VORUTA, gimusi paskutiniais tarybiniais metais, buvo Jūsų kūdikis, todėl, būdamas aktyvus to meto veikėjas, atgimstančios Lietuvos gyvenimo sūkuriuose sugebėjote nukreipti laikraštį taip, kad daugumai Lietuvos gyventojų šalies istorija, jos raida primintų senosios Lietuvos galybę ir norą paversti ją vėl nepriklausoma valstybe.

 

Kiekvieną VORUTOS numerį perskaitau su dideliu susidomėjimu ir kas kart stebiuosi, kaip Jūs, remdamasis vien visuomeniniais pagalbininkais ir aktyvistais, randate tiek daug įdomios ir naujos istorinės medžiagos, faktų, patvirtinančių lietuvių kovą už savo žemes, laisvę, kalbą, raštą, tikėjimą bei toleranciją kitoms tautoms. VORUTA – tai skydas nuo visų, bandančių perrašyti mūsų garbingą istoriją.

 

VORUTOJE, skirtingai nei daugelyje mūsų leidinių, nesivaikoma sensacijų, kriminalinių aprašymų, o sakoma tik tiesa, atliekamas švietėjiškas darbas tarp tautiečių ir tų, kurie nėra abejingi mūsų istorijai, valstybės raidai, kurie sieja save su Lietuva. Čia mes dažnai rasime įdomaus apie garbingus ir savo kraštą mylinčius žmones, apie jų pasiekimus ir lūkesčius. Man dvigubai malonu, kad šiame laikraštyje randu daug įdomaus apie Rytų Lietuvą, taip pat geranoriškai išreikštą nišą išsakyti ir savus pastebėjimus.

 

Nežinau nei vieno leidinio, kuris tiek daug ir išsamiai pateiktų informacijos apie Europos Sąjungą, jos institucijas, jose dirbančius Lietuvos piliečius, apie narystės Europos Sąjungoje naudą ir galimybes, suteikiančias mūsų valstybei ir piliečiams viltį, ramybę ir gerovę.

 

Sveikindamas Jus su garbingu VORUTOS dvidešimtmečiu, esu įsitikinęs, kad vis labiau plėsis šio laikraščio skaitytojų ratas, kad vis daugės neabejingų žmonių aprašomiems skaudiems faktams, kad pagaliau daugiau dėmesio skirs valstybės ir savivaldos institucijos, nes europietiško pilietiškumo ir tautiškumo ugdyme vargu ar rasime bent panašių analogų Lietuvoje.

 

Linkiu visiems sveikatos ir visokeriopos sėkmės

 

Pagarbiai