavinosi privačiai Vilniuje (MAB 318-28136). Žinios iš progimnazijos keturių klasių kurso patikrintos Maskvos mokyklų apygardoje. Šios apygardos Bandomojo komiteto 1901 m. vasario 27 d. išduotame pažymėjime rašoma, kad jaunuolis jam prašant išegzaminuotas vaistinės mokinio vietai užimti. Egzaminuotas iš rusų, prancūzų ir lotynų kalbų, istorijos, geografijos ir matematikos. Bandymą jaunuolis išlaikė patenkinamai, todėl jam suteikta teisė stoti į vaistinės mokinius (MAB 318-14653). Beje, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje su žinių patikrinimu neva vaistinės mokinio vietai užimti susiduriame ne vieno kunigo biografijoje. Žinios vaistinės mokinio vietai užimti buvo tam tikras etalonas, prilygęs ano meto Rusijos imperijos progimnazijų ar gimnazijų keturių klasių išsimokslinimui, tikęs ir stojusiems į katalikų kunigų seminarijas. Toks žinių patikrinimas prilygo egzaminų iš keturių klasių kurso laikymui eksternu.

 

Prašymą laikyti stojamuosius egzaminus į Vilniaus RK dvasinę seminariją L. Kliukas parašė 1901 m. kovo 19 d. (egzaminai vyko balandžio 10 d.). Egzaminai išlaikyti tokiais pažymiais: tikyba – gerai (4), lotynų ir rusų kalbos, istorija, geografija – patenkinamai (3). Rusų kalbos rašomasis darbas buvo diktantas. Išlaikytų egzaminų lapas išrašytas 1901 m. balandžio 11 d.

 

1901 m. liepos 12 d. L. Kliukas įteikė seminarijos rektoriui prašymą laikyti jį seminarijos auklėtiniu, pridėjęs dokumentus: 1) gimimo metrikų išrašą, 2) Žaslių valsčiaus atleidžiamąjį pažymėjimą, 3) pažymėjimą apie šaukimą į karo tarnybą, 4) Vilniaus gubernatoriaus pažymėjimą, 5) Vilniaus apygardos teismo pažymėjimą, 6) Maskvos mokyklų apygardos pažymėjimą ir 7) stojamųjų egzaminų į seminariją lapą.

 

Žaslių valsčiaus staršinos (seniūno) Veržbickio 1901 m. liepos 3 d. išrašytame pažymėjime teigiama, kad L. Kliukui stoti į Vilniaus RK vyskupijos seminariją kliūčių nėra; atleidžiant iš kaimo bendruomenės buvo laikomasi tokiam atvejui reikalingų taisyklių: seniūnas kaimo sueigoje apklausė jos dalyvius, prieštaraujančių nebuvo.

 

Pasak 1901 m. liepos 3 d. pažymėjimo apie šaukimą į karo tarnybą, jaunuolis pagal savo amžių turėjo būti šaukiamas tik 1904 metais.

 

Vilniaus gubernatoriaus 1901 m. birželio 25 d. pažymėjime, išduotame pateikti Vilniaus RK dvasinei seminarijai, rašoma, kad, gyvendamas Trakų apskrityje nuo gimimo dienos, jaunuolis nebuvo teistas ir tardytas, „politiškai įtariamas nebuvo“.

 

Vilniaus apygardos teismo 1901 m. gegužės 29 d. pažymėjimas: pagal teismo ir jo archyvo žinias L. Kliukas nebuvo teistas ar tardytas.

 

Mokslus kunigų seminarijoje L. Kliukas pradėjo 1901 m. spalio 18 d. Visus ketverius metus mokėsi kartu su šešeriais metais vyresniu būsimuoju ilgamečiu Trakų klebonu ir dekanu Klemensu Maliukevičium. Paskui net tą pačią dieną gavo paskyrimus į parapijas.

 

Jauno, vos pirmąjį seminarijos kursą baigusio klierikėlio pavardė į gubernijos ir vyskupijos dokumentus pateko ir dėl nelabo atsitikimo. 1902 m. liepos 14-osios vakarą Žasliuose užsidegė žydui priklausęs namas. Į gaisrą susirinko minia, tačiau gesino vieni žydai, katalikai tik vėpsojo ir dargi šaipėsi: Nereikia gesinti, nes sekmadienis. Žioplių minioje buvo ir keturi Vilniaus kunigų seminarijos klierikai: Jegoras (Jurgis?) Dervinskis, Liudvikas Ušpolevičius, Antanas Pavlovskis (Paulauskas?) ir Liudvikas Kliukas. Jie taip pat buvo tik abejingi žiūrovai. Žinia apie įvykį pasiekė Vilniaus gubernatorių. Šis liepos 26 d. raštu apie tai pranešė Jo Šventenybės popiežiaus rūmų kamergeriui, Vilniaus vyskupijos administratoriui V. Fronckevičiui. Vyskupijos valdytojas savo ruožtu rugpjūčio 2 d. liepė kunigų seminarijos rektoriui prelatui K. Baikai padaryti jam priderančius potvarkius (MAB 342-16853).

 

Baigiant trečiąjį seminarijos kursą išsisprendė L. Kliuko karinės prievolės reikalai. Trakų apskrities karinės prievolės komisija 1904 m. vasario 28 d. gavo L. Kliuko prašymą atidėti šaukimą į karo tarnybą kol sukaks 24 metai, t. y. iki 1906 m. spalio 24 d., suteikus teisę tarnybą atlikti pagal ištrauktą burtą. Komisija 1904 m. gegužės 4 d. pranešė kunigų seminarijai, jog klierikas karo tarnybą turėtų pradėti pagal 1904 m. šaukimą ir rudenį jam reikėtų atvykti į Trakų 2-ąją naujokų šaukimo apylinkę, tačiau šaukimas atidėtas iki baigs seminariją – iki 1906 m. spalio 24 d. (su karinės prievolės komisijos raštu klierikas susipažino gegužės 7 d.). Vis dėlto į naujokų šaukimo apylinkę L. Kliukas nuvyko ir pagal ištrauktą burtą turėjo stoti į tarnybą reguliarioje kariuomenėje, bet remiantis karinės prievolės statuto atitinkamu punktu tarnyba atidėta, tačiau ne ilgiau kaip iki 1906 m. spalio 24 d. Trakų aps. karinės prievolės komisija, papildydama 1904 m. gegužės 4 d. pranešimą, spalio 29 d. į seminariją išsiuntė 1904 m. spalio 27 d. laikinus pažymėjimus klierikams L. Kliukui ir Feliksui Petkevičiui, prašydama su jais supažindinti pasirašytinai. Sėkmingai baigus seminariją, karo tarnybos klausimas savaime atpuolė.

