Nuotolinio posėdžio ekrano nuotr.

Autorius ir jų atstovus neramina LRT pozicija drastiškai sumažinti atlyginimą autoriams, juolab kad daliai kūrėjų LATGA surenkamas atlygis yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Tarp LATGA ir LRT dėl tarifo už kūrinių naudojimą dydžio įsiplieskusio ginčo aplinkybės neseniai pristatytos Seimo Kultūros komiteto posėdyje. Lietuvos ir užsienio autorių interesus atstovaujančios LATGA atstovai džiaugiasi, kad į autorių balsą įsiklausė ir LR Seimo, ir Prezidento komandos nariai.

Siekia drastiškai sumažinti atlygį

Daugiau nei 6,5 tūkst. įvairių sričių Lietuvos autorių teises administruojanti ir milijonams pasaulio autorių abipusių sutarčių pagrindu atstovaujanti LATGA primena, kad LRT dar šių metų pradžioje užsimojo savo biudžete drastiškai sumažinti atlygio autoriams eilutę. LATGA administracija vasarą konsultavosi su asociacijos nariais – paaiškėjo, kad jie nepritaria LRT siūlomo tarifo mažinimo susitarimui. Tad asociacijos Taryba, kurią sudaro 13 įvairioms meno sritims atstovaujančių autorių, rudens pradžioje nutarė apie susiklosčiusią situaciją informuoti Seimo Kultūros komitetą.

„Kadangi derybinės pozicijos smarkiai skiriasi, o Kultūros komiteto nuomonė ir pozicija mums svarbi, esame čia. Šio kol kas neišspręsto nesutarimo rezultatas, mano asmenine nuomone, taps precedentu kultūros politikos formavime. Lieka neatsakytas klausimas, koks yra gerbtinas ir teisingas atlygis autoriui už jo kūrybos panaudojimą pakitusioje ekonominėje situacijoje?“ – posėdžio pradžioje retoriškai paklausė LATGA tarybos pirmininkė R. Naujanytė-Bjelle.

Be jos nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje LATGAI atstovavo ir susidariusios situacijos vertinimus išdėstė LATGA tarybos narys Stanislavas Stavickis-Stano, asociacijos direktorė Laura Baškevičienė, advokatė Vilija Viešūnaitė. Posėdyje be Kultūros komiteto narių Vytauto Juozapaičio, Vytauto Kernagio bei kitų narių savo požiūrį į susidariusią konfliktinę situaciją išsakė ir LR Prezidento patarėjas Mindaugas Bundza.

„LATGA autorių vardu sudaro sutartis su kūrinių naudotojais, surenka jiems atlyginimą. paskirsto ir išmoka. Savo veikloje vadovaujamės tiek Europos sąjungos, tiek tarptautiniais teisės aktais ir, žinoma, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu. Primenu, kad autorius turi neatšaukiamą teisę gauti atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Teisės aktų pagrindu LATGA ir LRT bendradarbiavimas vyksta jau daug metų, o pastaruosius beveik 10 metų LRT mokėjo autoriams 2,3% nuo jai iš biudžeto skiriamų asignavimo lėšų. Toks autorinio atlyginimo mokėjimo principas niekada nebuvo kvestionuojamas. 2023 metais autoriams buvo išmokėta 1 mln. 711 tūkst. Eur. <…> Sutarčiai nustojus galioti ir atėjus laikui naujos sutarties pasirašymui, LRT pasiūlė iš esmės keisti nurodytą principą. Iš pradžių LRT norėjo atlygį sumažinti net 50% lyginant su 2023 m. išmokėtu atlygiu. LATGA nesutiko su tokiu LRT siūlymu, juolab, kad visuomeninio transliuotojo veikloje atsirado naujų kūrinio panaudojimo būdų, už kuriuos turi būti papildomai atlyginta pagal pasikeitusias įstatymo nuostatas. Taigi naujoje sutartyje atlygis autoriams turėtų būti dar didesnis nei buvo mokamas iki šiol“, – posėdžio pradžioje situacijos aplinkybes išdėstė  LATGA direktorė L. Baškevičienė.

Turėtų rodyti pavyzdį

„Keista girdėti iš LRT, kad jie už viską susimoka, tačiau savo portalo „Epika“ taip ir nepamini. Kiek suprantu, tai ir yra vienas iš naujų kūrinių panaudojimo būdų, apie kuriuos kalbėjo Laura (LATGA direktorė – red. past.). Būtent ten yra skelbiamas nemokamas turinys, už kurį autoriai negauna jokio atlygio. <…>. Mano nuomone, LRT yra tas flagmanas, kuris turėtų rodyti pavyzdį. Ne pavyzdį kaip apsukti autorius, o pavyzdį kaip su jais sąžiningai atsiskaityti“, – kalbėjo Seimo narys V. Kernagis.

