Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, www.voruta.lt

Lietuvos laisvės kovotojui ir metraštininkui atminti skirtą mokslinę konferenciją „Laisvės keliu. In memoriam Albinas Kentra 1929–2023″ organizuoja Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Ji įvyks 2024 m. gruodžio 5 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas).

Konferencijoje ketinama analizuoti ir diskutuoti šiomis temomis:

• Albino Kentros bei jų šeimos narių biografijos ir istorijos;
• Kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę;
• Lietuvos visuomenės pasipriešinimo sovietinei okupacijai formos 1954–1988 m.
• Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Lietuvos tarptautinis pripažinimas ir Rusijos kariuomenės išvedimas 1993 m.

Kviečiame konferencijoje dalyvauti ne tik mokslininkus tyrėjus, bet ir atminties institucijų darbuotojus. Prašome pasidalinti šių temų sklaidos Lietuvos atminties institucijose bei viešojoje erdvėje problemomis. Labai vertinsime, jei pasidalinsite gerosiomis praktinėmis patirtimis bei įžvalgomis, kelsite pagal šias temas formuojamų muziejinių vertybių rinkinių probleminius klausimus.

Norinčius dalyvauti konferencijoje pranešimų tezes (iki 250 žodžių) iki 2024 m. rugsėjo 13 d. prašome siųsti adresu konferencija@vdkaromuziejus.lt.

Kas buvo Albinas Kentra ir kuo Kentrų šeima pasižymėjo Lietuvos laisvės kovose?

Albinas Kentra gimė̇ 1929 m. kovo 29 d. Gūbrių kaime (Šilalės vls.), gausioje Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje. Ona ir Juozapas pavyzdingai tvarkė ūkį, puoselėjo sodybą, buvo aktyvūs visuomenininkai ir Lietuvos patriotai, prenumeravo spaudą, daug skaitė, leido savo 4 sūnus ir 2 dukteris į mokyklą ir savo pavyzdžiu ugdė jų vertybes.

1936–1940 m. Albinas mokėsi Nevočių pradinėje mokykloje, 1941–1946 m. – Šilalės gimnazijoje. 11 metų sulaukęs jis buvo priverstas išmokti laisvės netekties pamoką. Vyriausiasis brolis Jonas 1940 m. liepą per savo sukonstruotą radijo imtuvą pirmasis šeimoje išgirdo skaudžią žinią, kad sovietai okupuoja Lietuvą. Ją perdavė ir jaunėliui: „Albinuk, nebėra Lietuvos…“. Po ketverių metų tiek Albinas, tiek visa Kentrų šeima išvydo tai savo akimis ir, nesusitaikę su okupantų žiaurumais ir valstybės laisvės trypimu, visi įstojo į Kęstučio partizanų apygardos Butigeidžio rinktinės gretas.

Albino Kentros-Aušros partizaninis kelias buvo iš visos šeimos trumpiausias, truko lygiai vienerius metus ir baigėsi, kada, klasioko išduotas, buvo Šilalės mieste suimtas. Karo tribunolo nuteistas 10 m. kalėti lageryje; kalintas Pesčianlage (Spaskas). Paleistas 1954 m. birželio 19 d. Laimingo atsitiktinumo dėka Albinui Kentrai išduodant sovietinį pasą buvo padaryta klaida – dokumentas išduotas Klentvos (rusų k. Клянтва) pavarde. Dėl šio saugumiečių neapdairumo į Lietuvą grįžusiam Albinui pavyko per vienerius metus užbaigti 4 metų vidurinės mokyklos kursą ir gauti brandos atestatą. Vėliau Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą, studijuodamas susigrąžino Kentros pavardę. Tęsė studijas Leningrado universitete, 1965 m. pradėjo dėstyti Vilniaus universitete anglų kalbą, taikė modernius audiovizualinius dėstymo būdus.

Minint Vilniaus universiteto 400-tąjį jubiliejų iniciavo jo ansamblio puošybą patriotiniais monumentaliais dailės kūriniais: mozaikomis, freskomis, gobelenais, kuriuose slapta įamžino partizanų ir kovotojų už laisvę veidus. Nuo 1965 m. kino kamera pradėjo fiksuoti svarbius Lietuvai įvykius, taip pat ir Sąjūdį. Siekė formuoti pasaulio viešąją nuomonę apie Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos, rėmė Čečėnijos kovą už laisvę. 1989 m. įkūrė „Miško brolių“ draugiją Vilniuje, siekė įkurti Laisvės kovų muziejų – Miško brolių rūmus, kaupė partizanų ir nepriklausomybės kovų archyvą.