Policijos (sovietmečių milicijos)  pastatas.  Šiame pastate J.Biliūno g. 17  vokiečių okupacijos metais veikė Anykščių partizanų  štabas ir  valsčiaus policija. Dabar – Anykščių rajono policijos komisariatas. 1942 vasario 16 d. Balkone – buvę sukilėliai – policininkai, šauliai, ir LK  kariškiai, centre (su akiniais) Anykščių valsčiaus viršaitis Juozas Gogelis. 

Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai, www.voruta.lt

Tiriant 1941 m. Birželio sukilimą Lietuvos provincijoje gana dažnai pagrindinis, o kartais ir vienintelis informacijos šaltinis yra šio sukilimo dalyvių archyvinės baudžiamosios bylos. Atskirų asmenų dalyvavimas ne tik sukilime, bet ir darant genocido nusikaltimus dažnai pagrindžiamas vien tik sovietinio saugumo sudarytose baudžiamosiose bylose esančiais duomenimis. Sovietinio „teisingumo“ organų terminologijoje ir formuluotėse žydų žudikas tapatinamas su sukilėliu. 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai sovietų saugumo dokumentuose dažnai įvardinami nacių talkininkais, gyventojų žudikais.

Jeigu liudytojas teigė matęs, tačiau turėjo asmeninių sąskaitų ar politinį suinteresuotumą (pavyzdžiui, kaltinamasis 1941 m. jį buvo sulaikęs kaip sovietų aktyvistą ir perdavęs policijai), o grįžus sovietams šis jam „atsilygino“ paliudydamas, kad kaltinamasis šaudė žydus. Atsainiai vertinant sudėtingą ir prieštaringą informaciją, galima pasidaryti klaidingas išvadas. Atskiri fragmentiniai bylos duomenys gali rodyti, kad sukilėlis dalyvavo žydų žudynėse, bet išsamiai perskaičius visus byloje esančius dokumentus, palyginus tų pačių bei kitų liudininkų parodymus skirtingose bylose bei duotus skirtingu laiku, galima įžvelgti ne tik jų šališkumą kaltinamojo atveju, bet ir suinteresuotumą, kad kaltinamasis būtų nuteistas. Kiekvienas atvejis reikalauja kruopštaus atskiro ir individualaus tyrimo.

Rengiant šį straipsnį daugiausiai remtasi Ypatingajame archyve (f. K-1, ap. 58) saugomomis baudžiamosiomis bylomis asmenų, kurie 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime Anykščių valsčiuje, pasibaigus sukilimui priklausė Anykščių sukilėlių kuopai, buvo viešosios policijos nuovadų pareigūnais, ar valsčiaus pagalbinės policijos policininkais. Straipsnyje daugiausiai nagrinėjama liudininkų, išskyrus pačius kaltinamuosius, parodymai baudžiamosiose bylose bei jų asmenybės.

Lietuvos Respublikoje LSSR KGB (LSSR NKVD-NKGB-MVD-MGB) pripažinta okupavusios valstybės nusikalstama ir represine organizacija. KGB vykdytas pasipriešinimo okupacijoms dalyvių persekiojimas laikomas neteisėtu ir nusikalstamu. Sovietinė teisinė sistema buvo unikali tuo, kad savo nusikaltimus grindė savo pačios nusikalstamais įstatymais. Suimtieji buvo kaltinami ne tiek veika – „veikimu“, kiek priklausymu okupantų uždraustoms seniau veikusioms lietuviškoms organizacijoms. Vienas iš tipinių kiekvienoje baudžiamojoje byloje randamų dokumentų buvo suimtojo anketa. Tai vienas pirmųjų dokumentų, kurį užpildydavo tardytojas, pradėdamas baudžiamąją bylą. Vienas iš suimtojo anketos klausimų buvo: „Ką Jūs veikėte vokiečių okupacijos metais?“. Jeigu tardytojas iš liudininkų ar agentų buvo gavęs informacijos, kad asmuo vokiečių okupacijos metais dirbo vietos savivaldos institucijose, policininku arba dalyvavo sukilime, to pakako apkaltinti suimtąjį kontrrevoliucine veikla ir jis buvo teisiamas pagal RSFSR BK 58-1 straipsnį „Tėvynės išdavimas“. Tik antraeilis klausimas buvo, kokiuose nusikalstamuose veiksmuose suimtasis dalyvavo ir kokias nusikalstamas veikas jis įvykdė.

Fiziniai kankinimai tardymo metu

Ko nepasakydavo suimtasis savo noru kameros agentams ar tardytojui, tai buvo išplėšiama kankinimais. Sovietų saugumo sistemoje kankinimai buvo sankcionuoti pačiu aukščiausiu lygiu. VKP (b) CK 1937 m. oficialiai leido per tardymus naudoti „fizinį poveikį“. Kankinimai nenutrūkdavo net pasibaigus tardymams: per naktį tardytojo ir jo padėjėjų iškankintiems kaliniams drausdavo kamerose atsigulti ir miegoti, laikydavo vienutėse ir karceriuose be maisto ir vandens. Kalinimo sąlygos buvo neregėtai žiaurios. Kai kada kaltinamieji bandydavo skųstis ir paprašydavo peržiūrėti nuosprendį. Bandė tai daryti ir 8 Anykščių sukilėlių būrio nariai: Antanas Burneika, Stasys Burneika, Povilas Černiauskas, Mykolas Juodelis, Vytautas Laskauskas, Tadas Liagas, Jonas Pavilonis ir Kazys Sabinskas. Dalis jų dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. Visus suėmė 1947 m. gegužės mėnesį ir 9 mėnesius tardė.

Pagrindinis  tardytojas buvo Panevėžio geležinkelio MGB skyriaus vyr. operatyvinis darbuotojas, MGB leitenantas Aleksandras Kuzovenko, pagarsėjęs žiaurumu. Visi buvo nuteisti 25 m. lagerio ir 5 metams be teisių, nuteisė uždarame posėdyje Lietuvos SSR MVD pasienio apygardos karinis tribunolas. Nuteistieji parašė kasacinius skundus tribunolo pirmininkui, prašydami juos perteisti ir sumažinti bausmes. Skunduose  išdėstė motyvus, dėl ko jie nesutinka su nuosprendžiu. T. Liagas skunde parašė, kad teisė visus pagal vieną šabloną, nekreipė dėmesio į teisingus parodymus, naudojo smurtą ir grasinimus, vertė pasirašyti ant tardymo protokolų, su kurių turiniu kaltinamasis nesutiko, neleido susitikti su prokuroru, tardytojas rėmėsi tik aiškiai melagingais liudytojų parodymais. M. Juodelis skunde parašė, kad tardytojas reikalavo pasirašyti ant protokolų, kur buvo surašyta netiesa, teisė be prokuroro, nebuvo pakviestas nei vienas kaltinamojo nurodytas liudininkas.

