Lietuvos komunikacijos ekspertai ir teisininkai Ukrainoje subūrė dialogui teisėjus ir žurnalistus

Lietuvos komunikacijos ekspertai ir teisininkai Ukrainoje subūrė dialogui teisėjus ir žurnalistus

Organizatorių nuotraukos

Žurnalistai ir teisėjai veikia skirtingose barikadų pusėse – tokia nuomonė vis dar gaji Ukrainoje, diskutuojant apie visuomenės pasitikėjimą teismais. Iki šiol pasitaiko vertinimų, kad žurnalistai dirba sau, o teismai sau, todėl visuomenė girdi tik skandalingus, dažniausiai su korupcija susijusius atvejus ir jos nepasiekia informacija apie apginamas žmogaus teises, tūkstančiais skaičiuojamas kasdien išnagrinėjamas bylas. Dialogo teismų bendruomenės viduje ir su žiniasklaida stiprinimo ėmėsi Lietuvoje veikianti komunikacijos agentūra „Good to know“.

„Kodėl Ukraina? Tai – šalis, kuriai esame neabejingi, su kurios teismų bendruomene dirbame ir bendraujame jau daugiau kaip dešimtmetį. Poreikis stiprinti visuomenės pasitikėjimą iš teismų bendruomenės girdimas jau ne vienerius metus. Tai nėra paprasta, turint mintyje ir tai, kad Ukrainos teismų sistema yra didžiulė ir kompleksiška, joje veikia 6 teismų valdžios ir savivaldos institucijos bei daugiau kaip 600 teismų. Todėl ėmėmės pirmiausiai skatinti kolegas stiprinti bendradarbiavimo kultūrą teismų bendruomenėje, na ir žinoma kviesti į žiniasklaidos atstovus atvirą dialogą, kuriame visi dalyviai turi mokytis pagarbiai bendrauti ir svarbiausia – girdėti vieni kitus,“ – apie projektą pasakoja „Good to know“ partnerė Reda Molienė, turinti didelę darbo patirtį Lietuvos teismų sistemoje.

2023 m. Ukrainos teismais nepasitikėjo 70 proc. šalies gyventojų. Lietuvoje nuėjus nelengvą teismų atvirumo didinimo kelią visuomenės pasitikėjimas teismais pastaruosius metus auga – 2024 m. kovo mėn. „Vilmorus“ duomenimis teismais pasitikėjo apie 50 proc. šalies gyventojų.

„Visuomenės pasitikėjimas priklauso nuo visuomenės nuotaikų, kultūros ir tradicijų, kurios keliauja metai iš metų. Apskritai kurti pasitikėjimą teismine valdžia postsovietinėse valstybėse prieš dvidešimt metų atrodė misija neįmanoma. Tačiau mūsų patirtis rodo, kad pakeitus požiūrį į komunikaciją ir ją vertinant kaip teisėjų pareigą, o ne pageidavimą, viskas keičiasi. Sudarius sąlygas žurnalistams gauti informaciją komentuojant teismų sprendimus, nevengiant pagrįstos kritikos sau,  pasitikėjimo lygis kyla, žmonės supranta kas ir kodėl vyksta, nelieka nežinomybės šydo, kuris paprastai žmonių vaizduotėje nupiešia patį blogiausią vaizdą,“ – teigia ne vienerius metus su Lietuvos teismų komunikacija dirbusi, „Good to know“ partnerė Živilė Navickaitė-Babkin.

Agentūros vykdomas projektas Ukrainoje skirtas sudaryti sąlygas diskutuoti teisėjams ir žurnalistams, mokytis komentuoti ir teikti informaciją žiniasklaidai, taip pat projekto metu sukurtas praktinių patarimų vadovas teisėjams, padedantis atrasti atsakymus į klausimus, susijusius su sprendimų komentavimu ir informacijos teikimu visuomenei ir žiniasklaidai.

„Tai, kad į mūsų renginį Lvive susirinko visų Ukrainos teismų valdžios ir savivaldos institucijų vadovai, kurie aiškiai išsakė norą bendradarbiauti su žiniasklaida ir investuoti į komunikacijos stiprinimą, rodo aiškų nusiteikimą – Ukrainos teismai nori stiprinti visuomenės pasitikėjimą ir yra tam pasirengę,“ – teigia Reda Molienė.

Lvive vykusioje konferencijoje – diskusijoje savo patirtimi dalijosi ir Lietuvos Teisėjų tarybos pirmininkė, Aukščiausiojo Teismo teisėja Sigita Rudėnaitė, Lietuvos Vyriausybės Komunikacijos departamento vadovas Marius Gurskas.

„Vienas svarbiausių aspektų teismų komunikacijoje – aiški atsakomybė ir greita reakcija. Manau, kad Lietuvoje mums jau pavyksta greitai ir profesionaliai reaguoti krizinėse situacijose ir atsakyti į visuomenei kylančius klausimus – tiek dėl nagrinėjamų bylų, tiek dėl su teisėjų etika susijusių klausimų. Teisėjų taryba nevilkina sprendimų, operatyviai išsako savo poziciją ir taip visuomenėje nekyla nereikalingų interpretacijų,“ – savo patirtimi renginio metu dalijosi Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė.

„Efektyvi komunikacija gali padėti kurti tvarius ir ilgalaikius santykius su visuomene ir žiniasklaida, o tam būtinas nuolatinis dialogas institucijų viduje ir suinteresuotų pusių informavimas apie priimtus sprendimus ir jų motyvus. Tikiu, kad Lietuvos perduodama patirtis ir „Good to know“ sukurti praktiniai instrumentai efektyviai komunikacijai padės Ukrainos teisminių institucijų atstovams suprantamai ir paprastai komunikuoti su žiniasklaida ir visuomene“, – sako M. Gurskas, vertindamas Lietuvos teisininkų ir komunikacijos ekspertų iniciatyvą Ukrainoje.

Į renginį susirinko Ukrainos teismų valdžios ir savivaldos institucijų vadovai, Ukrainos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų atstovai, žurnalistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Ukrainoje šiuo metu veikia virš 600 teismų, kuriuose dirba daugiau nei 5 tūkst. teisėjų. Čia veikia 6 skirtingos teismų valdžios ir savivaldos institucijos.

Projektas „Ukrainos teismų sistemos komunikacijos gebėjimų stiprinimas ir efektyvių vidinės komunikacijos įrankių diegimas“ finansuojamas Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo lėšomis. Projektą įgyvendina mokymų ir komunikacijos agentūra „Good to know“.

Naujienos iš interneto