 

Į kunigus L. Kliuką 1905 m. birželio 13 d. įšventino Vilniaus vyskupas Eduardas Ropas per vizitaciją Pastovių bažnyčioje (dabar Baltarusija, už Švenčionių). Vilniaus RK dvasinė konsistorija 1905 m. birželio 23 d. paprašė kunigų seminarijos atsiųsti L. Kliuko ir dar aštuonių naujai įšventintų kunigų tarnybos lapus. O vyskupijos valdyba rugsėjo 1 d. išsiuntė seminarijos valdybai dokumentus apie kelių naujakunigių paskyrimą į parapijas, prašydama juos įteikti. Dokumentai įteikti Klemensui Maliukevičiui, Leonui Vaitkevičiui, Jonui Kondratui, Jonui Burbai, Liudvikui Kliukui ir Petrui Valiuškiui (MAB342-17211).

 

 

Pirmoji L. Kliuko darbo vieta – vikaro pareigos Lipniškėse, Vyšniavo dekanate (dabar Baltarusijos Gardino sr. Yvijos r.), nuo 1905 m. rugpjūčio 25 iki 1906 m. balandžio 16 d. imtinai. Kaip Lipniškių parapijos vikaras prisiekė 1905 m. rugsėjo 6 d. Tačiau Vilniaus kurija 1906 m. balandžio 17 d. L. Kliukui pranešė, kad nuo tos dienos jis skiriamas Yvijos vikaru ir išvykti reikėjo nedelsiant. Apie tai dar pranešta Lipniškių klebonui, Vyšniavo dekanui, Vilniaus RK dvasinei konsistorijai ir Vilniaus gubernatoriui (L. Kliuko asmens byla VAK). Tačiau Yvijoje L. Kliukas neišbuvo nė pusketvirto mėnesio: 1906 m. liepos 28 d. perkeltas vikaru į Zabludovo parapiją Balstogės apskrityje, o dar po keturių mėnesių, tų metų gruodžio 2 d., – administratoriumi į Zelvos parapiją Volkovysko apskrityje. Tik ką įšventintų kunigų mėtymas iš parapijos į parapiją – gana dažnas reiškinys ano meto vyskupijų praktikoje.

 

Netrukus, 1906 m. gruodžio 13 d., L. Kliukas prisiekė kaip Zelvos klebonas. Netrukus, 1907 m. vasario 11 d., kilo ginčas su vietos stačiatikiais: mat Zelvoje buvusią seną, 1867 m. uždarytą katalikų bažnyčią imta perdirbti į mūrinę stačiatikių cerkvę (vėliau, 1920 m., jau valdant Lenkijai, cerkvė buvo paversta katalikų bažnyčia). Parapijoje įvyko konfliktas ir su policija: parapijiečiai 1907 m. gegužės 9 d. surengė procesiją su kryžiumi ir kt., tačiau procesijoje nedalyvavo kunigas, o valdžios reikalavimu panašias eitynes būtinai privalėjo vesti kunigas. Valdžia policijos elgesį – išlupo kryžių, suplėšė kamžas – pateisino (LVIA 694-5-1500). Zelvoje Kliukas dirbo iki 1910 m. sausio vidurio.

 

Nuo 1910 m. sausio 15 d. L. Kliukas klebonavo Mūrinėje Ašmenėlėje (dažnai vadintoje tik Ašmenėle). 1911 m. gegužės 26 d. prašė vyskupijos valdytojo leisti išvykti į Čenstachavą – čia troško pasimelsti prie garsaus Švč. Dievo Motinos paveikslo. Grįždamas norėjo užsukti į Zelvą, kur buvo dirbęs ilgiau kaip trejus metus. Pavaduoti Kliuką išvykos metu sutiko Ašmenos mokyklų tikybos dėstytojas kun. K. Bobrovskis. Ašmenos dekanas Kliuko kelionei ir Bobrovskio pavadavimui neprieštaravo (birželio 3 d. raštas). Savo ruožtu vyskupijos valdytojas birželio 6 d. pranešė gubernatoriui, kad L. Kliuką M. Ašmenėlėje kurį laiką pavaduos K. Bobrovskis.

 

Žinių apie L. Kliuką 1914 m. sausio 15 d. iš Vilniaus RK dvasinės konsistorijos pareikalavo Vilniaus apygardos teismo tardytojas: kunigas tardytas įtarus jį nusikaltus pagal Įstatymų sąvado 13 ir 362 straipsnius. Vilniaus vicegubernatorius 1914 m. liepos 5 d. pranešė Vilniaus vyskupijos valdytojui K. Michalkevičiui, jog žandarai nustatė, kad Mūrinės Ašmenėlės klebonas be atitinkamo leidimo rinko lėšas: po 15 kapeikų nuo turėtos žemės dešimtinės naujiems bažnyčios vargonams ir po 5 kp nuo dešimtinės kapinių tvorai; surinkti pinigai paskui panaudoti ne pagal paskirtį. Reikėjo Kliuko pasiaiškinimo. L. Kliukas 1914 m. liepos 26 d. rašė, kad pinigų taip, kaip nurodoma pareikštame kaltinime, jis nerinkęs, nes žinojo atitinkamą Vilniaus RK konsistorijos 1912 m. aplinkraštį, o jis pats ir bažnyčios tarnai pinigus bažnyčioje rinko tik į puodelį; žmonės aukojo savanoriškai. Dalis tų pinigų panaudota kapinių tvorai: už 48 rublius nupirkta spygliuotos vielos, įrengti dveji taipogi 48 rb kainavę ąžuoliniai vartai, 20 rb sumokėta meistrui. Už likusius pinigus įsigyta bažnyčiai būtinų reikmenų. Tariamas pinigų rinkimas po 15 ir 5 kp nuo dešimtinės tebuvo piktų žmonių prasimanymas. Vėliau, 1914 m. spalio 4 – 1915 m. balandžio 14 d., L. Kliukui teko aiškintis dėl bažnyčioje ir klebonijoje atliktų remonto ir kitokių darbų. Faktus patikrinti buvo įpareigotas Ašmenos dekanas Č. Gurskis.

 

Vilniaus vaivadijos įstaiga 1926 m. rugpjūčio 19 d. paprašė Vilniaus arkivyskupo informacijos apie Mūrinės Ašmenėlės parapiją. Anot arkivyskupijos rugsėjo 15 d. atsakymo, asmens liudijimą klebonui Ašmenos apskrities seniūnija išdavusi 1924 m. rugpjūčio 1 d. Vikarų parapijoje nebuvo. Kada statyta M. Ašmenėlės bažnyčia, dokumentų nėra. Sakoma, kad prieš 130–140 metų ji perstatyta iš senos medinės bažnyčios. Paskutinį kartą restauruota 1895 metais. Bažnyčia verta pripažinti paminklu. Vyskupas per vizitaciją 1924 metais pareiškė, kad reikėtų naujos bažnyčios. Bažnyčia turėjo 20 ha žemės, iš jų 18 ha ariamos, 0,5 ha pievos, 0,5 ha užėmė pastatai, daržas ir sodas; miško nebuvo. Nuolatinio parapijos komiteto nebuvo. 1925 metais buvę 4027 parapijiečiai. Arkivyskupijos atsakyme išvardinti visi parapijai priklausę kaimai (29), viensėdžiai (5), dvarai (3), palivarkai (28), akalicos (22).