K. Sabinskas savo skunde nurodė, kad visiems teisiamiesiems buvo pakviesti tie patys liudininkai, iš anksto susitarę, ką turi sakyti, per tardymą mušė, grasino, reikalavo pasirašyti ant tuščių lapų, neleido pakviesti prokuroro. J. Pavilonis nurodė, kad visus teisė pagal vieną šabloną, atsisakė pakviesti jo nurodytus liudininkus, buvo remiamasi tik melagingais parodymais, per tardymą naudojo smurtą, neleido pakviesti prokuroro. P. Černiauskas nurodė, kad per tardymą buvo naudojamas smurtas, visiems 8 teisiamiesiems buvo kviečiami tie patys liudytojai, teismas vyko neteisingai, neleido susitikti su prokuroru. V. Laskauskas nurodė, kad visi liudininkai, kurie davė parodymus prieš jį, buvo su juo susipykę, todėl davė melagingus parodymus. Taip pat skunde parašė, kad per pirmąjį suėmimą smarkiai sumuštas prarado sąmonę ir 10 mėnesių sirgo, per antrą suėmimą vėl mušė ir reikalavo pasirašyti ant protokolų.

Panašiai savo skunduose tardymą ir teismą įvertino Antanas bei Stasys Burneikos. Šie skundai nepadėjo ir nuteistiesiems – nuosprendžiai nebuvo peržiūrėti¹. Bet po Stalino mirties bendrabyliai vėl rašė naujus skundus dėl neteisingo nuosprendžio, adresuotus aukščiausioms SSRS institucijoms: SSRS AT Prezidiumui, SSRS Generaliniam prokurorui, Pabaltijo karinės apygardos vyriausiajam prokurorui. Pakartotiname skunde P. Černiauskas nurodė, kad tardytojas mušė, sudaužė galvą, kalėjime maitino taip, kad vos galėjo paeiti, grasino sušaudyti – taip palaužė jo valią, todėl jis pasirašė ant tardymo protokolų.

Nurodė, kad Vyšniauskas ir jo žmona liudijo prieš jį todėl, kad jiems atsisakė toliau nuomoti savo namuose kambarį, nes Vyšniauskas iš jo 1940 m. pasiskolino 100 Lt. ir norėjo atiduoti markėmis, bet P. Černiauskas atsisakė ir paėmė už skolą iš Vyšniausko vežimą, todėl sutuoktiniai pyko ant P. Černiausko ir liudijo prieš jį. P. Černiauskas skunde neigė, kad jis suėminėjo žydus ir nurodė net 14 liudininkų anykštėnų, kurie gali patvirtinti, kad jam pateikti kaltinimai neteisingi. Tarp liudininkų jis paminėjo net sovietinius aktyvistus, milicininkus ir skrebus: Ivaną Kozlovą, Anicetą Jovaišą, Povilą Jovaišą, Praną Šulgą, Praną Saraką ir Vasilijų Strielkovą. T. Liagas skunde įrodinėjo, kad jis nuo 1932 m. sirgo reumatu, o nuo 1940 m. jau buvo invalidas, dėl kojų skausmų negalėjo toli vaikščioti, todėl negalėjo 1941 m. konvojuoti žydų ir sovietinių aktyvistų.

Pasiskundė, kad 1947 gegužės 27 d. suėmimo metu iš jo atėmė II grupės invalidumo knygelę, negrąžino ir pasiūlė apklausti jo liudininkus. Panašiai savo antrąjį skundą surašė K. Sabinskas². Kaip matyti iš šių skundų, suimtiesiems daugiausiai žalos padarė fiziniai kankinimai ir melagingi liudininkų parodymai. Fizinio poveikio priemonių per tardymus griebdavosi visi sovietinio teroro vykdytojai ir jų talkininkai, bet baudžiamosiose bylose beveik nėra dokumentų, kuriuose būtų nurodomas aukštesnių institucijų leidimas naudoti prieš kaltinamą asmenį fizinio poveikio priemones. Netiesiogiai fizinio poveikio priemonių naudojimo faktą gali parodyti ir grasinimai įrašyti tardymo protokoluose. Anykščių sukilėlių būrio narys Viktoras Bagdzevičius po trijų mėnesių tardymo savo tardytojui Utenos aps.

NKGB skyriaus leitenantui Moliakovui pasakė: „Su pateiktais kaltinimais aš sutinku dalinai, buvau šauliu, du mėnesius policininku, bet daugiau nieko, kuo esu kaltinamas, nedariau“. Tardytojas Moliakovas jam pareiškė „Per visą tardymą Jūs slepiate savo tikrąją nusikaltėlio-bandito natūrą „podlinoje lico“. Tardymas nustatė, kad Jūs suėmėt du raudonarmiečius ir juos asmeniškai sušaudėt, ar Jūs vėl neigsite šį faktą?“. Visi šie grasinimai buvo įrašyti tardymo protokole ir beveik nėra abejonių, kad po tokių žodžių turėjo sekti fizinė prievarta, nes V. Bagdzevičius neigė kaltinimus. Tardytojas Moliakovas fizines priemones taikė ir tardydamas Viktoro Bagdzevičiaus brolį Vladą. Abu broliai buvo suimti tuo pačiu metu ir abu tik dalinai sutiko su Moliakovo pateiktais kaltinimais.

Vladui Bagdzevičiui po ilgo trijų mėnesio tardymo jis pareiškė: „Turim žinių, kad Jūs su broliu šaudėte sovietinius aktyvistus ir žydus, kodėl tai neigiate? Baikite kovoti su tardymu, reikalauju pateikti išsamius parodymus dėl šių kaltinimų. Jus per akistatą demaskavo liudininkai“. Bet Vladas ir toliau neigė, kad šaudė sovietinius aktyvistus ir žydus. Abiems broliams susidūrimas su sovietine teisingumo sistema baigėsi tragiškai. Viktoras buvo nuteistas mirties bausme ir sušaudytas, Vladas buvo nuteistas 20 metų katorgos ir mirė 1953 m. Vorkutos lageryje³.

Gana dažnai tardymo protokoluose tardytojų padėjėjai ar vertėjai įrašydavo šiuos žodžius: „reikalauju pasakyti tiesą“, „kodėl Jūs slepiate tiesą?“ arba „Jūs meluojate“. Šių frazių naudojimas rodo tardytojų nusiteikimą imtis griežtesnių tardymo metodų, kad „išmuštų“ iš kaltinamojo asmens prisipažinimą. Suimti anykštėnai – 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai, policininkai, Anykščių valsčiaus sukilėlių kuopos būrių nariai, kaip ir visi kiti į sovietinio saugumo tardytojų rankas patekę asmenys, patyrė fizinę prievartą. Bet ir kankinami kaltinamieji stengėsi iš paskutiniųjų neigti jiems pateiktus dažnai neteisingus kaltinimus dėl žudynių tikėdamiesi, kad jiems apsiginus, nebus skiriama aukščiausia bausmė arba ilgi kalinimo metai. Paskutinysis kaltinamasis iš Anykščių sukilėlių kuopos narių (vokiečių okupacijos metais tai pat dirbęs policininku ir valsčiaus valdybos tarnautoju), Kaune gyvenantis kita pavarde ir 1955 m. kovo mėnesį suimtas buvo Adomas Petronis. Jį tardė 8 mėnesius, nors tuo metu oficialiai kankinimai per tardymus SSRS jau buvo uždrausti, bet ilgas tardymas ir, matyt, naudoti kankinimai sukėlė A. Petroniui ekstremalų šoką, dėl to jis patyrė psichotraumą ir susirgo reaktyviąja depresija. Šią ligą jam 1955 m. spalio 28 d. diagnozavo vyriausiasis LSSR Sveikatos apsaugos ministerijos psichologas J. Gutmanas.

