Lietuvos šaulių sąjungos šauliai, bendradarbiaudami su Šilutės rajono savivaldybės administracija, surengė pratybas, kuriose mokėsi veikti kartu ekstremaliose situacijose. Prie pratybų prisijungė Karo policija, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Šilutės ligoninė bei miesto gyventojai.

Veikti greitai ir koordinuotai

Pratyboms „Baltijos bastionas“ Šilutėje susibūrė 246 šauliai iš keturių Lietuvos šaulių sąjungos rinktinių: iš Klaipėdos krašto, Tauragės, Vilniaus ir Utenos.

Visą savaitgalį Šilutėje buvo imituojamos įvairios situacijos, kurioms spręsti reikalingi greiti ir koordinuoti skirtingų institucijų ir organizacijų veiksmai. Dalis šaulių imitavo priešiškų jėgų veiksmus, komendantiniai šauliai patruliavo mieste, patikros punktuose stabdė ir tikrino transporto priemones. Ypatingas dėmesys skirtas miestui strategiškai svarbių objektų apsaugai, savivaldybės administracijos evakuacijai.

Pratybų dalyviai taip pat mokėsi, kaip suteikti pirmąją medicinos pagalbą sudėtingomis sąlygomis, kaip efektyviai valdyti sužeistųjų srautą ir užtikrinti sklandų jų transportavimą į gydymo įstaigas. Taktinės medicinos mokymuose dalyvavo ir Šilutės miesto gyventojai – mokėsi, kaip panaudoti turniketą, kaip stabdyti masyvų kraujavimą, kitų gyvybiškai svarbių veiksmų gelbstint gyvybę.

Pratybų užduotims atlikti pasitelktos naujausios technologijos, dronai ir ryšių valdymo sistemos, skirtingos transporto priemonės, inžinierių pagalba. Kad pasirengimas veikti ekstremaliose situacijose būtų kuo efektyvesnis, Karo policijos ir KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 305-osios pėstininkų kuopos savanorių stebėtojų komanda padėjo šaliams, dalydamasi savo pastebėjimais bei patirtimi.

„Tokios pratybos ypač svarbios glaudžiam skirtingų organizacijų bendradarbiavimui. Veiksmai Šilutės mieste parodė šaulių stiprybes bei silpnybes, ko reikia mokytis intensyviau. Svarbiausia – nenuleisti rankų ir treniruotis, kad klaidų būtų kuo mažiau“, – įsitikinęs pratybų „Baltijos bastionas“ vadovas, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės, Priekulės Vėtros šaulių kuopos vadas Algimantas Poška.

Gyrė šaulių profesionalumą

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus tokios pratybose dalyvavo ir šaulių pasirengimą veikti ekstremaliose situacijose stebėjo pirmą kartą.

„Aukštas šaulių profesionalumo lygis, disciplina ir nuoširdus entuziazmas bendradarbiaujant užtikrina tvirtą pagrindą tolesnei partnerystei. Ši patirtis rodo, kad partnerystė tarp mūsų institucijų yra esminė siekiant kurti patikimą ir efektyvią saugumo bei krizių valdymo sistemą, o kartu – ir stiprią bei vieningą bendruomenę“, – sako A. Jurkus.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos vadovas pažymėjo, kad bendradarbiavimas tarp skirtingų institucijų suteikia neįkainojamą naudą savivaldai, leidžia keistis patirtimi, geriausiomis praktikomis ir padeda operatyviai reaguoti į nenumatytas situacijas bei stiprina pasitikėjimą tarp įvairių organizacijų.

Pasak A. Jurkaus, savivaldybės administracijoje ypač svarbūs įgūdžiai apima krizių valdymą, efektyvią vidinę ir išorinę komunikaciją, strateginį planavimą bei projektų valdymą, taip pat technologijų integraciją ir duomenų analizę, kas leidžia priimti tinkamus sprendimus kasdienėje veikloje.

Pratybose dalyvavusi ir aktyviai į jų organizavimą įsitraukusi savivaldybės patarėja-parengties pareigūnė, už mobilizaciją atsakinga Vilma Stungurienė, pažymėjo, kad tokios pratybos – tvirti žingsniai ruošiantis veikti esant nenumatytoms aplinkybėms. „Ekstremalios situacijos gali nutikti bet kurią dieną. Ar kiltų gaisras, ar potvynis, turime būti pasiruošę ir iki tol aptarę svarbius klausimus: nuo gyventojų evakuacijos iki svarbių dokumentų apsaugos, kaip veiksime paskelbus mobilizaciją šalies mastu“, – pratybų naudą įvardijo V. Stungurienė.

Šauliai, Karo policija, KASP savanoriai, Šilutės ligoninės medikai noriai bendradarbiavo tarpusavyje, o gyventojai aktyviai domėjosi ir įsitraukė į saugumo stiprinimo veiklas. Savivaldybės atstovai džiaugėsi, kad toks vieningas darbas yra savivaldos stiprybė ir garantas, jog krizės atveju bus veikiama koordinuotai ir efektyviai

Šaulių sąjunga – kiekvienam

Pratyboms vadovavęs šaulių kuopos vadas A.Poška pažymėjo, kad Lietuvos šaulių sąjungos nariai – civiliai asmenys, kurie laisvu nuo darbo metu, savanoriškai skiria savo laiką ir energiją pratyboms, aktyviai įsitraukia į mokymus, siekia stiprinti įgūdžius ir prisidėti prie visuomenės saugumo.

„Šauliškos veiklos – labai įvairios, ne tik miške su ginklu. Nesvarbu, ar žmogus domisi kibernetiniu saugumu, finansais, komunikacija, strategija ir taktika, ar maisto gamyba – Šaulių sąjungoje kiekvienas ras erdvės veikti bei augti.

Lietuvos šaulių indėlis itin svarbus stiprinant bendrąją civilinę saugą ir pasirengimą įvairiems iššūkiams, o bendri mokymai stiprina visuomenės ir institucijų pasirengimą bei užtikrina didesnį saugumą ekstremalių situacijų metu.

Dar nesibaigus šioms pratyboms imta planuoti daugiau panašaus tipo mokymų, kuomet įtraukiamos skirtingos organizacijos, susirenka šauliai iš skirtingų rinktinių, mokosi veikti nepažįstamose vietovėse, o pratybose dalyvaujanti savivaldos administracija gauna galimybę įsivertinti, ar apgalvoti visi svarbūs klausimai, jei rytoj ateitų diena X.

***

Papildoma informacija:

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai ir civilinei saugai.

Tai unikali, analogų neturinti organizacija, nes LŠS vienija valstybės gynybai ir gyvenimui neabejingus asmenis. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą atskirą organizacijos įstatymą ir statutą. Nepaisant tiesiogiai iš valstybės institucijų skiriamų užduočių, LŠS yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija.

Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi daugiau kaip 16 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.

Lietuvos šaulių sąjungos pranešimas ir nuotraukos