 

1926 m. lapkričio 8 d. L. Kliukas prašė arkivyskupo leisti porai dienų išvykti į Varšuvą: norėjo aplankyti ten buvusį nesveikuojantį brolį, kurio jau senokai nematęs. Arkiv. R. Jalbžikovskis lapkričio 12 d. išvykti leido (VAK). Čiudeniškės parapijos klebono Juozo Cirankevičiaus ligos metu administruoti parapiją klebono teisėmis 1927 m. vasario 26 d. kurija pavedė L. Kliukui.

 

M. Ašmenelėje 1928 m. rugsėjo 14 d. užpildytoje registravimo kortelėje nurodoma, kad L. Kliukas mokėjo lenkų, rusų, lotynų, slavų (?) kalbas, suprato lietuviškai ir prancūziškai (MAB 318-28136; vėliau Kliukas teigė, kad lietuvių kalbą mokėjo – MAB 318-22809, 30053). 1940 m. vasario 19 d. lietuviškai užpildytos anketos (MAB 318-26061) duomenimis, „mokėjo lotynų, lenkų, rusų ir lietuvių truputį“ kalbas. Visada rašėsi lenku, raštus į kuriją ir po Antrojo pasaulinio karo rašė lenkiškai.

 

Dirbant L. Kliukui M. Ašmenėlėje, parapiją du kartus vizitavo Vilniaus arkivyskupas R. Jalbžikovskis – 1928 m. birželio 8 ir 1932 m. gegužės 3 d. (LVIA 694-5-2802). Įdomūs įrašai lenkiškai užpildytame lotyniškame Visitatio pastoralis 1928 m. blanke (XVII skyrius) – apie kleboną: Turi tonzūrą ir vilki sutaną; Dažniausiai būna namuose, dalyvauja tik kaimyninėse bažnyčiose per iškilmes ir tai stengiasi nepraleisti šv. mišių sekmadieniais ir per šventes savo bažnyčioje; apie patarnautojas: Virėja apie 50 metų, antra tarnaitė ūkiui aptarnauti apie 30 metų, gyvena abi ir nakvoja vienos atskirame kambarėlyje prie virtuvės. Kitų merginų nėra, jos dažnai samdomos tik darbams darže ir lauke, tačiau moralios (!). Jokių giminių klebonijoje nėra, tik į iškilmes ar padėti ūkyje kelioms dienoms atvažiuoja viena ištekėjusi klebono sesuo, ir tai su sūneliu ar maža dukryte. Panašūs įrašai ir Visitatio pastoralis 1932 m. blanke (tik viena tarnaitė pasikeitusi – jai 20 metų).

 

1932 m. pradžioje Vilniaus kurija gavo M. Ašmenėlės parapijiečių skundą dėl klebono. Pastarasis 1931 m. gruodžio 13 d. nekrikštijęs kūdikio, kurio tėvas nesumokėjo bažnyčiai 15 zlotų, pažadėtų per vestuves prieš 1931 m. Užgavėnes. Be to, klebonas kaltintas lupikavimu ir nenoru važiuoti pas silpnus ligonius. Vykdydamas kurijos 1932 m. vasario 20 d. įsakymą, Ašmenos dekanas Povilas Pekarskis skundą tyrė kovo 1 d. Tačiau iš 15-os skundą pasirašiusių asmenų patvirtinti savo teiginių atvyko tik keturi. L. Kliukas pasiaiškinimą parašė kovo 5 d. Tuo tarpu parapijiečiai siuntė arkivyskupui kelis kolektyvinius raštus su daugybe parašų, prašydami jų klebono neiškeldinti: esą, geresnio jie niekada nesulauks, nes L. Kliukas ir sunkiais laikais, bolševikų antplūdžio metais, statydamas į pavojų savo gyvybę, parapijos neapleido. Be to, jis daug gero padarė bažnyčiai, pvz., pastatydino varpinę ir nupirko naujus varpus. …Mūsų akyse jis yra geriausias kunigas ir klebonas (LVIA 694-5-2802).

 

L. Kliukas 1932 m. liepos 25 d. prašė arkivyskupijos rugpjūčio 1–21 dienomis išleisti jį į Truskaveco kurortą Vakarų Ukrainoje pasigydyti reumato. Į savo vietą siūlė laikinai paskirti Ašmenos prefektą Henriką Harasimovičių. Administruoti Mūrinės Ašmenėlės parapiją su klebono teisėmis arkivyskupas Harasimovičiui pavedė nuo liepos 27 iki rugpjūčio 25 d. (H. Harasimovičius L. Kliuką pavadavęs ir 1929 metais – MAB 318-30881). Apie atvykimą į kurortą L. Kliukas kurijai pranešė rugpjūčio 1 d. Remdamasi Apaštališkojo sosto Dvasininkijos kongregacijos 1926 m. liepos 1 d. potvarkiu, Vilniaus kurija apie Kliuko išvykimą į Truskavecą rugpjūčio 4 d. pranešė Lvovo kurijai. Dar liepos 27 d. R. Jalbžikovskis buvo pakvietęs L. Kliuką dalyvauti savo iškilmingose mišiose rugpjūčio 25 d. O liepos 30 d. metropolitas, L. Kliukui to nežinant, pranešė Lenkijos tikybų ir valstybinio švietimo ministrui, jog Mūrinės Ašmenėlės kleboną numatęs perkelti klebonu į Nestoniškes Vileikos apskrityje (VAK).

 

 

Nepraėjus nė dviem savaitėms, kai grįžo iš Truskaveco, L. Kliukas gavo arkivyskupo 1932 m. rugsėjo 3 d. raštą apie skyrimą Nestoniškių klebonu vietoj iš ten iškeliamo kun. Vladislovo Matulio. Klebonai buvo sukeisti vietomis, nes V. Matulis paskirtas į M. Ašmenėlę (LVIA 694-5-2802ir 694-5-3092, VAK). Nestoniškių parapiją su 1932 m. rugsėjo 10 d. surašytu inventoriumi L. Kliukas iš V. Matulio oficialiai perėmė spalio 19 d. dalyvaujant Svyrių klebonui ir dekanui Juzefui Žerui (LVIA 694-5-3089).