A. Petronis buvo nukreiptas gydytis į ligoninę, bet tai jo neišgelbėjo. Po pakartotinės psichologinės ekspertizės jis pripažintas pasveikusiu ir 1956 sausio 21 d. nuteistas mirties bausme, po beveik dviejų metų 1957 lapkričio 27 d. sušaudytas Vilniuje⁴. Tardymo metu pateiktų kaltinimų neigimas nepadėjo ir kitiems anykštėnams, nes jų tardytojams, sovietiniams teismams ir kariniams tribunolams buvo nesvarbu, ar kaltinamasis prisipažino, kad jis šaudė sovietinius aktyvistus ir žydus, ar ne, svarbiausia buvo nuteisti „tėvynės išdaviką“ – tokiais buvo laikomi visi vokiečių „talkininkai“: 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai, policininkai, Anykščių sukilėlių kuopos nariai, įvairių lietuviškų įstaigų darbuotojai vokiečių okupacijos metais. Iš 62 nuteistų anykštėnų, kaltinamų vokiečių okupacijos metais represijų prieš sovietinius aktyvistus ir žydus vykdymu, 14 buvo apkaltinti dalyvavimu šaudymuose, nors iš jų tai darę prisipažino tik 4, o likę 10, kurie buvo kaltinami šaudę, bet neprisipažino darę šį nusikaltimą, 3 nuteisti mirties bausmėmis, likusieji 7 nuteisti 20 ar 25 metams lagerio.

Vienas iš keturių Anykščių sukilėlių kuopos narių, B. Janickas, prisipažinęs dalyvavavime sušaudant 150 žydų grupę, buvo pabėgęs iš tarnybos sovietinėje armijoje ir apie metus slapstėsi, bet legalizuojant buvo užverbuotas ir 2 metus gyveno laisvas, čekistų globojamas. Nepavykus įvykdyti jam čekistų duotos užduoties, buvo suimtas ir nuteistas 25 m. lagerio⁵. Panašus buvo B. Kučiausko likimas: 1945 m. gruodžio mėnesį jis legalizavosi ir daugiau kaip 5 metus laisvas gyveno Anykščiuose. Valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku tuo metu dirbo komunistas Vladas Butėnas. Jį B. Kučiauskas 1941 m. liepos mėnesio pradžioje buvo stipriai sumušęs Anykščių valsčiaus areštinės kieme. Nors V. Butėnas žinojo, kad jo skriaudikas laisvas vaikšto Anykščiuose, neaišku, kodėl nuskriaudęs aukštą sovietų valdžios pareigūną, tik po 5 metų B. Kučiauskas buvo suimtas ir nuteistas 25 m. lagerio⁶.

Kiti du sukilėliai, kurie prisipažino šaudę, taip pat nuteisti griežtomis bausmėmis: Pranas Gindrėnas – 15 m. lagerio, Vladas Gabė – 20 m. katorgos, bet vadovaujantis įrodymais jų baudžiamosiose bylose, nepanašu, kad jie iš viso būtų dalyvavę bent vienoje šaudymo akcijoje⁷. Mirties bausme buvo nuteisti 3 iš 62 kaltinamųjų: policininkai Viktoras Bagdzevičius ir Adomas Petronis bei sukilėlis Jonas Petrauskas, nors nei vienas iš jų neprisipažino šaudę sovietinius aktyvistus ir žydus⁸. Likusieji 7 asmenys iš 14, kurie buvo kaltinami civilių asmenų šaudymais, buvo nuteisti nuo 20 iki 25 metų lagerio, nors jie tai pat neprisipažino šaudę. Bet ir 20–25 metų lagerio bausmė buvo tolygi mirties bausmei, nes tiek laiko ištverti dirbant sunkų fizinį darbą atšiauraus klimatino sąlygomis buvo neįmanoma. Čekistams jau nuo sankcijos gavimo suimti žmogų dienos buvo aišku, kad jis bus nuteistas ir jo kaltė įrodyta, bet tardytojui taip pat buvo svarbu palaužti kaltinamojo valią, o tai reiškia, kad tardomas asmuo turėjo sutikti su visais tardytojo pateiktais kaltinimais, kurie buvo grindžiami tardytojo įtarimais ir liudininkų parodymais.

Liudininkai, sukilėlių veikla liudininkų parodymuose

Iš viso 62 baudžiamosiose Anykščių valsčiaus 1941 Birželio sukilimo dalyvių ir policininkų bylose buvo apklausti 109 liudininkai neskaičiuojant pačių kaltinamųjų. Vidutiniškai po 1,75 liudininko tenka vienam kaltinamajam. Šiuo atžvilgiu labai skiriasi pačios pirmosios baudžiamosios 1944–1945 metų bylos nuo baudžiamųjų bylų paskutiniesiems šios kategorijos kaltinamiesiems 1951 ir 1955 metais. Pirmosios bylos buvo grupinės. Pačią pirmąją baudžiamąją bylą 1941 m. Birželio sukilimo dalyviams iškėlė 2-osios RA gvardijos armijos karinės žvalgybos (SMERŠ) skyrius, per vieną mėnesį trys šio skyriaus karininkai apklausė 4 kaltinamuosius ir 10 Anykščių gyventojų.

LSSR NKVD karinis tribunolas, vadovaudamasis surinkta medžiaga, praėjus tik dviems mėnesiams nuo suėmimo, 1944 m. gruodžio 23 d. Viktorą Bagdzevičių, Vladą Bagdzevičių, Joną Petrauską ir Antaną Sidarą nuteisė mirties bausme. Nuosprendžius jie apskundė SSRS AT Karinei kolegijai, konstatavusiai, kad tardymas šioje byloje buvo vykdomas paviršutiniškai ir yra neišsamus. Bet grąžinus bylą peržiūrėti LSSR NKVD kariniam tribunolui, mirties bausmė į įkalinimo bausmę pakeista tik Vladui Bagzevičiui ir Antanui Sidarui, o Viktorui Bagdzevičiui ir Jonui Petrauskui paliktos mirties bausmės⁹.

