Minint Baltų vienybės dieną, šeštadienį, rugsėjo 21 d., Lietuvos ir Latvijos pasienyje ties Būtinge buvo iškilmingai atidengtas restauruotas istorinis valstybės sienos ženklas. Šis svarbus paveldo objektas, kurį restauravo Palangos miesto savivaldybė, simbolizuoja Lietuvos ir Latvijos bendrą istoriją bei yra tiesiogiai susijęs su Palangos grąžinimu Lietuvai 1921 metais.

„Džiugu, kad Baltų vienybės dienos proga simboliškai sugrąžiname šį svarbų paveldo objektą į Palangą. Istorinis valstybės sienos ženklas simbolizuoja ne tik mūsų miesto, bet ir visos Lietuvos bei Latvijos bendrą istoriją. Tai yra svarbus paveldas, primenantis mums apie Palangos sugrąžinimą Lietuvai – dviejų valstybių ginčą, kurį Tarptautinis arbitražas išsprendė Lietuvai palankiai“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Istorinis riboženklis (ne tik šis, bet ir keletas kitų, žymėjusių Lietuvos ir Latvijos sieną) buvo pastatytas po to, Tarptautinio arbitražo, kuriam vadovavo Edinburgo universiteto profesorius Džeimsas Jangas Simpsonas, sprendimu 1921 metais Palanga iki Būtingės kaimo imtinai buvo grąžinta Lietuvai (iki šio sprendimo ši teritorija keletą metų priklausė Latvijai).

Dviejų kaimyninių valstybių ginčai, kam – Lietuvai ar Latvijai – turi priklausyti Palanga, prasidėjo dar 1918 metais, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Nors Lietuva valstybę atkūrė 1918 m. vasario 16-ąją, tai yra, anksčiau, nei Latvija (1918 m. lapkričio 18-ąją), bet mūsų kaimynai, kitaip nei lietuviai, nurodė ir savo valstybės sienas, kurios ėjo Kuršo gubernijos ribomis. Taip Latvijos teritorijoje atsirado visas Kuršas su Palanga. Be jokio priėjimo prie jūros likusi Lietuva (Klaipėdos kraštas tuomet priklausė Vokietijai, o Palanga iki pat Būtingės – Latvijai) dėjo visas pastangas susigrąžinti Palangą, galiausiai kreiptasi ir į Tarptautinį arbitražą.

Galutinis taškas dviejų valstybių ginče buvo padėtas 1921 m. kovo 30 dieną – tuomet pasirašytas susitarimo aktas, kuriuo Palanga iki Būtingės kaimo imtinai sugrąžinta Lietuvai.

Du Lietuvos ir Latvijos pasienį ant jūros kranto žymėję tarpukariniai ženklai – obeliskai – buvo įrengti labiausiai matomoje vietoje – ant jūrinio kopagūbrio ties Būtinge. Tačiau audringos Baltijos jūros bangos smarkiai ardė apsauginį kopagūbrį, ir su laiku abu apie 3 metrų aukščio pasienio riboženkliai atsidūrė ant skardžio atbrailos. Latviškasis ženklas nugriuvo ir sudužo 2005 metais, o lietuviškasis 2006 m., siekiant jį apsaugoti, buvo įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tačiau tai neužtikrino jo fizinės apsaugos – 2020 metais audros metu jis buvo paplautas jūros bangų ir suskaldytas.

Pasieniečių klubo bei Pajūrio regioninio parko darbuotojų iniciatyva riboženklis išvežtas į Girulius bei laikytas šalia Antrojo pasaulinio karo vokiečių baterijos „Memel Nord“ pietinio bloko. Vis dėlto, po diskusijų, buvo apsispręsta, kad istorinis riboženklis turi grįžti į Palangos savivaldybę.

Palangos miesto savivaldybės administracijos skirtomis lėšomis 2021 metų gruodį į kelias dalis perskilęs obeliskas buvo parvežtas į Palangą, restauruotas bei papuoštas skulptoriaus Jono Gencevičiaus pagal senas obelisko nuotraukas atkurtu Lietuvos simboliu – Vyčiu  ir atstatytas pajūrio juostoje ties Būtinge, Palangos miesto savivaldybėje.

Palangos savivaldybės inform.