 

Kanstantinavos prie Svyrių klebonas Aleksandras Lošakevičius 1933 m. vasario 15 d. prašė kurijos leisti grupei klebonų, tarp jų ir Nestoniškių klebonui L. Kliukui, per rekolekcijas Kanstantinavoje kovo 12, 13 ir 14 d. duoti tikintiesiems nuodėmių išrišimą dėl abortų ir katalikams draudžiamos knygos „Krynica“ („Šaltinis“) skaitymo. Arkivyskupas leido (vasario 17 d. raštas Kanstantinavos klebonui). Tas pats A. Lošakevičius 1933 m. gruodžio 11 d. prašė arkivyskupo dėl didelių šalčių leisti klausyti vaikų išpažinčių Kanstantinavos mokykloje. Kurijos gruodžio 13 d. atsakymas kategoriškai neigiamas: …Teisė draudžia klausyti vaikų išpažinčių ne bažnyčioje (LVIA 694-5-2060).

 

Mūrinės Ašmenėlės klebonas Vladislovas Matulis 1933 m. balandžio 6 d. arkivyskupui metropolitui persiuntė buv. klebono L. Kliuko tų metų kovo 25 d. aktą apie sklypo kapinėms dovanojimą. Sklypas buvo įtrauktas į bažnyčios planą. L. Kliukas rašė, jog iš grafo Vincento Lubenskio pirktą ir iš M. Ašmenėlės dvaro žemių išskirtą sklypą, kuris ribojasi su M. Ašmenėlės kapinėmis, M. Ašmenėlės dvaro žeme, Julijono Lištvano sklypu ir keliu iš M. Ašmenėlės į Ašmeną, atiduodu kaip auką Mūrinės Ašmenėlės parapijai padidinti M. Ašmenėlės kapinėms ir įgalioju Gerb. tos parapijos kleboną kun. Vladislovą Matulį gauti leidimą pašventinti tą sklypą laidojimo kapinėms. Maloniai prašau už tą mano auką atlaikyti dvejas giedotines šventas mišias – vienas paprastas mano intencija, o kitas gedulingas už sielas visų tų mirusiųjų, kuriuos palaidojau būdamas Mūrinės Ašmenėlės klebonu (LVIA 694-5-2800). Dovanoto sklypo plotas – 828 kv. sieksniai. Sklypo planą dar 1919 m. gruodį parengęs matininkas Edvardas Blažejevičius. Kiek sklypas kainavęs Kliukui, nerašoma. Po trejų metų, 1936 m. rugpjūčio 21 d., M. Ašmenėlės klebonas V. Matulis rašė kurijai, kad kapinėms sutvarkyti ir įėjimui į jas išlyginti reikėtų nukirsti keliolika beržų. Kurija 1936 m. rugpjūčio 26 d. raštą persiuntė Ašmenos dekanui, Žiupronių klebonui P. Pekarskiui. Šis pritarė V. Matulio nuomonei. Tuomet ir kurija 1937 m. gegužės 11 d. raštu leido Matuliui beržus nukirsti, tik kirsti taip, kad nebūtų pakenkta antkapiams ir kapinių tvorai (LVIA 694-5-2801).

 

Nestoniškių klebonas L. Kliukas 1933 m. rugsėjo 7 ir 14 d. prašė arkivyskupo leidimo Keturiadešimtės pamaldas iš gavėnios 1-osios savaitės atkelti į spalio 3-iąją savaitę. Tai padaryti arkivyskupas rugsėjo 18 d. leido. Kurija 1934 m. birželio 12 d. leido Kliukui perkrikštyti katalike Heleną Šupliakuvną. Tų pačių metų rugsėjo 17 d. Kliukas prašė arkivyskupo leisti sutuokti iš Ukmergės aps., Taujėnų valsčiaus kilusį 36-metį Joną Kazlauską su Nestoniškių parapijiete, 23 metų Julija Lukaševičuvna: Kazlauskas negalėjo dokumentais įrodyti, kad niekada nebuvo vedęs. Kurija santuoką leido tik paskelbus užsakus ir prisiekusiems liudininkams patvirtinus, kad Kazlauskas buvo viengungis (LVIA 694-5-3092).

 

Vileikos apskrities Finansų skyrius 1935 metais reikalavo iš Nestoniškių klebono padengti 1930–1932 metų nekilnojamojo turto mokesčio įsiskolinimą, t. y. kai Nestoniškėse dirbo kiti klebonai. Kun. Žitkevičius 1930 m. skolą sumokėjo, o Matulis už 1931 m. ir 1932 m. 8-nis mėnesius mokėti atsisakė (beje, mokestis buvo padidintas trigubai).

 

Patsai L. Kliukas 1935 m. kovo 11 d. pasiprašė arkivyskupo atleisti jį iš Nestoniškių klebono pareigų ir paskirti Smurgainių klebonu. Apie numatomą L. Kliuko perkėlimą į Smurgainis metropolitas tikybų ir valstybinio švietimo ministrui pranešė kovo 13 d., o L. Kliukui kovo 25 d. pranešta, kad jam pavedama laikinai administruoti Smurgainių parapiją ir dalyvaujant vietos dekanui perimti tą bažnyčią su inventoriumi ir beneficija iš ligi tol buvusio klebono Michalo Boryko. Pastarasis taip pat 1935 m. kovo 11 d. prašėsi atleidžiamas iš Smurgainių ir paskiriamas į Nestoniškes. M. Borykui išsikėlus, L. Kliukas balandžio 15 d. paskirtas Smurgainių klebonu (LVIA 694-5-3092, VAK). Taigi klebonai vėl buvo sukeisti vietomis; veikiausiai jiedu buvo susitarę, jeigu perkeliami prašė tą pačią dieną. Parapiją iš M. Boryko L. Kliukas perėmė 1935 m. balandžio 29 d. Perimant dalyvavo Ašmenos dekanas, Žiupronių klebonas P. Pekarskis. Pasak ta proga surašyto inventoriaus, Smurgainių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia iš griuvėsių buvo atstatyta 1924–1926 metais ir 1926 m. spalio 23 d. arkiv. Jalbžikovskio pašventinta (LVIA 694-5-4098).

 

Šiuo metu susiduriame su dar viena griežta ano meto Bažnyčios taisykle: kūdikius galima krikštyti tiktai bažnyčiose! Mat 1937 m. sausio 8 d. L. Kliukas prašė arkivyskupo leisti silpną kūdikį pakrikštyti namuose, Smurgainių girininkijoje. R. Jalbžikovskio sausio 9 d. rezoliucija: Sergantį vaikelį galima pakrikštyti namuose, bet tik vandeniu, kitką vėliau papildyti bažnyčioje. Sausio 11 d. raštu kurija tai pranešė klebonui (LVIA 694-5-4099). Panašių reikalavimų būta ir vėliau. Pavyzdžiui, Buivydžių (Vilniaus r.) klebonas Vincentas Miškinis leidimo pakrikštyti vaiką namuose prašė 1940 m. gruodžio 22 d. Vaikeliui buvo jau penktas mėnuo, valsčiuje jis užrašytas, bet motina kūdikio krikštyti nenorėjo, nebent namuose. Arkivyskupijos rezoliucija: Teisė reikalauja, kad krikštas būtų atliktas tik bažnyčioje (MAB318-5781). Tačiau krikštyti klebonijose leista, ypač žiemą, kai nešildomose bažnyčiose būdavo šalta. Ilgainiui reikalavimas krikštyti tik bažnyčiose pasidarė liberalesnis.