Policijos (sovietmečių milicijos)  pastatas.  Šiame pastate J.Biliūno g. 17  vokiečių okupacijos metais veikė Anykščių partizanų  štabas ir  valsčiaus policija. Tas pats pastatas ir jo balkonas 2004 –Anykščių policijos komisariatas, šiuo metu pastatas rekonstruotas

Nuo 1944 metų gruodžio mėnesio 1941 m. Birželio sukilimo dalyviams Anykščių valsčiuje baudžiamasias bylas pradėjo kelti Utenos apskrities NKGB skyrius. Šio skyriaus tardytojai-čekistai nebesismulkino per liudininkų apklausas, kaip tą darė RA karinės žvalgybos karininkai. Utenos aps. NKGB skyriaus 1944 m. gruodžio 18 d. pradėtoje baudžiamoje byloje buvo kaltinami septyni 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai iš Andrioniškio apylinkės. Tardytojams užteko apklausti tik 4 liudininkus bei visus kaltinamuosius ir po 2 mėnesių LSSRS NKVD karinis tribunolas paskelbė nuosprendžius¹⁰. Panašiai buvo dirbama ir 1945 kovo 26 d. pradėtoje byloje prieš šešis 1941 m. Birželio sukilimo  dalyvius iš Anykščių miesto ir jo apylinkių.

Buvo apklausti 5 liudininkai ir tardymas baigtas per vieną mėnesį iki 1945 balandžio 20 dienos.  Panašiu tempu vyko tardymas ir 13-os 1941 m. Birželio sukilimo dalyvių baudžiamojoje byloje, pradėtoje 1945 sausio 23 d., nuosprendis buvo paskelbtas 1945 kovo 6 d. Per 40 dienų NKVD tardytojai suspėjo ištardyti 13 asmenų ir apklausti 16 liudininkų¹¹. Iš visų 1944 metų pradėtų bylų išsiskiria Juozo Medžiuolio, vokiečių okupacijos metais buvusio Ažupiečių kaimo seniūnu, byla. Jo bylą nagrinėjo iš Vilniaus atvykęs LSSR NKVD 5-ojo skyriaus viršininko pavaduotojas, leitenantas Šelegeda, neieškojęs liudininkų J. Medžiuoliui pateiktiems kaltinimams pagrįsti. Praėjus nuo suėmimo tik 12 dienų, pats J. Medžiuolis prisipažino šaudęs žydus Paneriuose prie Vilniaus, o dar po 4 dienų prisipažino šaudęs žydus ir Bražinsko lauke prie Anykščių.

LSSR NKVD kariuomenės vyriausiasis tribunolas, praėjus 43 dienoms po suėmimo, 1945 kovo 5 d. jam paskelbė mirties bausmę ir 1945 m. birželio 1 d. J. Medžiuolis buvo sušaudytas¹². Daugiau nei vienas liudininkas, apklaustas kitose baudžiamosiose bylose, nepatvirtino, kad toks asmuo šaudė žydus ar bent dalyvavo Anykščių sukilėlių būrio veikloje, jo pavardės apklausose nepaminėjo nei vienas liudininkas. Nemažai 1944–1945 metų anykštėnų baudžiamųjų bylų protokolų buvo surašoma ant vokiškų žemėlapių ar buvusios Anykščių valsčiaus viršaičio administracijos dokumentų. Tai rodo, koks skurdus buvo valsčių NKVD skyrių aprūpinimas popieriumi karo pabaigoje ir pirmaisiais pokario metais. Popierių taupyti padėjo ir trumpi protokolų tekstai.

Tardytojai, sužinoję, kad gauta sankcija žmogaus suėmimui, jau iš anksto žinojo, kad jis nebus išteisintas ir važiuos dirbti į lagerį. Karo metais SSRS lageriuose kalinių mirtingumas buvo ypač didelis, todėl pirmaisiais pokario metais buvo siekiama greičiau papildyti smarkiai sumažėjusį kalinių skaičių. Matyt dėl to 1944–1945 metais bylas sudarydavo, tardydavo ir skelbdavo nuosprendžius per kiek tik įmanoma trumpesnį terminą. Bet vėliau, nuo 1947 metų, pradėjo ryškėti tendencija terminą nuo suėmimo iki nuosprendžio paskelbimo ilginti, tardyti ilgiau, rašyti ilgesnius protokolus ir apklausti daugiau liudytojų, sumažėjo ir grupinių bylų. Dažniau pradėta teisti po vieną asmenį, tikriausiai dėl to, kad 1944–1946 m. dauguma Anykščių valsčiaus 1941 m. Birželio sukilimo dalyvių jau buvo išaiškinti ir nuteisti.

Paskutiniųjų teistų Anykščių sukilėlių būrio narių – Balio Kučiausko, nuteisto 1951 m. spalio 1 d. ir Adomo Petronio, nuteisto 1956 m. sausio 21 d. – tardymo bei liudininkų apklausų protokolai baudžiamosiose bylose aprašyti ypač detaliai ir smulkiai. B. Kučiausko byloje, norint įrodyti, kad jis nušovė valsčiaus areštinės kieme žydą Zamelaną, net darytas teisminis eksperimentas¹³. Paskutinėse bylose apklausta ypač daug liudininkų: J. Kučiausko byloje – 14, A. Petronio byloje – 28 liudininkai. Iš viso 62 baudžiamosiose 1941 m. vasaros įvykių dalyvių bylose liudijo 109 asmenys, vidutiniškai 1,75 liudininko arba nepilnai du žmonės vienam kaltinamajam.

Beveik visi 1941 m. Birželio sukilimo dalyvių, anykštėnų tardytojai buvo iš Rusijos į Lietuvą atvykę rusų tautybės jaunesnieji sovietų saugumo karininkai: jaun. leitenantai, leitenantai ir kapitonai. Jie labiausiai pasitikėjo vietiniais rusų tautybės asmenimis, be to, su tautiečiais jiems bendrauti buvo paprasčiau ir greičiau, nereikėjo kviesti vertėjo.

1941 m. vasaros įvykių dalyvių baudžiamosiose bylose liudijo: vyras bei žmona Grigorijus ir Marfa Berezniovai, broliai Michailas ir Sisojus Jevsejevai, tėvas bei dukra Anna ir Fedotas Komarovai, motina bei sūnus Darija ir Manuilas Leonovai, broliai ir seserys Nikiforovai – Jerofėjus, Samuilas, Anastasija ir Fenia, broliai Ivanas, Vasilijus ir Vladimiras Rutkovskiai, vyras bei žmona Jakovas ir Tatjana Siniakovai, vyras bei žmona Astignėjus ir Praskovija Skorochodovai, tėvas bei sūnus Ivanas ir Leontijus Špalovai, vyras bei žmona Anna ir Aleksejus Zaikovskiai. Daugiausiai iš visų 109 liudininkų informacijos apie 1941 m. Birželio sukilimo dalyvius ir policininkus anykštėnus tardytojams suteikė rusų tautybės liudininkai – Ignatijus Kuznecovas, nurodęs net 40 tokių asmenų, o Samuilas Nikiforovas išdavęs 36 žmones.

