Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinėje augantis kaštonas šiemet

Daiva Červokienė, www.voruta.lt

2023 metų medžiu tapo Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinėje –muziejuje augantis kaštonas, dažnai vadinamas tiesiog  Basanavičynės kaštonu. Jis  atstovaus Lietuvai 2024 metų Europos medžio konkurse. Kuo išskirtinis šis medis?

Jei tik prakalbėtų

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Jono Basanavičiaus gimtinės teikime Metų medžio rinkimams buvo rašoma: „ Jei tik medis prakalbėtų… Šis kaštonas mena Jono Basanavičiaus ir jo šeimos gyvenimo laikus. Amžininkai liudija, jog po juo burdavosi žmonės, norėdami pagerbti patriarchą, išreikšti savo pilietiškumą ir patriotiškumą net tuomet, kai už tai buvo baudžiama. Ant kaštono šakų buvo kabinamos trispalvės, austos juostos, po juo uždegamos žvakelės dar tada, kai apie sodybos atstatymą buvo tik nedrąsiai svajojama. Gal sodyboje ir nebeliko autentiškų pastatų, bet kaštonas šią karo padarytą skriaudą puikiai kompensuoja.

Ir šiandien į muziejų atvykę lankytojai glaudžias prie senojo sodybos kaštono, norėdami pajusti Jono Basanavičiaus dvasią. Kas žino, galbūt šis medis buvo pasodintas patriarcho gimimo proga… Kad mūsų krašto šviesuolį augalai žavėjo, liudija tarp jo užrašų rasti dailiai sudžiovinti gėlių žiedai, medžių lapai, aprašyti potyriai stebint gamtą.

 Savo plačia laja šis kaštonas kelia tiek susižavėjimą, tiek nuostabą. Jis – puošmena, vis dar liudijanti tautos patriarcho gyvenimą ir taip lyg susiejanti praeitį su dabartimi“.

Amžius – apie 200 metų

Teikime rašoma, kad Vilkaviškio r. savivaldybės  Ožkabalių kaime augantis Basanavičynės kaštonas, spėjama, yra apie 200 metų amžiaus. Esą tai spėti galima iš 1906 metais darytų Jono Basanavičiaus gimtinės nuotraukų – jose medis jau gerokai ūgtelėjęs.

Šio medžio aukštis yra apie 19 m., kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 311 cm, plačiausioje vietoje kaštono laja siekia 21 m.

Paraišką konkursui pateikę Jono Basanavičiaus gimtinės muziejininkai teigė, kad Lietuvos metų medžio rinkimų organizatoriai kelerius metus ragino jame dalyvauti, tad šiemet jie paprašė miškininkų pagalbos išmatuoti kaštono parametrus, nustatyti jo amžių ir pateikė paraišką.

„Ir palaikėm savo kaštoną. Be to, daug tautiečių jį yra matę, žino Basanavičiaus gimtinę, juo labiau patį patriarchą, jo reikšmę  Lietuvos istorijai“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Basanavičiaus gimtinė direktorė Rūta  Vasiliauskienė.

Kaštonas prie ąžuolyno

Prisiminkime, kad šalia Jono Basanavičiaus gimtinės stiepiasi  Lietuvos Tautinio atgimimo ąžuolynas, kuris dabar užima 40 hektarų plotą, ir kuriame auga apie 7000 ąžuolų, nemažai jų yra vardinių, sodintų žymių žmonių, ką pasakoja ir prie jų pastatytos lentelės. Tačiau šįkart išskirtinio dėmesio sulaukė ne kažkuris iš ąžuolų, o vienintelis sodyboje augantis kaštonas.

 „Džiaugiamės mūsų kaštono pergale  Metų medžio rinkimuose. Viliamės, kad nuo dabar  daugiau tautiečių žinos, kad J. Basanavičiaus gimtinė yra ne tik vieta, kurią supa nuostabūs ąžuolai, bet ir išskirtinis kaštonas, matęs šalies patriarcho žingsnius. Mes ne vienerius metus dvejojom – gal jis nelabai senas, gal jo dydis ne itin įspūdingas, kad dalyvautų Metų medžio konkurse, bet jis neša stiprią kultūrinę, dvasinę žinią, turi išskirtinę istoriją, labai reikšmingą ryšį su kone legendine šalies istorijoje asmenybe – Jonu Basanavičiumi. Medis ilgai kūrė šios sodybos magiją, net kai buvo draudžiama kelti trispalvę Lietuvos vėliavą, tautines juostas, ant medžio šakų jas kabino. Turime vilties, gal Basanavičynės kaštonas kaip Metų medis atkreips daugiau dėmesio ir į mūsų muziejų, ir pats sulauks daugiau dėmesio“, – sakė Jono Basanavičiaus gimtinės muziejaus direktorė.

Laukia ir dėmesio

R. Vasiliauskienė atkreipė dėmesį, kad kaštonu jau reikia ir pasirūpinti. Buvo kelios kaštono šakos nudžiūvusios, muziejininkai konsultavosi su arboristais, kaip medžiui padėti. Patarė aptverti, kad prie pat kamieno žmonės nesėdėtų ir vaikai nesikarstytų. Aptvėrė, patręšė, laisto.