 

1937 m. kovo 20 d. L. Kliukas paprašė arkivyskupo atleisti jį iš Smurgainių klebono pareigų ir leisti atostogų sveikatai pataisyti. Arkivyskupas balandžio 1 d. pranešė, kad prašymą patenkina ir leidžia Kliuką vieneriems metams sveikatingumo atostogų (LVIA 694-5-4099, VAK). Smurgainių parapijos laikinuoju administratoriumi nuo gegužės 10 d. paskirtas kun. Vladislovas Bernackis. Kaip dažniausiai būdavo panašiais atvejais, surašytas naujas bažnyčios inventorius. Po L. Kliuko bažnyčios kasoje liko tik 90 grašių. Tačiau kur kas daugiau buvo skolų: neaišku už ką pil. J. Šablovskiui – 100 zlotų, taupymo ir paskolų Stefčiko kasai – 180 zl, negrąžinta paskola tai pačiai kasai – dar 250 zl (už juos norėta bažnyčioje įrengti elektros apšvietimą); parapija pačiam Kliukui liko skolinga 50 zlotų (LVIA 694-5-4100).

 

Atostogaudamas bei taisydamas sveikatą L. Kliukas ne visada dykinėjo. Arkivyskupui pavedus, jis kartkartėmis pavaduodavo vieną kitą dvasininką jo atostogų ar ligos metu. Antai 1938 m. pradžioje jis pavadavo Salų kleboną. Vasario 25 d. jam liepta vykti į Graužiškes pavaduoti sergančio tenykščio klebono Jano Kšivickio; Kliukas naudojosi visomis klebono teisėmis tol, kol Kšivickis galėjo vėl perimti parapijos administravimą. Balandžio 3 d. J. Kšivickis paprašė metropolito Kliuką atleisti, nes jau grįžo iš ligoninės. Balandžio 30 d. Kliukas išsiunčiamas į Kanstantinavą prie Svyrių (Švenčionių aps., Svyrių dekanatas; kitas Kanstantinavos bažnytkaimis buvo Glubokojės, arba Gluboko, dekanate) nuo balandžio 30 iki liepos 10 d. (VAK) pavaduoti su visomis klebono teisėmis tenykštės parapijos administratorių dėl jo ligos. Liepos 6 d. arkivyskupas dėl Kanstantinavos administratoriaus Piotro Žarnovskio atostogų laiką pratęsė iki rugpjūčio 10 d. (LVIA 694-5-2060).1938 m. gegužės 31 d. L. Kliuko per kuriją dėl kažkokių reikalų vėl ieškojo Vileikos apskrities Finansų skyrius.

 

Arkivyskupas metropolitas 1938 m. rugpjūčio 12 d. parašė Kanstantinavoje buvusiam Kliukui, jog nuo rugpjūčio 25 d. iki 1939 m. liepos 1 d. skiria jį administruoti Trakų parapiją ir beneficiją. Mat Trakų klebonas Henrikas Hlebovičius dėl blogos sveikatos negalėjo rūpintis parapijos reikalais. Pavaduodamas Hlebovičių, L. Kliukas naudosis visomis klebono teisėmis, jam priklausys visa iura stolae ir visa kalėda. Jam teks prižiūrėti bažnyčią bei kleboniją ir mokėti mokesčius, išskyrus beneficinius. Beneficija su prievole mokėti visus jos mokesčius per tą laiką priklausė H. Hlebovičiui. Kurijos mokama dotacija taip pat priklausė Hlebovičiui. Pastarajam liko du kambariai vikariate. L. Kliukui reikėjo toliau rinkti pinigus parapijos namams ir varpams (VAK).

 

 

Taigi dirbti Trakuose Liudvikas Kliukas pradėjo 1938 m. rugpjūčio 25 d. Pavaduodamas H. Hlebovičių ir administruodamas parapiją, jis 1938 m. gruodžio 15 d. dalyvavo Trakų dekanato kunigų susirinkime Senuosiuose Trakuose. Susirinkime svarstyti su Katalikų akcija susiję reikalai. Suderinus su Katalikų akcijos apygardos instituto direktoriumi, dekanato Katalikų akcijos instruktoriumi pasirinkta Edvardo Styšinskio kandidatūra: atseit žmogus inteligentiškas, susitvardantis ir pasirengęs tokiam darbui. Nutarta iš klebonų surinktų lėšų instruktoriui kas mėnesį mokėti po 100 zlotų; susisiekimą su parapijomis taip pat apmokėtų klebonai. L. Kliuko siūlymu 100 zl sumą parapijoms nutarta paskirstyti proporcingai pagal parapijiečių skaičių (MAB 44-627). Deja, Katalikų akcijos instruktorius pasirodė tam darbui esąs visai nepasiruošęs, neveiklus ir nuo 1939 m. gegužės 1 d. buvo atleistas.

 

Vilniaus arkivyskupas metropolitas R. Jalbžikovskis apie numatomą Trakų parapijos administratoriaus L. Kliuko paskyrimą klebonu tikybų ir valstybinio švietimo ministrui pranešė 1939 m. balandžio 24 d. (MAB 318-1260). Tačiau klebonu paskirtas tik liepos 1 d., kai parapiją jam perdavė kun. H. Hlebovičius.

 

1938–1939 metais Lentvario miesto teisme vyko procesas dėl Trakų bažnytinės žemės sklypų. Kleboną H. Hlebovičių pavadavęs L. Kliukas 1938 m. spalio 18 d. kurijai persiuntė tris parapijiečių prašymus parduoti jiems Trakų bažnyčiai priklausančius sklypus. Prašytojai tuos sklypus valdė amžinojo činšo (nuomos) teise. Pinigus, gautus už parduotus sklypus, L. Kliukas žadėjo panaudoti už parapijos namų statybą likusioms skoloms padengti ir tiems namams įrengti.

 

A. Urbanavičiaus 1938 m. rugsėjo 19 d. prašyme nurodoma, kad jo valdyto sklypo plotas buvo 424 kv. rusiški sieksniai; planas parengtas 1907 metais.

 

Julijos Mozolevskos, gyv. Trakuose, Didžioji bažnyčios gatvė 20, valdyto sklypo plotas buvo 1701 kv. metras (J. Mozolevskos 1938 m. rugsėjo 16 d. prašymas).