Daugelis nukentėjusiųjų buvo sulaikyti 1941 m. birželio mėnesio pabaigoje bei liepos pradžioje, apklausti ir po 2–3 savaites kalinti Anykščių valsčiaus areštinėje. Anykščių sukilėlių kuopos būrių nariai ir policininkai tuo metu buvo sulaikę 72 asmenis, bet ne visi jie vėliau buvo liudininkai baudžiamosiose bylose. Iš nukentėjusių liudininkų 15 moterų ir 37 vyrai, bet į Anykščių valsčiaus areštinę trumpam uždarytos tik 5 moterys, kitų 10 liudininkių nukentėjo tik vyrai, broliai ar sūnūs.

Bet ir jos buvo apklaustos baudžiamosiose bylose kaip nukentėjusios. Kai kurie liudininkai patyrė smurtą per tardymus, dalis buvo išvežti 1943 m. darbams į Vokietiją, kiti nuteisti ir kalėjo Utenos kalėjime. Iš viso Anykščių sukilėlių kuopos nariai birželio mėnesio pabaigoje ir liepos mėnesio pradžioje per 2 savaites sulaikė 47 lietuvius ir 11 rusų tautybės koloborantų. Iš jų – 7 komunistus, 10 komjaunuolių ir 2 MOPR’o organizacijos narius, dauguma kitų sulaikytųjų buvo eiliniai sovietų valdžios rėmėjai, dalyvavę įvairiuose sovietų valdžios renginiuose arba organizavę sovietinius rinkimus, bet ne visi jie vėliau baudžiamosiose bylose buvo apklausti kaip liudininkai.

Iš nukentėjusių vokiečių okupacijos metais liudininkų daugiausiai Birželio sukilimo dalyvių ir policininkų išdavė: Ignatijus Kuznecovas – 40 (1943 m. buvo išvežtas darbams į Vokietiją)¹⁴, Samuelis Nikiforovas – 36 (1941 m. birželio mėn. pabaigoje kaip sovietų valdžios rėmėjas buvo sulaikytas, apklaustas ir kelias dienas laikomas Anykščių areštinėje, 1943 m. išvežtas darbams į Vokietiją, taip pat 1941 birželio mėn. pabaigoje sukilėlių suimtas brolis Jarofėjus Nikiforovas ir jo sesuo komjaunuolė Anastasija Nikiforova)¹⁵, Povilas Jovaiša – 24 (vežikas, sukilėlių buvo verčiamas kartu su broliumi Anicetu ir sūnumi Pranu vežti žydų lavonus iš sinagogos į Bražinsko lauką; policininkas Alfonsas Žvinys, atėjęs į namus ieškojo besislapstančio nuo mobilizacijos sūnaus, bet jo neradęs sumušė P. Jovaišos žmoną už tai, kad ji slepia sūnų.

Anykščių šaulių ramovės pastatas J.Biliūno gatvėje (nugriautas). Partizanams-sukilėliams 1941 birželio 25 d.  išvadavus miestą nuo bolševikų, šiame pastate susikūrė Anykščių valsčiaus sukilėlių kuopa

Buvęs sukilėlių būrio narys K. Beinorius 1945 m. jį išplūdo kartu su žmona Vladislava Jovaišiene, kai sūnus įsidarbino Anykščių vlsč., NKVD skyriuje skrebu)¹⁶, Juozas Dobrovolskis – 21 (sovietų valdžios aktyvistas 1940–1941 metais, 1941 m. birželio mėn. pabaigoje buvo sulaikytas ir 3 savaites kalinamas Anykščių areštinėje, ne kartą kameroje sumuštas B. Janicko)¹⁷, Apolonija Vyšniauskienė – 17 (1940–1941 metų sovietų valdžios aktyvisto Juozo Vyšniausko žmona; vyras 1941 m. birželio mėn. pabaigoje buvo sulaikytas, ir 1 mėn. kalinamas Anykščių areštinėje, o paskui 1 mėn. Utenos kalėjime)¹⁸, Vladislava Barkauskienė – 15 (1940–1941 metų sovietų valdžios aktyvisto Jono Barkausko žmona, vyras 1941 m. birželio mėn. pabaigoje buvo sulaikytas ir 2 mėn. kalinamas Anykščių areštinėje, vėliau, nuteistas 1,5 metų, kalėjo Utenos kalėjime)¹⁹, Matas Saraka – 13 (sovietų valdžios aktyvistas 1940–1941 metais, 1941 m. birželio mėn. pabaigoje buvo sulaikytas ir 3 savaites kalinamas Anykščių areštinėje, vokiečių okupacijos metais iš viso buvo suimtas 3 kartus, bet buvo kalinamas trumpai)²⁰, Jonas Blažys – 12 (milicininkas 1940–1941 metais, 1941 m. birželio mėn. pabaigoje buvo sulaikytas ir 1 mėn. kalinamas Anykščių areštinėje, vėliau 2 savaites – Utenos kalėjime)²¹, Marfa Berezniova –10 (komjaunuolių Epifano ir Liferijaus, kurie karo pradžioje pasitraukė į Rusiją, motina; policininkai 1942 m. namuose ieškojo sūnaus Epifano ir grasino susidorojimu)²², Liudvikas Pesliakas – 10 (sovietų valdžios aktyvistas, mėgęs kalbėti mitinguose 1940–1941 metais.

Suimtas 1941 m. rugpjūčio mėn. ir Anykščių areštinėje sumuštas iki sąmonės netekimo, po sumušimo gydytojo išleistas gydytis į namus 8 paras. Anykščių areštinėje kalėjo 15 parų, paskui 1 mėn. Utenos kalėjime. 1943 m. buvo išvežtams darbams į Vokietiją)²³, Juozas Sabaliauskas – 9 (sovietų valdžios aktyvistas, buvo suimtas 1941 m. liepos 7 d., po apklausos paleistas)²⁴, Julija Vildžiūnaitė – 9 (komjaunuolė, 1941 m. birželio mėn. sulaikyta ir netrukus po apklausos paleista, namuose daryta krata ieškant brolio – garsaus čekisto Vlado Vildžiūno nuo 1940 m. rugsėjo iki 1941 m. birželio vadovavusio Ukmergės apskrities NKVD skyriui)²⁵.

