Pulkininkas Elegijus Paulavičius (centre). kam.lt nuotr.
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas kovo 7 d. pristatė devintąjį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame pateikiamos tendencijos apie Lietuvos saugumo situaciją.
Lietuvos žvalgybos institucijų grėsmių vertinime pažymima, kad Rusija skiria didžiulius išteklius karui Ukrainoje ir nerodo noro deeskaluoti konflikto. Tiesa, Rusijai nepavyksta pasiekti užsibrėžtų operacinių tikslų. Visgi tuo pačiu metu Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, taip pat ir Baltijos jūros regione.
„Per 2023 metus Lietuva netapo saugesnė, grėsmės jai nesumažėjo. Rusijos prioritetas dabar yra karas prieš Ukrainą, tačiau dėl kokių nors priežasčių konfliktui įšalus ar sustojus, Maskva dėmesį sutelktų savo karinių pajėgumų vystymui Vakarų kryptimi, kurioje yra ir Lietuva. Todėl Lietuvos saugumo situacijai artimiausiais metais gerėjimo neprognozuojame“, – sako Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.
Taip pat skaitykite
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad Rusija turi pakankamai finansinių, žmogiškųjų, materialinių ir techninių resursų tęsti panašaus intensyvumo kovos veiksmus bent jau artimoje perspektyvoje. Karo pramonė tampa Rusijos ekonomikos varomąja jėga kitų ekonomikos sričių sąskaita. Rusija taip pat pamažu plečia ilgalaikei konfrontacijai su NATO reikalingus karinius pajėgumus Vakarų kryptimi. Taip pat Rusija pradėjo didelio masto Ginkluotųjų pajėgų reformą, bet jai visiškai įgyvendinti prireiks nuo kelerių iki dešimties metų.
„Neabejotinai, pagrindiniu Lietuvos nacionalinį saugumą lemiančiu veiksniu išlieka imperinių ambicijų neatsisakančios Rusijos karas prieš Ukrainą. Vis dėlto pastaraisiais metais globalių grėsmių, įtampų ir pavojų, neigiamai veikiančių saugumo situaciją, daugėja. Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybos aktyviai veikia prieš Lietuvą, siekdamos mus priešinti, klaidinti, šnipinėti, kelti chaosą ir apsunkinti institucijų darbą. Stebime intensyvėjančią Kinijos, turinčios ilgalaikius globalius tikslus, žvalgybos veiklą prieš Lietuvą. Gyvename istorinių iššūkių laikais, o žvalgybai dažniau tenka pranešti blogas naujienas nei geras. Bet mūsų svarbiausias tikslas buvo ir bus įspėti apie grėsmes, laiku nusiųsti pavojaus signalą ir pateikti adekvatų situacijos vertinimą”, – teigia Darius Jauniškis, Valstybės saugumo departamento direktorius.
Lietuvos žvalgyba pažymi, kad Kremlius kuria įvaizdį, jog valdantysis režimas ir jo politika yra visuotinai palaikomi. Vis dėlto „Wagner“ maištas parodė, kad režimas nesugeba greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, o visuomenė abejinga kovai dėl valdžios.
Artėjantys prezidento rinkimai Rusijoje reikalingi tam, kad Kremlius galėtų užsitikrinti Vladimiro Putino valdžios legitimumą ir visuomenės pritarimą jo vykdomai politikai. V. Putiną perrinkus prezidentu labai tikėtini ir nepopuliarūs režimo sprendimai, kurie turės mobilizuoti Rusijos valstybę ir visuomenę karui.
Žvalgybos teigimu, agresija prieš Ukrainą vis labiau lemia ir Rusijos užsienio politiką. Šantažu ir grasinimais Kremlius siekia stabdyti paramą Ukrainai. Tarptautinė izoliacija skatina Rusiją plėtoti santykius su globaliųjų Pietų valstybėmis ne tik siekiant užsitikrinti alternatyvius prekybos ir logistikos kelius, bet ir suburti antivakarietišką koaliciją.
Rusija taip pat deda daug pastangų, kad apeitų tarptautines sankcijas. Ji sistemingai plečia įmonių tinklą, kuris padeda išvengti sankcijų. Rusijai tarpininkaujančios įmonės ieško įvairių būdų reikiamai įrangai įgyti, mezga kontaktus su tokios įrangos gamintojais ir prekybininkais. Kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės, aiškiai suprasdamos, kad padeda išvengti sankcijų, taip pat organizuoja įrangos, technologijų ir kitos produkcijos eksportą į Rusiją.
Tiesa, Rusijos karas prieš Ukrainą susilpnino Rusijai palankių politinių ir visuomeninių judėjimų pozicijas Lietuvoje. Keletas prorusiškų visuomenės veikėjų Lietuvoje siekia kurti prorusiškas politines jėgas, tačiau šios iniciatyvos žlunga.
Lietuvos žvalgyba taip pat perspėja, kad Baltarusija vykdo intensyvią žvalgybinę veiklą prieš Lietuvą. Šiai veiklai vykdyti Baltarusijos žvalgyba naudojasi iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausomis pasienyje, taip pat didėjančia baltarusių diaspora Lietuvoje.
Baltarusijos karinį potencialą didina smarkiai išaugusi Rusijos parama ginkluote Minskui. Kremlius leidžia Aleksandrui Lukašenkai rodyti tariamą suverenumą ir lygiavertiškumą priimant sprendimus, tačiau Rusija sieks išlaikyti ir didinti Minsko kontrolę kurdama nestrateginio branduolinio ginklo pajėgumus Baltarusijoje ir įtvirtindama sąlygas ilgalaikiam kariniam buvimui teisinėmis priemonėmis.
Žvalgybos vertinime pateikiami ir su Kinija, informacinėmis atakomis bei islamo terorizmo grėsme susiję vertinimai. Akcentuojama, kad intensyvėja Kinijos žvalgybos veikla prieš Lietuvą iš Kinijos teritorijos. Kinijos žvalgyba taikiniams Lietuvoje ieškoti, kontaktams megzti ir informacijai rinkti naudoja socialinius tinklus, plečia prieš Lietuvą nukreiptus kibernetinio šnipinėjimo pajėgumus.
Intensyvėja ir informacinės atakos prieš Lietuvą bei kaimynines valstybes. Jomis siekiama kurstyti baimę ir paniką, trikdyti valstybės institucijų darbą, skatinti nepasitikėjimą valstybės sprendimais. Tikėtina, kad Rusijos vykdoma informacinė politika tik agresyvės.
kam.lt inform.
Ataskaita. 2024 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas
Atsisiųsti