 

Trečiąjį 400 kv. sieksnių sklypą valdė Michalina Stagniūnienė (jos pavardė dokumentuose rašyta įvairiai: Stagniunas, Stagniunisowa,Stanglunis). Prašymą sklypui išpirkti ji parašė 1938 m. rugsėjo 12 d.

 

Visi trys prašytojai sklypus norėjo išpirkti, remdamiesi atitinkamu Lenkijos 1933 m. kovo 28 d. įstatymu.

 

1938 m. nuomos mokestį už tuos sklypus L. Kliukas jau buvo gavęs (1938 m. lapkričio 15 d. raštas kurijai). Jis prašė kurijos suteikti įgaliojimus reikalą išspręsti, juolab kad prašytojai priekaištavo kun. Hlebovičiui ir jam, neva delsusiems sutvarkyti dokumentus. Kurija gruodžio 9 d. įpareigojo L. Kliuką dar kartą patikrinti, ar tikrai yra taip, kaip teigia prašytojai, ir tuomet žinias pateikti kurijai. L. Kliukas gruodžio 17 d. vėl prašė įgaliojimų sklypams parduoti: mat prašytojai turėjo vaivados leidimą sklypus nupirkti iki 1938 m. gruodžio 31 d. O jeigu bažnyčia iki to laiko sklypų neparduos, tai reikės kreiptis į teismą dėl bažnyčios teisių į tą žemę pripažinimo.

 

1939 m. vasario 16 d. Kliukas pranešė kurijai, kad gavo du šaukimus į Lentvario miesto teismą dėl J. Mozolevskos ir M. Stagniūnienės ieškinių. Trakų bažnyčios teises į nuosavybę šioje byloje gynė advokatas Stanislovas Kodzis. Gegužės 11 d. L. Kliukas kuriją informavo, kad balandžio 25 d. teismas buvo atidėtas, nes ieškovių advokatas pareiškė, jog teismas neišsiuntė šaukimo tikrajai sklypų savininkei – metropolijos kurijai. Kartu Kliukas prašė leisti S. Kodziui peržiūrėti kurijos archyve esančius Trakų parapijos dokumentus. Kurija 1939 m. gegužės 22 d. davė įgaliojimą L. Kliukui atstovauti kurijai teisme dėl M. Stagniūnienės ieškinio, o 1939 m. birželio 7 d. toks pat įgaliojimas duotas dėl J. Mozolevskos ieškinio. Procesas užtruko, nes 1939 m. rugpjūčio 24 d. kurija persiuntė Kliukui dar vieną teismo šaukimą, prašydama pranešti apie bylos eigą (MAB 318-18536). Deja, byla teisme taip ir nebuvo išspręsta: jos eigą nutraukė rugsėjo 1-osios ir vėlesni įvykiai – karas ir valdžių pasikeitimai.

 

Arkivyskupijos kurija 1939 m. sausio 19 d. Trakų parapijos administratoriui Kliukui išrašė įgaliojimą atstovauti kurijai Lentvario miesto teisme byloje dėl Nadziejos Novickos ieškinio (MAB 318-18537). Išsamesnių dalykų apie tą bylą čia nėra. Tik užrašas aplanke rodo, jog su N. Novicka ir keturiais jos vaikais bylinėtasi dėl sklypo išpirkimo Vilniaus g. 50. Iš kito šaltinio – MAB 318-18536 – aišku, kad šią bylą sausio 26 d. ieškovė pralaimėjo. Tik ji nenorėjo mokėti teismo išlaidų (16 zlotų). Todėl vasario 16 d. L. Kliukas klausė kurijos, ar jis gali dėl to kreiptis į teismo vykdytoją? Kurija kitą dieną atsakė, jog pagal Konkordato taisykles klebonas turi visas teises ginti bažnyčios interesus, taigi ir reikalauti, kad teismo išlaidas padengtų N. Novicka.

 

1939 m. liepos 21 d. L. Kliukas prašė kurijos leisti užimti Pasienio apsaugos korpuso (KOP) Trakų bataliono kapeliono padėjėjo vietą, juo labiau kad per 10 mėnesių pavaduodamas Trakų kleboną, jis tas pareigas atliko. Kurija liepos 22 d. prašymą patenkino. R. Jalbžikovskis rugpjūčio 18 d. pakvietė L. Kliuką dalyvauti iškilmingose mišiose rugsėjo 10 d. Vilniaus katedroje (VAK). Tik nėra žinių, ar tas mišias arkivyskupas laikė.

 

1940 m. liepos 31 d. L. Kliukas iš Vilniaus metropolijos kurijos atsiėmė pluoštą – 17 pozicijų – Trakų bažnyčios knygų ir aktų, kuriuos kurijoje kažkada buvo palikęs klebonas M. Malyničius-Malickis. Tarp jų nemažai buvo XVIII–XIX amžių dokumentų (pvz., 1752 m. inventorius, 1795 m. įžadų knyga, 1833 m. krikšto metrikų knyga, 1836–1844 m. valdžios potvarkiai klebonams ir kt.), taip pat beneficijų planai, parapijoje veikusių įvairių bažnytinių organizacijų knygos, parapijos vizitavimų knyga, 1933 m. bažnyčios remonto pagrindinių išlaidų kvitų aplankas ir t.t (MAB 318-18506).

 

1940 m. rugsėjo 28 d. Trakų parapiją vizitavo Trakų dekanas, Senųjų Trakų klebonas Liudvikas Stefanovičius. Visur radau darną ir tvarką, tik bažnyčios išorei reikėtų remonto, – rašoma dekano vizito protokole. – Sąskaityba tvarkoma gerai ir tiksliai. Po Kun. Hlebovičiaus likusią skolą už parapijos namų statybą ir įsigytus varpus dabartinis klebonas Kun. Kliukas jau beveik išmokėjo. Kun. Kliuką galima laikyti solidžiu darbuotoju, aukštai vertinančiu klebono orumą ir savo įsitikinimus, tik jam gal trūksta lankstumo ir mokėjimo bendrauti su bičiuliais, yra praktiškas ir taupus, tik gal per didelę reikšmę teikiąs pinigams. Turi autoritetą tarp daugumos parapijiečių ir yra jų gerbiamas (MAB 44-630).

 

1941 m. rugsėjo 9 d. L. Kliuką suėmė vokiečių gestapas. Už ką areštuotas ir ar ilgai jis kalėjo, neaišku. Tik aršus lenkomanas vikaras Stanislovas Vaitiekus Tiška, rugsėjo 16 d. raštu kreipdamasis į arkivyskupą dėl leidimo krikštyti rusą sentikį Andriejų Plotnikovą ir sutuokti jį su Trakų parapijiete lietuvaite Aurelija Zubrevičiūte, nepamiršo pabrėžti, kad klebonas suimtas su lietuvių šaulių pagalba (MAB 318-6150). Pinigus – 60 rb – už indultą vikaras jau buvo gavęs.

