Antanas Terleckas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje 1987 m. rugpjūčio 23 d. organizavo mitingą Molotovo–Ribentropo sąmokslui paminėti

2023 m. vasario 9 d. Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai kartu su šeimos nariais, artimaisiais ir visuomenininkais devyniasdešimt penktojo gimtadienio proga pasveikino politinį kalinį, Lietuvos laisvės lygos įkūrėją, Laisvės premijos laureatą (2013 m.), Vyčio kryžiaus ordino kavalierių Antaną Terlecką.

A. Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Krivasalio kaime, Švenčionių apskrityje. Antanas buvo vyriausias vaikas šeimoje, 1940 m. baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Švenčionėlių ir Linkmenų progimnazijose. 1945 m. vasarą jis buvo suimtas, apkaltintas priklausąs antisovietinei organizacijai, tačiau neradus jokių įrodymų, buvo paleistas.

1946 m., baigęs Linkmenų progimnaziją, Antanas persikėlė į Vilnių ir įstojo į Vilniaus prekybos technikumą. Baigęs jį, 1949 m. įstojo į VU Ekonomikos mokslų fakultetą, finansų specialybę.

Studijos sekėsi gerai. 1954 m. A. Terleckas parašė ir apsigynė diplominį darbą apie Dvarčionių plytinę ir jos darbo rezultatus.

Studijų metais A. Terleckas rado ir šeimyninę laimę – vedė Eleną Keraitytę, buvusią partizanų rėmėją.

Baigęs mokslus, A. Terleckas gavo paskyrimą į SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinį filialą dirbti kredito inspektoriumi. 1957 m. įstojo į Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūrą (dabar doktorantūra). Jaunąjį mokslininką domino ekonomikos raida, darbą jis norėjo rašyti apie Lietuvos ekonominės minties istoriją.

Tačiau norams pildytis nebuvo lemta. A. Terleckas tapo persekiojamu politiniu kaliniu.

Su kalbininkais ir studentais lituanistais Antanas važinėjo po Pietryčių Lietuvą, lietuvių gyventas Baltarusijos dalis, vežė ten lietuviškus leidinius ir vadovėlius. Tokia A. Terlecko veikla: patriotizmas, nesitaikymas su sovietine okupacija ir ryžtingas būdas atkreipė į jį KGB dėmesį. 1957 m. pabaigoje, prieš pat Kūčias, jo bute buvo padaryta krata, o jis pats suimtas.

A. Terlecko byla buvo susieta su kelių kitų žmonių bylomis, jie buvo kaltinami pogrindinės organizacijos sukūrimu. Byla buvo sukurpta, o LSSR aukščiausiasis teismas A. Terlecką nuteisė 4 metams lagerio. Teko kalėti Taišetlage, Irkutsko srityje.

Domėjimasis istorija, noras plėsti savo žinias patraukė vėl studijuoti. Būdamas 36 metų amžiaus, 1964 m. A. Terleckas įstojo į VU Istorijos-filologijos fakulteto neakivaizdinį skyrių. Baigdamas studijas, buvo išlaikęs 31 egzaminą ir programą įvykdė. Bet baigti mokslo neleista – parašytas diplominis darbas neįtiko politiškai.

Bene svarbiausias A. Terlecko kūrinys buvo Lietuvos laisvės lyga, kuri buvo įsteigta 1978 m., minint 38-ąsias okupacijos metines. Lygos tikslas buvo ugdyti politinę ir tautinę sąmonę, kelti laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose.

1979 m. gegužę A. Terleckas vėl buvo suimtas, nuteistas ir aštuonerius metus kalėjo ir gyveno tremtinio gyvenimą toli nuo gimtosios žemės.

1987 m. pradžioje A. Terleckas grįžo į Lietuvą ir greitai vėl įsitraukė į visuomeninę – politinę veiklą. Lyga, vadovaujama A. Terlecko, rengė protestus ir mitingus, iš kurių garsiausias – 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, A. Terleckas ir jo vadovaujama lyga oponavo LKP, o neretai ir Sąjūdžio politikai.

Bet, siekdami tų pačių tikslų, rasdavo būdų veikti kartu: 1989 m. lyga inicijavo parašų rinkimą dėl SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos. Su Sąjūdžio pagalba buvo surinkta daugiau kaip milijonas parašų.

Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę A. Terleckas dalyvavo politiniame gyvenime, komentavo politiką, rašė knygas, dalyvavo Seimo rinkimuose, o 2000 m. buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą.

Už savo veiklą ne kartą buvo apdovanotas: 1998 m. – 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2004 m. vasario 6 d. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, 2009 m. – ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi, 2013 m. – Laisvės premija, 2013 m. – Estijos Marijos žemės kryžiaus 3 klasės ordinu.

Nuotraukos Raimundo Kaminsko/LGGRTC

genocid.lt inform.