Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblis. VKPK nuotr.

Justina Gasiūnienė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos administracinio skyriaus vyr. specialistė, www.voruta.lt

Šiaurės rytų Lietuvoje esantis Kupiškis pasižymi istorijos ir paveldo turtingumu. Tai malūnų, dvarų ir kulinarinio paveldo, žydų istorijas pasakojantis Lietuvos kampelis, kuris dar ieško tikrojo savo identiteto. Visgi tapatybės paieškos ir šios įkūnijimas glaudžiai siejasi su tiksliniu finansavimu, kuris šiandien paveldui dar vis nėra pakankamas, – rašoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos, besilankiusios šioje savivaldybėje, pranešime spaudai.

Pastebėta, kad Kupiškio r. savivaldybė pagal galimybes siekia kuo daugiau prisidėti ne tik prie paveldo išsaugojimo fizine prasme, bet ir jo įveiklinimo. Siekiama sutvarkyti vertingiausius ir žinomiausius rajono kultūros paveldo objektus.

„Valstybinė kultūros paveldo komisija jau 25 metus analizuoja savivaldybių skiriamą finansavimą kultūros paveldui. Pernai atlikto tyrimo duomenimis, pastaruosius kelerius metus tos lėšos laipsniškai didėjo. Minėtame tyrime Kupiškio r. savivaldybės pavyzdys pažymėtinas – ankstesniais metais paveldui buvo skiriami tik keleri tūkstančiai eurų, o pastaraisiais metais kartu su valstybės ir tarptautinių fondų parama pradėtas vykdyti didelės apimties tvarkybos projektas Palėvenės vienuolyno ansamblyje, tvarkomi ir kiti objektai. Visgi, kalbant apie paveldo tvarkybą Kupiškyje, čia trūksta verslo indėlio. Pastebėtina, kad paveldas klesti ten, kur įveiklinti trys segmentai – verslas, savivalda ir valstybė“, – susitikimo Kupiškio r. savivaldybėje pabrėžė Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblis. VKPK nuotr.

Esant ribotoms finansinėms galimybėms, pagrindinis dėmesys skiriamas dvarų ir kulinariniam paveldui, Kupiškio žydų istorijai ir malūnams bei Palėvenės dominikonų vienuolyno kompleksui.

„Kupiškio r. savivaldybė skiria paveldui išties daug dėmesio. Džiugu, kad savivaldybė rodo iniciatyvas paveldo apsaugos srityje ir šios srities finansavime yra priskirtina prie lyderiaujančių Lietuvos savivaldybių. Visa tai reiškia, jog ji suvokia kultūros paveldo potencialą ir teikiamą naudą“, – pridūrė pirmininkė.

Dvarų ir kulinarinis paveldas

XIX a. pab. Adomynės dvaras atiteko Adomui Vilėniškiui, nuo kurio vardo vietovė ir gavo Adomynės pavadinimą. Po Antrojo pasaulinio karo rūmuose įsikūrė kolūkio kontora, kultūros namai, parduotuvė. Šiuo metu dvaras dalinai restauruotas, išlikusios koklinės krosnys, duonkepė, freskos, filinginės durys su metaliniais apkaustais, ornamentuoto parketo grindys.

Adomynės dvaro rūmai. VKPK nuotr.

Adomynės dvaras garsus savo kulinariniu paveldu, sertifikuotu tautinio paveldo ženklu – „pagrabinėmis“ bandelėmis. Jas nuo XIX a. kepa tik Adomynėje ir jos apylinkėse. Prieš 200 metų tokios bandelės pradėtos kepti laidotuvių, o kartais ir kitų susibūrimų progomis bei tapo savotišku šių apylinkių veidu.

Palėvenės dominikonų vienuolyno kompleksas

Nuo 2008 m. etapais tvarkoma Palėvenės bažnyčia, sutvarkytas ir pritaikytas kultūrinėms ir edukacinėms veikloms Palėvenės svirnas, šiuo metu vykdoma vienuolyno pastato tvarkyba. Siekiama rajoną identifikuoti kaip vietą, puikiai tinkančią religiniam turizmui, piligrimams.

