Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pristato grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame pateikiamos tendencijos apie Lietuvos saugumo situaciją.

Tai jau dešimtasis bendras civilinės ir karinės žvalgybos rengiamas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Lietuvos žvalgyba pažymi, kad pagrindiniai grėsmių Lietuvai šaltiniai išlieka tie patys: agresyvėjanti Rusija, vis labiau nuo jos priklausanti Baltarusija ir priešiškumo nebeslepianti Kinija.

Lietuvos žvalgybos vertinimu, Rusijos valdantysis režimas, labai tikėtina, mano, kad santykiai su Vakarais yra tarp karo ir taikos. Kremlius pasitelkia ne vien įprastas spaudimo priemones, bet ir imasi smurtinių veiksmų prieš jo interesų neatitinkančias valstybes, taip siekdamas padidinti Vakarų visuomenių nepasitikėjimą institucijomis ir priversti politikus mažinti paramą Ukrainai.

„Stebime vis agresyvesnes ir pavojingesnes nuo Šaltojo karo laikų primirštas kenkėjiško veikimo formas – 2024 m. Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse fiksuota dešimtys diversijų prieš Ukrainos rėmėjų infrastruktūrą, energetikos, transporto, informacines sistemas, istorinės atminties objektus. Lietuvos žvalgybos ir teisėsaugos tarnybos kartu dirbo, siekdamos išsiaiškinti ir užkardyti tokias operacijas. Galime daryti tvirtą prielaidą, kad dažniausiai šiuos išpuolius rengia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, o vykdo su jomis tiesiogiai nesusiję socialiniuose tinkluose užverbuoti nusikalsti linkę asmenys, net nežinantys, kas yra tikrieji užsakovai“, – sako Darius Jauniškis, Valstybės saugumo departamento vadovas.

Lietuvos žvalgybos teigimu, Putinas jaučiasi pranašesnis už demokratines valstybes ir tęs karą prieš Ukrainą tol, kol sulauks esminių nuolaidų. Artimoje perspektyvoje Rusijos ekonominių resursų pakaks finansuoti karą prieš Ukrainą, o atsiradus poreikiui, tikėtina, šios išlaidos galės būti dar didesnės. Rusijos karinės galios augimas tiesiogiai priklauso nuo karo Ukrainoje eigos.

„Šiuo metu tiesioginė konvencinė karinė grėsmė Lietuvai yra maža, nes Rusija tam neturi pajėgumų. Kremliaus pastangos vis dar sukoncentruotos į karą Ukrainoje. Tačiau pasiekus paliaubas ar nutraukus ugnį, Rusijos kariniai pajėgumai prie NATO rytinės sienos augtų. Todėl vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje konvencinė karinė grėsmė Lietuvai, tikėtina, didės. Vis dėlto, net ir turėdama reikalingus karinius pajėgumus, Rusija nebūtinai panaudos juos prieš NATO“, – sako Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.

Lietuvos žvalgybos vertinimu, surengęs dar vienus neskaidrius ir nedemokratiškus Baltarusijos prezidento rinkimus, Lukašenka visiškai konsolidavo savo valdžią. Artimoje perspektyvoje jis sieks, kad Vakarai, įskaitant Lietuvą, pripažintų jį teisėtu Baltarusijos vadovu.

Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi baltarusių diaspora, siekdamos kurti ilgalaikes žvalgybos pozicijas, savo veiklai vis aktyviau išnaudoja nuotolinės komunikacijos priemones.

Žvalgyba įspėja apie kylančias grėsmes į Baltarusiją vykstantiems Lietuvos piliečiams. Baltarusijos tarnybos ne tik vykdo žvalgybines apklausas – fiksuota atvejų, kai Lietuvos piliečiai sulaikomi, prieš juos pradedamas baudžiamasis persekiojimas dėl kritikos Baltarusijos režimui.

Naujausiame grėsmių vertinime Lietuvos žvalgyba atkreipia dėmesį, jog Kinija padeda Rusijai tęsti karą prieš Ukrainą. Karas šiuo metu atitinka Kinijos interesus, nes sekina Vakarų resursus ir kursto vidinius nesutarimus, o Maskvą verčia priimti Pekinui palankias bendradarbiavimo sąlygas.

Žvalgyba įspėja, kad Kinijos režimas siekia užsitikrinti prieigą prie vakarietiškų technologijų, informaciją apie jas renka ne tik šnipinėdamas, bet ir skatindamas bendradarbiavimą su Vakarais akademinėje srityje. Kinija išlieka suinteresuota rinkti informaciją apie Lietuvos mokslo pasiekimus, ypač tokiose srityse kaip lazeriai, puslaidininkiai ir biotechnologijos.

Kviečiame susipažinti su naujausiu grėsmių vertinimu čia.

Grėsmių vertinimą anglų kalba galite rasti čia. 

Krašto apsaugos ministerijos inform.