Svarbią liudininkų dalį sudarė sovietiniai aktyvistai, milicininkai ir skrebai. Jie sudarė žymią dalį liudininkų – iš viso šios grupės liudininkų buvo 34 iš 109 (31 proc.). Vien tik Anykščių valsčiaus NKVD apskrities MVD skyriuje nuo 1947 m. dirbo 19 sovietinio saugumo tardytojų apklaustų milicininkų bei skrebų. Taip pat buvo apklausti šie sovietiniam-partiniam aktyvui priklausę liudininkai – komunistė, Anykščių vaikų darželio vedėja Vladislava Barkauskienė. Pirmosios sovietinės okupacijos metais 1940–1941 m. ji buvo tik sovietų valdžios rėmėja ir jokių svarbių pareigų neužėmė, bet vyras Jonas Barkauskas nuo 1940 m. buvo sovietų valdžios aktyvistas, tuometinės valdžios paskirtas Anykščių progimnazijos direktoriumi, o 1946 m. nukautas Lietuvos partizanų karinės-čekistinės operacijos metu²⁶, liudininkas Pranas Baranauskas 1940–1941 m. buvo komjaunuolis, nuo 1946 m. – Anykščių liaudies teismo tarėjas²⁷, liudininkas Vladas Butėnas – 1941 m. kandidatas į VKP (b) narius, o antrosios sovietinės okupacijos metais jis priklausė komunistų partijai ir užėmė svarbias administracines pareigas.

Paeiliui dirbo Anykščių vlsč., paskui Kurklių vlsč. VK pirmininku, 1950 m. Kavarsko rajono VK pirmininko pavaduotoju²⁸, liudininkas Juozas Dobrovolskis 1940–1941 metais buvo sovietinis aktyvistas, bet jokių svarbių pareigų neužėmė, prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai jis buvo paskirtas Anykščių vlsč., MVD skyr. karinės įskaitos ir pasų stalo viršininku, vėliau dirbo Utenos apskrities VK finansų skyr. instruktoriumi²⁹, liudininkė Julija (Uzdonaitė) Jandiukova-Pumputienė  1940–1941 m. buvo komjaunuolė, o nuo 1948 m. dirbo Anykščių aps. VK instruktore ir buvo kandidatė į VKP (b) narius³⁰, liudininkas komunistas Jonas Labeika, 1940–1941 m. dirbo Anykščių vlsč. VK, nuo 1947 m. Anykščių aps. komunistų partijos komiteto antrasis sekretorius, liudininkas Juozas Sabaliauskas, 1940–1941 sovietinis aktyvistas Andrioniškio apyl., VK pirmininkas, nuo 1945 m. Anykščių valsčiaus seniūnas³¹, liudininkas Matas Saraka, nepriklausomybės metais MOPR’o organizacijos narys, 1940–1941 m. sovietinis aktyvistas, antrosios sovietinės okupacijos pradžioje veltinių dirbtuvių direktorius³², liudininkas Leontijus Špalovas, 1940–1941 m. buvo komjaunuolis, antrosios sovietinės okupacijos pradžioje – Anykščių turgaus direkcijos mokesčių surinkėjas³³, liudininkas Konstantinas Vasilevskis 1940–1941 m. sovietų valdžios rėmėjas, nuo 1946 m. kandidatas į VKP (b) narius, dirbo Anykščių pramonės kombinate vyr. meistru³⁴.

Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje net sargo, valytojo ar eilinio tiekėjo darbo vieta mieste dėl didelės bedarbystės buvo branginama ypač tokiose svarbiose sovietinėse įstaigose bei įmonėse kaip valsčiaus vykdomasis bei partijos komitetai, grūdų paruošų kontora, gyvulių supirkimo punktas, kur darbo vietos buvo laikomos prestižinėmis. Tokiose pareigose dažniausiai dirbo asmenys bei jų artimieji, kurie 1940–1941 m. rėmė sovietų valdžią, o antrosios sovietinės okupacijos metu davė parodymus kaip liudininkai; pvz., Anykščių grūdų supirkimo kontoroje dirbo net penki liudininkai: sargais – Grigorijus Berezniovas, Fiodoras Nikiforovas, Fedotas Komarovas ir Ignatijus Kuznecovas, brigadininku – Danielius Kabikas³⁵. Liudininkas Kazys Šimkūnas buvo įsitaisęs Anykščių aps. VK tiekėju, liudininkė Marijona Šimkūnienė Anykščių aps. VK valytoja³⁶, liudininkas Kazys Strazdas Anykščių aps., gyvulių supirkimo punkto vedėju³⁷, liudininkė Ona Kaštaljanova – Utenos aps. partijos komiteto instruktoriaus, komunisto Michailo Kaštaljanovo žmona buvo įdarbinta Anykščių vaikų darželio virėja³⁸.

Iš sovietinių aktyvistų, skrebų ir milicininkų, kurie davė parodymus, daugiausia Birželio sukilimo dalyvių ir pagalbinės policijos policininkų – iš viso 36-ius paminėjo Anykščių valsčiaus, o nuo 1947 m. Anykščių apskrities NKVD, vėliau MVD skyriaus būrio skrebas Samuelis Nikiforovas. 21 sovietų valdžios priešą paminėjo komunistas, Anykščių vlsč. VK pirmininkas Juozas Dobrovolskis.

Dar vieną grupė liudininkų baudžiamosiose bylose – Anykščių miesto gyventojai, kasę duobes Bražinsko lauke sušaudytiems žydams palaidoti ir vežikai, vieną naktį vežę sušaudytus sinagogoje žydus į Bražinsko lauką. Taip vadinamųjų duobkasių antrosios sovietinės okupacijos metais davusių parodymus baudžiamosiose bylose buvo 14 asmenų. Iš jų 2, Juozas Kalinka ir Kazys Karvelis, duodami parodymus paneigė kasę duobes Bražinsko lauke, nors kai kurie kiti duobkasiai tardytojams tvirtino matę juos dirbant šį darbą³⁹. Buvusiems duobkasiams Samueliui Nikiforovui (antrosios sovietinės okupacijos metu dirbo skrebu) ir Danieliui Kabikui (antrosios sovietinės okupacijos metu dirbo Anykščių grūdų paruošų kontoroje brigadininku) kasti duobes Bražinsko lauke teko eiti kelis kartus. Iš pradžių sukilėliai anykštėnus kasti duobių varė prievarta, bet paskui atsirado kasėjų savanorių, kurie už duobių kasimą gaudavo sušaudytų asmenų drabužių, batų ir kitų daiktų. Matyt ši veikla buvo priimtina ir S. Nikiforovui su D. Kabiku, nes visi duobkasiai per apklausą tvirtino, kad jie kasti duobių ėjo tik po vieną kartą, paskui šio darbo vengė, bet niekas antrą kartą eiti kasti duobių jų nevertė⁴⁰. Duobes kasti po vieną kartą teko: Vladui Burbuliui, Juozui Butkevičiui, Juliui Gailiūnui, Jonui Gudanavičiui, Antanui Pranckūnui, Pranui Sarakai, Kaziui Šimkūnui, Juozui Valiukoniui, Vincui Vilučiui ir Stasiui Vitkūnui⁴¹.