Vienuolyno ansamblio restauruotame svirne ir ten esančiuose rūsiuose vyksta įvairios edukacinės programos, kurių metu lankytojai gali išgirsti pasakojimus apie vienuolyno istoriją, apsilankyti vienuolyno rūsiuose. Taip pat paragauti patiekalų, kuriuos gamino vienuoliai. Tokia aktyvi socialinė veikla, vykstanti kultūros paveldo objektuose, prisideda prie paveldo saugojimo, padaro jį „gyvu“. Ansamblio prikėlimas finansuojamas iš ES, Kultūros paveldo departamento paveldotvarkos programos ir savivaldybės biudžetų.

„Valstybinė kultūros paveldo komisija, analizuodama savivaldybių skiriamas lėšas kultūros paveldui, nuolat neišvengiamai pastebi ir tai, kad valstybės finansavimas kultūros paveldui yra nepakankamas“, – rašoma pranešime spaudai.

Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblis. VKPK nuotr.

Susitikimo metu savivaldybės meras pastebėjo, kad tai yra taip mažai, kad pagal skiriamas lėšas, pavyzdžiui, tam, kad sutvarkyti Palėvenės dominikonų vienuolyno kompleksą prireiktų 25 metų.

„Šiuo metu Valstybinė kultūros paveldo komisija rengia sprendimą dėl Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programos finansavimo. Planuojama siūlyti, kad prioritetas būtų teikiamas nuosekliam objekto tvarkybos finansavimui, t. y – jo išbaigtumui. Esama nemažai pavyzdžių, kai dėl menkų finansavimo apimčių ir pernelyg plataus finansavimo lauko, kultūros paveldo objektuose vykdomi tęstiniai darbai, kurie būna išsitęsę labai ilgam laikotarpiui ir vykdomi nedidelėmis apimtimis“, – priduriama pranešime spaudai.

Kupiškio žydų istorija

Kupiškio žydų istorija yra neatsiejama nuo miesto, todėl ateityje planuojama Nochimo Šmidto malūno restauracija ir pritaikymas, tokiu būdu atskleidžiant žydų istoriją.

Kupiškio valsčius 1931 m. N. Šmidtą įpareigojo aprūpinti miestą elektra nuo saulėlydžio iki pirmos valandos nakties. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui turtingiausiu Kupiškio žmogumi vadintas N. Šmidtas liko Lietuvoje. 1940 m. jo malūnas ir elektros stotis buvo nacionalizuoti, o 1941 m. savininkas, kaip ir daugelis kitų žydų kilmės Kupiškio gyventojų, nužudytas. 2018 m. parengtas malūno restauravimo projektas: savivaldybė iškėlė idėją pritaikyti malūną kultūros ir turizmo reikmėms.

Kupiškio restauruota sinagoga.  VKPK nuotr.

Prieškario metais mieste taip pat buvo trys sinagogos – Kupiškio didieji maldos namai, maldos namai „Chasidim“ ir Kupiškio žydų sinagoga. Šiuo metu tėra išlikęs vienas sinagogos pastatas. 1984 m. visas sinagogos pastatas atiteko bibliotekai, o 2016 m. pradėta viešosios bibliotekos pastato renovacija.

Kultūros paveldas – išteklius ir potencialas

„Kultūros paveldo išsaugojimas nėra kažkoks savaiminis atskiras tikslas, kažkokia problema. Faktiškai kultūros paveldas yra traktuotinas kaip resursas, kaip įrankis spręsti aktualias problemas. Reikia iš esmės pradėti ne nuo to, kad turime apleisto kultūros paveldo objekto problemą ir mėginti ją spręsti investuojant lėšas. Kultūros paveldas gali būti traktuotinas kaip potencialus išteklius, sprendžiantis įvairias problemas bei sukuriantis pridėtines vertes“, – susitikimo metu akcentavo pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Kupiškio r. kultūros paveldas ir jo istorijos yra tas puikus potencialas ir resursas. Jis gali būti tuo pavyzdžiu, kai paveldo objektų tvarkybos ir pritaikymo pagalba yra sprendžiamos įvairios problemos, kuriama pridėtinė vertė. Taigi, kokį savo identiteto kūrimo kelią pasirinks Kupiškis? Be aplankytų objektų, jis turi dar didelį spektrą kultūros vertybių ir jų istorijų.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais. Savivaldybių tyrimo kontekste Paveldo komisiją pasikvietė Kupiškio r. savivaldybės meras. Paveldo komisijos kvietimu susitikime dalyvavo ir Seimo Kultūros komitetas bei Kultūros paveldo departamentas.