„Norėtume, kad Metų medžiu tapęs kaštonas sulauktų daugiau specialistų dėmesio ir pagalbos. Ir mums bus proga ir daugiau domėtis jo priežiūra. Kaštonas jau turi savo istoriją ir išskirtinę aurą, metai gali ją tik stiprinti, o mes turime padėti medžiui būti kuo sveikesniam“, – sakė Jono Basanavičiaus gimtinės muziejaus vadovė.

R. Vasiliauskienė atkreipė dėmesį, kad muziejininkai girdėjo daug pasakojimų apie šį medį. Prie šio kaštono viena pora net ištarė ir santuokos priesaikos žodžius. Žinant paties J. Basanavičiaus meilės istoriją Gabrielei Eleonorai Mohl, regis, tie priesaikos žodžiai turėtų būti itin tvirti.

Gal taps valstybės saugomu?

Pastebėtina, kad tarp Lietuvos gamtos paveldo objektų kaštonų visai nėra, o tarp medžių, valstybės ar savivaldybių paskelbtų saugomais gamtos objektais,  kaštonai tėra penki: Aukštadvario dvaro parko Trakų r., Dirvonų kaštonas Šiaulių r. Bubių seniūnijoje, Paparčių kaštonas Skuodo r., Barstyčių seniūnijoje, Salantų kaštonas Kretingos r. ir sostinėje augantys kaštonas Šiltadaržio gatvėje bei Gedimino kalno papėdės pietinėje pusėje, šalia buvusios vasaros kavinės „Rotonda“ esantis Pilių parko kaštonų ratas.

R. Vasiliauskienė sakė, kad muziejus ketina kreiptis, kad ir Jono Basanavičiaus gimtinės kaštonas būtų paskelbtas saugomu gamtos objektu. Nors nežinia, ar tai pavyks – mat tam medis turi atitikti tam tikrus kriterijus. Tačiau, pasak R. Vasiliauskienės, vien šio kaštono ryšys su Jonu Basanavičiumi teikia jam išskirtinio medžio statusą.

  Laukia 2024-ųjų Europos medžio konkursas

Kas lėmė, kad iš 13 šiemet Metų medžio rinkimuose dalyvavusių medžių, tarp kurių tradiciškai buvo daugiausia ąžuolų ir liepų, laureatu tapo būtent Basanavičynės kaštonas? Pasak Metų medžio rinkimų iniciatoriaus, VŠĮ „Lietuvos arboristikos centro“ vadovo Sigito Algio Davenio, tai lėmė bendruomenės palaikymas. Jeigu bendruomenė, kuri pateikia  teikimą konkursui, aktyviai remia savo kandidatą, jis turi daug tikimybės laimėti.

Ko reikia, kad Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinėje –muziejuje augantį kaštoną lydėtų sėkmė ir Europos metų medžio konkurse? VŠĮ „Lietuvos arboristikos centro“  vadovas pastebėjo, kad konkursui teks pateikti trumpą medžio kandidato aprašą su nuotraukomis. Užduotis –  kad tekstas ir nuotraukos atkreiptų kuo daugiau įvairių šalių žmonių dėmesio, kas nėra lengva užduotis.

Tad palaikykime Jono Basanavičiaus gimtinės kaštoną 2024-ųjų Europos medžio konkurse, kuriame nedaug kam bus žinomas Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus vardas.

Svarbu palaikyti

 Kas lėmė, kad iš 13 šiemet Metų medžio rinkimuose dalyvavusių medžių, tarp kurių tradiciškai buvo daugiausia ąžuolų ir liepų, laureatu tapo būtent Basanavičynės kaštonas? Pasak Metų medžio rinkimų iniciatoriaus, VŠĮ „Lietuvos arboristikos centro“ vadovo Sigito Algio Davenio, tai lėmė bendruomenės palaikymas. Jeigu bendruomenė, kuri pateikia  teikimą konkursui, aktyviai remia savo kandidatą, jis turi daug tikimybės laimėti.

Ko reikia, kad Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinėje –muziejuje augantį kaštoną lydėtų sėkmė ir Europos metų medžio konkurse? VŠĮ „Lietuvos arboristikos centro“  vadovas pastebėjo, kad konkursui teks pateikti trumpą medžio kandidato aprašą su nuotraukomis. Užduotis –  kad tekstas ir nuotraukos atkreiptų kuo daugiau įvairių šalių žmonių dėmesio, kas nėra lengva užduotis.

Tad palaikykime Jono Basanavičiaus gimtinės kaštoną 2024-ųjų Europos medžio konkurse, kuriame nedaug kam bus žinomas Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus vardas.

Europos metų medis – ir Saremo saloj

Nors, pasak A. S. Davenio, mažos šalies laureatui tapti Europos metų medžio konkurso nugalėtoju kiek sudėtingiau, juo 2015 -aisiais medžiu buvo išrinktas 150 metų Saremo saloje augantis ąžuolas. Pokario metais, kuriant kolūkį, toje vietoje, kur jis auga, norėta įrengti aikštyną. Du galingi traktoriai medį užkabino plieniniais lynais, traukė, bet lynai nutrūko ir medis išsilaikė. Jis ligi šiol stovi pačiame futbolo aikštės viduryje, o aikštėje vis tiek vyksta treniruotės ir varžybos.