 

Trakų kleboną pavadavęs kun. Petras Vasiucionekas rugsėjo 28 d. prašė arkivyskupo dispensos atleisti nuo trejų užsakų Konstantą Judickį iš Trakų parapijos Skersabalės kaimo ir sutuokti jį su Jadvyga Kieraite iš Semeliškių parapijos Burokų (?, orig. lenk. Burgiany) kaimo. Semeliškių bažnyčioje visi užsakai jau buvo paskelbti ir jungtuvės numatytos rugsėjo 30 d., o Trakuose užsakai apskritai nebuvo skelbti, nes raštelis dėl jų paimtas per kratą areštuojant kleboną. Kurijos kanclerio A. Savickio rugsėjo 29 d. rezoliucija: Leisti (MAB 318-6277). Matyt, L. Kliukas tuo metu dar buvo kalinamas.

 

1942 m. gruodžio 7 d. mirus Senųjų Trakų klebonui Liudvikui Stefanovičiui, į jo vietą arkivyskupija iš pradžių norėjo perkelti Trakų vikarą P. Vasiucioneką. Tačiau šis sutiko nebent su S. Trakų vikaro, tik ne klebon pareigomis. Tuomet nuspręsta į S. Trakus perkelti L. Kliuką. Apie tai jam pranešta gruodžio 23 d. raštu. 1943 m. sausio 18 d. Kliukas kreipėsi į arkivyskupiją dėl įpėdinio kada ir koks atvyks perimti Trakų bažnyčios. Gavo sausio 21 d. atsakymą, kad į Trakus bus atsiųstas kun. Florijonas Neviera (VAK). Arkivyskupijos administratorius Mečislovas Reinys 1943 m. vasario 3 d. dar kartą pranešė L. Kliukui apie jo perkėlimą į S. Trakus. Tą pačią dieną Trakų vikarui P. Vasiucionekui pranešta, jog iškėlus Kliuką, kol bus paskirtas naujas klebonas, jis skiriamas Trakų parapijos administratoriumi (MAB 318-17865, VAK).

 

 

L. Kliuko persikėlimas į Senuosius Trakus užtruko. Dalyvauti perduodant Trakus naujam klebonui ir L. Kliukui perimant S. Trakų parapiją, arkivyskupija iš pradžių įgaliojo Valkininkų kleboną Nikodemą Abaravičių (VAK). Deja, senyvas (g. 1878 m.) ir nepaslankus Abaravičius delsė. Lankydamasis kurijoje 1943 m. vasario 8 d., vikaras Vasiucionekas prašė Abaravičių pakeisti kitu metropolijos atstovu; juo geriausiai tiktų Rūdiškių klebonas Stanislovas Majevskis (g. 1895 m. Daugpilyje). Tačiau Rūdiškių klebonas net vasario 12 d. arkivyskupijos įgaliojimo dar nebuvo gavęs. Todėl vasario 15 d. Kliukas klausė kurijos, ar gali jis perimti Senuosius Trakus, neperdavęs Trakų parapijos? Kurijos atsakymą prašė per ką nors perduoti, nes paštas blogai dirbo (MAB 318-18511). Be to, P. Vasiucionekas atsisakė pasirašyti L. Kliuko parengtą Trakų bažnyčios inventorių ir nežadėjo pasirašyti parapijos perdavimo protokolo. Į Trakų klebonus numatytas Parudaminio klebonas Florijonas Neviera taip pat neskubėjo. L. Kliuko 1943 m. vasario 15 d. rašte yra neįvardinto kurijos pareigūno įrašas: Kun. F. Nevierą paraginti telegrama.

 

Trakų parapiją F. Nevierai L. Kliukas perdavė tik 1943 m. balandžio 17 d. Trakų bažnyčios inventorių tą dieną pasirašė L. Kliukas, F. Neviera ir arkivyskupijos apaštališkojo administratoriaus įgaliotinis, Rūdiškių klebonas S. Majevskis (dalyvauti Trakų parapijos perdavime arkivyskupijos administratorius jį įpareigojo 1943 m. vasario 17 d.; naujasis Trakų bažnyčios inventorius kurijoje užregistruotas balandžio 20 d.). Inventorius (MAB 318-18503) suskirstytas į skyrius.

 

Skyriuje „Bažnyčios istorija“ aprašyta bažnyčios istorija, pateiktos restauravimo datos, papasakota apie Dievo Motinos paveikslo išvežimą į Mamavio apylinkes Rūdninkų girioje 1915 m. (taip, kaip kadaise apie tai rašė klebonas K. Maliukevičius) ir t. t. Aprašyta, kaip atrodo visi aštuoni bažnyčios altoriai, kokie baldai ir kt. yra zakristijoje.

 

Skyriuje „Liturginiai reikmenys“ paminėti visi bažnyčioje esą indai, drabužiai, mišiolai ir t. t. Tarp arnotų keturi buvo iš Užutrakio koplyčios; tai koplyčiai dar priklausė viena alba ir viena kamža. Į atskirą skyrelį išskirti tauriųjų metalų dirbiniai.

 

Skyriuje „Metrikų knygos“ rašoma, kad gimimo metrikų knygos yra nuo 1782 m., santuokų – nuo 1731 m., mirimų registravimo knygos – nuo 1779 m. Dalį knygų iki 1941 m. – gimimo metrikų nuo 1861 m., laidojimo nuo 1859 m. ir jungtuvių taip pat nuo 1859 m. – 1941 metais paėmė bolševikų valdžia; inventoriaus rašymo metu tos knygos buvo Trakų miesto magistrate.

 

Skyriuje „Parapijos sudėtis ir ribos“ rašoma, su kokiomis parapijomis ribojasi Trakų parapija, išvardinti visi jai priklausantys kaimai ir viensėdžiai.

 

Skyriuje „Iškilmingos pamaldos Trakuose“ suminėtos pamaldos bažnyčioje su Švč. Sakramento išstatymu: 1) Nekalčiausios Mergelės Marijos aplankymo, 2) N. M. Marijos dangun ėmimo, 3) N. M. Marijos gimimo, 4) kiekvieno mėnesio pirmojo sekmadienio, 5) kiekvieno mėnesio pirmojo penktadienio.

 

Skyriuje „Trakų parapijos sodybos sudėtis“ išvardinti bažnyčiai priklausę kiti statiniai Trakuose: 1) gyvenamasis namas, kuriame gyveno pats klebonas (rašoma, kada jis remontuotas ir pan.), 2) kitas gyvenamasis namas – vikariatas, 3) arklidė, kitas tvartas, kluonas ir malkinė po vienu stogu, 3) tvartas vienšlaičiu stogu smulkesniems gyvuliams ir paukščiams, 5) sena ledainė. Minėti pastatai ir daržas su sodu užėmė 1 ha 5077 kv. m žemės. Tolėliau dar buvo trijų butų senas gyvenamasis namas bažnyčios tarnams.