Sušaudytus sinagogoje žydų vyrų lavonus tik vieną naktį į Bražinsko lauką pagal liudininkų parodymus vežė šie asmenys: civiliai gyventojai broliai Anicetas ir Povilas Jovaišos, Povilo Jovaišos sūnus Pranas Jovaiša, Jonas Miškinis, Antanas Satkevičius, sukilėliai Silvijus Gražys ir Jonas Petrauskas. Du vežikai – Povilas Jovaiša ir Antanas Satkevičius, duodami parodymus paneigė vežę žydų lavonus⁴². Iš duobkasių daugiausiai informacijos sovietų saugumo tardytojams suteikė S. Nikiforovas (nurodė 36 kaltus asmenis) ir D. Kabikas (nurodė 7 asmenis), Pranas Saraka ir Juozas Valiukonis nurodė po 5 asmenis sukilėlius, kurie juos varė kasti duobių ir buvo Bražinsko lauke užkasinėjant lavonus. Iš vežikų daugiausiai sovietų valdžios priešų nurodė Povilas Jovaiša – 24 ir Jonas Miškinis – 5 asmenis.

Sovietų saugumo tardytojai taip pat apklausė 21 anykštėną (19 proc. visų liudininkų) bei Anykščių valsčiaus gyventoją, kurie nebuvo nukentėję vokiečių okupacijos metais nuo kaltinamųjų bei tų sovietų valdžios priešų, kuriems pavyko išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dauguma asmenų, išvengę sovietų saugumo suėmimo, pasitraukė į Vokietiją, vienas kitas liko nesuimtas ir Lietuvoje. Iš šios liudininkų kategorijos daugiausiai – 32 – kaip sovietų valdžios priešus tardytojams išvardijo Stasys Vitkevičius.

Nors jis vokiečių okupacijos metais nenukentėjo, sovietų valdžia S. Vitkevičių, matyt, laikė patikimu asmeniu, nes 1941 m., prieš pat prasidedant sovietų okupacijai, nacionalizavus parduotuves, jis dirbo sovietų sukurtoje prekybinėje organizacijoje – valsčiaus vartotojų kooperatyve pardavėju, tas pačias pareigas turėjo ir vokiečių okupacijos metu iki denacionalizacijos 1942 m. Grįžus sovietiniams okupantams 1944 m., jis vėl dirbo kooperatyve pardavėju⁴³. Už jį sovietų priešų daugiau tardytojams išvardino tik rusų tautybės liudininkai Ignatijus Kuznecovas ir Samuilas Nikiforovas. Liudininkė, namų šeimininkė Liuda Adomavičienė nurodė 15-a 1941 m. veikusių sovietų valdžios priešų. Vladas Navickas, milicininko Felikso Navicko tėvas, nurodė 10 asmenų kovojusių prieš sovietų valdžią 1941 m. Jonas Strazdas Anykščių vlsč. Storių kaimo seniūnas išvardino 9 sovietų valdžios priešus.

Sovietų saugumo tardytojai beveik nesidomėjo kaltinamųjų artimaisiais ir jų neapklausdavo kaip liudininkų. Iš 71 kaltinamojo tardytojus sudomino tik Broniaus Janicko ir Prano Navicko artimieji. Buvo kaip liudininkės apklaustos Broniaus Janicko motina Anėlė Janickienė ir jo žmona Ona Janickienė⁴⁴. Tai pat kaip liudininkė apklausta Prano Navicko žmona Pranė Navickienė. Bet moterys nieko tardytojams apie savo vyrų bei jų bendražygių veiklą vokiečių okupacijos metais nepasakė. Nors Pranės Navickienės vyras, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, išėjo pas kitą moterį ir su žmona nebegyveno, tardytojui ji pasakė, kad nežinojo, ką veikė jos vyras vokiečių okupacijos metais. Prano ir Pranės Navickų sūnus, 1940–1941 m. komjaunuolis, Andrius Navickas apklausos metu jau buvo žuvęs 1945 m. fronte RA gretose, o jo motina gyveno iš pašalpos gautos už žuvusį fronte sūnų⁴⁵.

Bus daugiau.

 Literatūra ir  šaltiniai:

¹  Liago, T. 1948 m. kovo 26 d. skundas LSSR pasienio apygardos MVD karinio tribunolo pirmininkui, LYA, f.K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 2, l. 2.; Sabinsko, K. 1948 m. kovo 26 d. skundas LSSR pasienio apygardos MVD karinio tribunolo pirmininkui, LYA, f.K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 2, l. 4.; Juodelio, M. 1948 m. kovo 26 d. skundas LSSR pasienio apygardos MVD karinio tribunolo pirmininkui, LYA, f.K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 2, l. 3.; Černiausko, P. 1948 m. kovo 26 d. skundas LSSR pasienio apygardos MVD karinio tribunolo pirmininkui, LYA, f.K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 2, l. 6.; Pavilonio, J. 1948 m. kovo 26 d. skundas LSSR pasienio apygardos MVD karinio tribunolo pirmininkui, LYA, f.K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 2, l. 5.; Laskausko, V. 1948 m. kovo 26 d. skundas LSSR pasienio apygardos MVD karinio tribunolo pirmininkui, LYA, f.K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 2, l. 7.

²  Černiausko, P. 1954 m. rugsėjo 2 d. skundas SSRS Aukščiausiojo teismo karinei kolegijai, LYA, f.K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 2, l. 84–86; Liago, T. 1956 m. kovo 12 d. skundas SSRS Generaliniam prokurorui, LYA, f.K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 2, l. 103; Sabinsko, K. 1955 m. sausio 1 d. skundas SSRS Generaliniam prokurorui, LYA, f.K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 2, l. 130.

³  Bagdzevičiaus, Viktoro 1944 m. gruodžio 21 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 65; Bagdzevičiaus, Vlado 1944 m. gruodžio 21 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 78; LSSR NKVD kalėjimo Nr. 1 viršininko 1945 m. balandžio 14 d. pranešimas apie Viktoro Bagdzevičiaus nuteisimą mirties bausme LYA, f. K-1. ap. 58, b. 13716/3, l. 224; SSRS MVD Vorkutos lagerio viršininko 1953 m. rugsėjo 16 d. pranešimas apie Vlado Bagdzevičiaus mirtį LYA, f. K-1. ap. 58, b. 45014/3, l. 227.

⁴  1955 m. lapkričio 2 d. LSSR karinio tribunolo nutarimas dėl apklausos termino pratęsimo, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.2, l. 208; LSSR KGB archyvų skyriaus viršininko 1958 m. kovo 11 d. pranešimas apie mirties bausmės A. Petroniui įvykdymą.  LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.2, vokas Nr. 88^a.

⁵  Janicko, B. 1947 m. birželio 25 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap.58, b. 43162/3, l. 11-12.; Ten. pat ; parodymai teisme, LYA, f.K-1, ap.58, b. 32, 167–170.

⁶  Kučiausko, B. 1951 m. gruodžio 2 d. parodymai teisme, LYA, f.K-1, ap. 58, b. P-24665/3, l. 200–202; Butėno, V. 1949 m. rugsėjo 15 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-24665/3, l. 42–44.

