Hagoje vykstančiame Tarptautinio Teisingumo Teismo posėdyje byloje „Ukraina prieš rusiją” dėl melagingų kaltinimų genocidu Lietuvos delegacija pasisako prieš rusijos nuolatinį tarptautinės teisės principų nepaisymą ir piktnaudžiavimą tarptautinės teisės normomis. Vakar prasidėjusiuose klausymuose rusija jau išsakė savo poziciją, neigiančią ne tik Teismo galimybę nagrinėti bylą, bet ir galiojančią tarptautinę teisę.

Lietuvos delegacijos vadovė teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, kalbėdama Teismo posėdyje, akcentavo rusijos nuolatinį siekį kurti alternatyvią tarptautinę teisę, neigiančią kitų valstybių suverenitetą bei visos tarptautinės bendrijos sutartus pamatinius tarptautinės teisės principus.

„Lietuvos istorijoje taip pat būta rusijos ciniškų tarptautinės teisės interpretacijų, kainavusių mūsų valstybei laisvę ir nepriklausomybę, tad šiandien stovėdama prie Teismo tribūnos ir rusijos agresijos akivaizdoje reiškiu Lietuvos solidarumą ir paramą Ukrainai bei jos kovai už laisvę. Negalime leisti nepaisyti ar piktnaudžiauti tarptautine teise, rusijos tarptautinei teisei prieštaraujantis veikimas turi nešti jai teisines pasekmes ir atsakomybę, o tarptautinė bendruomenė turi vienytis ir išnaudoti visus teisės įrankius“, – komentuoja viceministrė.

Ši byla pradėta siekiant užkirsti kelią Rusijos nepagrįstiems bandymams pateisinti karinės agresijos veiksmus prieš Ukrainą, prisidengiant melagingais teiginiais apie neva Ukrainos valdžios vykdytą genocidą Luhansko ir Donecko srityse. 2022 metų pavasarį Lietuva viena iš pirmųjų kartu su kitomis (31) pasaulio valstybėmis įstojo į bylą Ukrainos pusėje siekdama, jog tarptautinė teisė nebūtų naudojama karinei agresijai prieš kitą valstybę pateisinti, remiantis melagingais kaltinimais genocidu.

Šią savaitę Hagoje vyksta teismo posėdžiai dėl bylos priimtinumo klausimo, rusija ginčija Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikciją nagrinėti šią bylą, kai tuo metu, Ukraina ir visos į bylą įstojusios valstybės vienareikšmiai pripažįsta tarpvalstybinių ginčų sureguliavimui ir taikos labui įsteigto Tarptautinio Teisingumo Teismo galimybę nagrinėti ginčus dėl Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį.

Atkūrus šalies nepriklausomybę, Lietuva pirmą kartą įsitraukė į Tarptautinio Teisingumo Teismo procesą.

Teisingumo ministerija siekia, kad Lietuva aktyviai naudotųsi tarptautinės teisės instrumentais, gintų savo ir partnerių interesus, siekiant tarptautine teise grindžiamos tvarkos ir ją pažeidžiančių valstybių atsakomybės.

Lietuvos delegaciją, vadovaujamą teisingumo viceministrės dr. Gabijos Grigaitės-Daugirdės, sudaro Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas Ričard Dzikovič, Užsienio reikalų ministerijos Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėja Ingrida Bačiulienė, Leuveno universiteto profesorius dr. Pierre D‘Argent, Leuveno katalikiškojo universiteto profesorius ir Europos tarptautinės teisės asociacijos prezidentas dr. Gleider Hernández, Glazgo universiteto profesorius dr. Christian J. Tams, Vilniaus universiteto lektorė, advokatė dr. Inga Martinkutė. Prie delegacijos taip pat prisijungė Lietuvos ambasadorius Nyderlandų Karalystėje Neilas Tankevičius, ambasados ministras-patarėjas Mindaugas Žičkus.

Teisingumo ministerijos inform.