 

Aprašant bažnyčios ar kitų statinių remontą, išvardijant įsigytus reikmenis ir kt. bei skyriuje „Beneficinis Bražuolės palivarkas“ pažymėti konkretūs buvusio klebono K. Maliukevičiaus nuopelnai. Tačiau Bražuolė, sklypai Vienuolynas nr. 1 ir Vienuolynas nr. 2 – remiantis bažnyčios archyve buvusiais planais iš viso 30 ha 854 kv. metrai – buvo paimti Ostlando valdžios žinion ir bažnyčia jais nesinaudojo.

 

Į atskirą inventoriaus skyrių išskirti zakristijoje buvę vertingi daiktai – „Brangenybės ir daiktai iš tauriųjų metalų zakristijoje“. 28-iose pozicijose išvardinti kryželiai, medaliai, votai (kai kurių po kelis).

 

Atskirai paminėta, kokios brangenybės buvo Romerių koplyčioje.

 

L. Kliuko parengtas Trakų bažnyčios inventorius nuo ankstesnių panašių dokumentų skiriasi tuo, kad jame išvardinti kai kurių pirmtakų ar jo paties atlikti darbai, įsigyti reikmenys ir pan. Į atskirus skyrelius išskirta, kas perdirbta, suremontuota ar įsigyta klebonaujant Stanislovui Tracevskiui, Mečislovui Malyničiui-Malickiui ir Henrikui Hlebovičiui.

 

Trakuose klebonaujant L. Kliukui taip pat įsigyta įvairių reikmenų (kielikų, drabužių, kilimų ir kt.), suderinti vargonai, lentomis aptvertas šventorius, klebonijoje perstatytos krosnys, išmokėtos bažnyčios skolos ir t. t.

 

Senųjų Trakų klebonas L. Kliukas 1948 m. birželio 1 d. pasiskundė kurijai, kad Baltosios Vokės (Vaidotų) parapijos kunigas Miletis tuokia jo parapijiečius; jau sutuokė dvi poras ir toliau žadėjo taip elgtis. Apie šitokį kaimyno elgesį Kliukas žodžiu pranešė Trakų dekanui, Lentvario klebonui Kazimierui Kulakui. Tačiau vakar sužinojęs, kad liepos 23 d. (apsirikta: turėtų būti gegužės 23 d. – V. Č.) pats dekanas savo bažnyčioje be jo žinios sutuokė S. Trakų parapijiečius iš Šventininkų. Per gana ilgus savo darbo metus niekur taip nedariau, – rašė L. Kliukas ir prašė apie tai pranešti arkivyskupijos administratoriui. Kartu jis prašė duoti parapijai šventųjų aliejų, be to, persiuntė kurijai 100 rublių arkivyskupijos kunigams invalidams sušelpti (MAB 318-27538).

 

Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraštyne yra apie pusšimtį arkivyskupijos kurijai iš kelių parapijų L. Kliuko rašytų prašymų dėl dispensų (leidimų) santuokoms. Iš Smurgainių ir Trakų kelis kartus jis rašė, prašydamas leisti sutuokti katalikus su stačiatikiais (pvz., MAB 318-1966, 2642, 2647, 2681, 2698, 17783). Viename kitame tokių prašymų yra kai kurių tuometės politinės padėties atspindžių. Antai 1941 m. birželio 19 d. prašyta leisti sutuokti be trejų užsakų Lentvario parapijos gyventoją Mykolą Levkovičių su Trakų parapijiete Marija Klementavičuvna: merginos tėvai norėjo dukterį kuo greičiau ištekinti, nes bijojo priverstinio išvežimo į Rytus (MAB 318-6478). Pasitaikydavo ir kurioziškų atvejų. Štai kavalierius S. Š. iš Maušiškių kaimo 1941 m. vasarį paskelbus dvejus užsakus su viena mergina, persigalvojo ir sumanė tuoktis su kita; paskui vėl grįžo prie pirmosios išrinktosios… (MAB 318-6992).

 

Liudvikas Kliukas mirė 1953 m. sausio 6 d., per Tris Karalius, po mišių. Trakų dekanas, Lentvario klebonas K. Kulakas tą pačią dieną arkivyskupijos valdytojo klausė, be kita ko, ar gali į laidotuves atvykti kunigai iš kitų parapijų, ar tam reikia Pušinio leidimo? (Bronius Pušinis – tuometis Religinių kultų reikalų tarybos prie LTSR Ministrų Tarybos įgaliotinis. – V. Č.) Be to, kaip bus su Senųjų Trakų parapijos administravimu? Vilniaus vyskupo ordinaro sausio 7 d. potvarkiu adminstruoti parapiją skiriama Trakų parapijos administratoriui Vladislovui Jašukui (VAK).

 

Anot 1953 m. sausio 8 d. protokolo, pasirašyto Trakų dekano K. Kulako bei S. Trakų bažnyčios komiteto narių Vincento Savickio ir Benedikto Charukevičiaus, nustatant bažnyčios ūkio būklę po klebono mirties dalyvavo ir civilinės valdžios atstovas – apylinkės pirmininkas. Sulyginus daiktus su bažnyčios 1948 m. rugpjūčio 9 d. inventoriumi konstatuota, kad viskas tvarkoje. Keli daiktai – senas kilimas, kapa (humeralė), alba, arnotas ir kt. – panaudoti laidotuvėms. Kanceliarijoje rastos kasos, korespondencijų, įvairių metrikų ir kitos knygos. Kasos stalčiuje buvo 1674 rubliai; rasti dar du pakeliai – 553 ir 969 rb – asmeninių mirusio klebono pinigų. Iš ūkio ir buities reikmenų buvo baldai, vežimas, apie 6 cnt grūdų. Pasak klebono šeimininkės, velionio testamentas buvęs Vilniuje pas kun. J. Elertą. Tačiau anot kito protokolo, po laidotuvių sausio 9 d. pasirašyto tik K. Kulako, L. Kliuko testamento J. Elertas neturėjo. Todėl dalis likusių velionio daiktų atiduota į laidotuves atvykusiems jo giminaičiams, o kita dalis ir pinigai – buvusiai šeimininkei. Pastaroji įpareigota ant kunigo kapo pastatyti paminklą, o likusius pinigus pasilaikyti kaip atlyginimą už darbą (VAK).

Danos Buinickaitės nuotr.

 

Nuotraukoje: Senųjų Trakų bažnyčia ir buv. Benediktinų vienuolyno pastatai iš paukščio skrydžio

 

Voruta. – 2010, rugpj. 21, nr. 16 (706), p. 9.

Voruta. – 2010, rugs. 4, nr. 17 (707), p. 9.