LATGA tarybos pirmininkė R.Naujanytė-Bjelle nusistebėjo, kodėl LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas posėdžio metu prakalbo apie tai, kad visuomeninis transliuotojas sumoka 62 proc. visoje TV ir radijo rinkoje surenkamos sumos. „Noriu patikslinti, kad iš tiesų LRT sumoka 46 proc. nuo visos rinkos. Galbūt imdami skaičius iš mūsų ataskaitos, jūs paėmėte sumą su PVM, todėl procentas ir gavosi didesnis. <…>. Antras dalykas – jūs kalbėjote apie komercines televizijas. Konstitucinis teismas jums lygintis ir konkuruoti su komercinėmis televizijomis nepalinkėjo, kiek pamenu. Tai tas pats kas lyginti dramblį su sviestu. Suprantama, kad mūsų susitarimai yra kitokie. Tačiau ne mes juos sugalvojome. Tokia yra bendra Europos praktika“, – kalbėjo ji.

Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis atkreipė dėmesį, kad „kovodama už savo biudžetą, kuris nėra toks jau ir mažas, LRT administracija, galbūt įpareigota Tarybos, gina kiekvieną centą ir galvoja, kad autoriai turėtų susiveržtų diržus“. „Tas precedentas nėra sveikintinas, kad taip kalbama su kūrėjais, kurie šioje situacijoje yra silpnesnė pusė. Mano asmenine nuomone, pagarba silpnesnei pusei visada turėtų dominuoti“, – sakė jis.

Naudoja daug turinio

1. Stavickis-Stano pasidžiaugė, kad LRT naudoja labai daug lietuviškos muzikos, tačiau akcentavo, kad LRT tarifo sumažinimas daliai autorių gali reikšti labai daug. „Labai daug autorių, kurie kuria dainas, gyvena iš LATGA pajamų. Tas pinigų sumažėjimas jiems būtų labai skaudus. Jeigu kitos televizijos siekia kuo daugiau uždirbti, tai jūsų siekis kitoks – jūs atliekate ir, beje, labai puikiai kultūrinę misiją. Todėl nesuprantu, kodėl jums iškilo šitas klausimas, kodėl jūs norite sumažinti atlygį. Dar kartą pakartosiu – jūs mums esate labai svarbūs“, – į LRT atstovą G. Oganauską kreipėsi jis.

LATGA ir LRT atstovus išklausę Seimo ir Prezidentūros atstovai posėdžio metu išreiškė viltį, kad abiem šalims pavyks susitarti ir Lietuvos žiūrovai toliau galės mėgautis kūriniais. To tikisi ir LATGA vadovė L. Baškevičienė. „Mes tikrai nusiteikę leistis į kompromisus, bet viskas turi savo ribas. Negalima paneigti mūsų valstybei svarbaus autorių intereso. LRT mokama suma sudaro tik 2,3% viso biudžeto ir užtikrina autorių teisę oriai kurti. Priėmus kiek „pagerintą“ autorių atžvilgiu LRT pasiūlymą, visuomeninis transliuotojas sutaupytų mažiau kaip 1% savo biudžeto (apie 560 tūkst. per metus), tačiau autoriams tai taip pat yra labai reikšminga suma“, – pasibaigus posėdžiui kalbėjo LATGA vadovė.

 Ji taip pat akcentavo, kad LATGA privalo patikslinti dalį posėdžio metu pateiktos informacijos. „Visų pirma, norime atkreipti dėmesį, kad  mūsų organizacijos autoriams už kūrinių naudojimą surenkamo atlyginimo nederėtų vadinti mokesčiais. Mes nesame valstybinė organizacija, tad ir jokių mokesčių rinkti negalime. Mes autoriams renkame atlygį už jų kūrinių naudojimą. Taip pat išgirdome esą mūsų veikla yra nereglamentuojama. Tai taip pat netiesa. Mūsų veikla griežtai kontroliuojama Kultūros ministerijos, kuriai mes kasmet teikiame Skaidrumo ataskaitas“, – paaiškino LATGA vadovė L. Baškevičienė.

Vienoje iš pateiktų skaidrių, kurias posėdyje pristatė LRT, teigiama, kad esą „rinkos dalyviai nežino, kiek sumoka kiti, kuo remiantis buvo pritaikytas vienas ar kitas modelis, ir gali tik spėti iš LATGA metinių ataskaitų“. „Visiems kūrinių naudotojams taikomus tarifus viešai skelbiame, o taip pat visiems prieinamose metinėse ataskaitose nurodome atlyginimo, kurį surenkame už vieną ar kitą kūrinių panaudojimo būdą, sumas. Susidaro įspūdis, jog LRT norėtų, kad mes viešai skelbtumėme, kiek autorinio atlyginimo surinkome iš kiekvienos komercinės televizijos ar radijo stoties konkrečiai, tačiau, suprantama, kad to padaryti mes negalime dėl konfidencialumo įsipareigojimų“, – sakė LATGA direktorė.