⁷  LSSR NKVD vyriausiojo tribunolo 1945 m. vasario 25 d. nuosprendžio protokolas , LYA, f. K-1, ap.58,  LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-19160-LI, l. 137; LSSR NKVD vyriausiojo tribunolo 1946 m. kovo 3 d. nuosprendžio protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22542/3, l. 87.     

⁸  LSSR NKVD kalėjimo Nr. 1 viršininko 1945 m. balandžio 14 d. pranešimas apie Viktoro Bagdzevičiaus nuteisimą mirties bausme LYA, f. K-1. ap. 58, b. 13716/3, t.1, l. 224; LSSR KGB archyvų skyriaus viršininko 1958 m. kovo 11 d. pranešimas apie mirties bausmės A. Petroniui įvykdymą. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.2, vokas Nr. 88^a; LSSR NKVD vyriausiojo tribunolo 1945 m. vasario 21 d. nuosprendžio protokolas LYA, f. K-1. ap. 58, b. 13716/3, l. 175.   

⁹  RA 2-osios gvardijos armijos 2-ojo kontržvalgybos skyriaus (SMERŠ) kapitono Visarevo 1945 m. rugsėjo 30 d. sprendimai dėl suėmimų LYA, f. K-1. ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 2, 8, 14, 22; LSSR NKVD kariuomenės vyriausiojo tribunolo 1945 m. vasario 21 d. nuosprendžio protokolas LYA, f. K-1. ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 169–175; SSRS Aukščiausiojo teismo karinės kolegijos 1945 m. kovo 22 d. sprendimas LYA, f. K-1. ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 187–188; LSSR NKVD kariuomenės vyriausiojo tribunolo 1945 m. balandžio 14 d. nuosprendžio protokolas LYA, f. K-1. ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 196–215.

¹⁰  LSSR NKVD kariuomenės vyriausiojo  tribunolo 1945 m. vasario 25 d. nuosprendžio protokolas LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-19160-LI, l. 131–137.

¹¹  LSSR NKVD kariuomenės vyriausiojo tribunolo 1945 m. liepos 3 d. nuosprendžio protokolas LYA, f. K-1, ap. 58, b. 2813/3, l. 101–108.

¹²  Medžiuolio, E. 1944 m. gruodžio 27 d. ir 1945 m. sausio 5 d. apklausos protokolai, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 38531/3, l. 7–8, 10;  LSSR NKVD kariuomenės vyriausiojo tribunolo 1945 m. gegužės 10 d. nuosprendžio protokolas LYA, f. K-1, ap. 58, b. 38531/3, l. 23–25.

¹³  LSSR AT 1957 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio protokolas LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.2, l. 88; Tardymo eksperimento vykdyto 1951 m. spalio 13 d. Anykščiuose LSSR MGB 2 „N“ valdybos vyr. leitenanto V. Mazalovo protokolas, LYA, f.K-1, ap. 58, b. P-24665/3, vokas Nr. 115–1, l. 156.

¹⁴  Kuznecovo, I. 1947 m. gegužės 12 d. apklausos protokolas,  LYA, f. K-1. ap. 58, b. 22401/3, t.1, l. 187–191.

¹⁵  Nikiforovo, S. 1947 m. birželio 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22401/3. t.1, l. 175; Nikiforovo, S. 1955 m. kovo 15 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. P-7374-LI, l. 29; Nikiforovo, J. 1948 m. gegužės 10 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 34357/3, t.1, l. 209–210; Nikiforovos, A. 1956 m. spalio 31 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 29773/3, l. 169–170.

¹⁶   Jovaišos, Pov. 1955 m. balandžio 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t. 1, l. 100; Jovaišos, Pran. ir Paulavičiaus, A. 1945 m. kovo 9 d. akistatos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 30258/3, l.13–14; Jovaišos, A. 1955 m. rugpjūčio 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3. t. 1, l. 316–318; Jovaišienės, V. 1947 m. balandžio 17 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 1, l. 155–158; Ten pat Jovaišos, Pov. 1947 m. balandžio 17 d. apklausos protokolas l. 159–160.

¹⁷  Dobrovolskio, J. 1946 m. gruodžio 28 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 43162/3, l. 107.

¹⁸  Vyšniauskienės, A. 1947 m. birželio 15 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 22401/3, t.1, l. 197–199.

¹⁹  Barkauskienės, V. 1947 m. birželio 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 22401/3, t.1, l. 203–205.

²⁰  Sarakos, M. 1956 m. spalio 31 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 29773/3, l. 161–165.

²¹  Blažio, J. 1945 m. birželio 8 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. P-7374-LI, l. 27– 28.

²²  Berezniovos, M. 1947 m. birželio 21 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 22401/3, t. 1, l. 207–208; Berezniovo, G. 1947 m. spalio 22 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 22401/3, t. 2, l. 152.

²³  Pesliako, L. 1947 m. liepos 13 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43162/3, l. 119–120; Pesliako, L. 1949 m. vasario 28 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 15903/3, l. 52–53; Razicko, A. 1946 m. balandžio 12 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 29021/3, l. 33.

²⁴  Sabaliausko, J. 1944 m. gruodžio 23 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58,  b. P-19160-LI, l.113.

²⁵  Vildžiūnaitės, J. 1944 m. rugpjūčio 15 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58,  b. P-17428-LI, l. 55; Pasaulio anykštėnų bendrija. Anykštėnų biografijų žinynas. Prieiga internete, https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1670.

²⁶  Barkauskienės, V. 1947 m. birželio 16 d. ir birželio 20 d. apklausos   protokolai, LYA, f. K-1. ap.58, b. 22401/3, t.1, l. 200, 203–205.

²⁷  Baranausko, P. 1947 m. lapkričio 20 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 43162/3, l. 138–139.

²⁸  Butėno, V. 1949 m. rugsėjo 15 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-24665/3, l. 42.

²⁹  Dobrovolskio, J. 1947 m. gegužės 28 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 22401/3, t. 1, l. 194.

³⁰  Uzdonaitės-Jandiukovos-Pumputienės, J. 1949 m. sausio 11 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 13216/3, l. 27.

³¹  Labeikos, V. 1944 m. gruodžio 22 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-19160-LI, l. 112; Sabaliausko, J. 1944 m. gruodžio 22 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-19160-LI, l. 113.

³²  Sarakos, M. 1956 m. spalio 31 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 29773/3, l. 161; Sarakos, M. 1949 m. rugpjūčio 24 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 15903/3, l.71.

³³  Špalovo, L. 1949 m. rugpjūčio  23 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 15903/3, l 62.

³⁴  Vasiliausko, K. 1956 m. lapkričio 1 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 29773/3, l 185.

³⁵  Berezniovos, M. 1944 m. rugsėjo 22 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 95; Nikiforovo, F. 1948 m. gegužės 10 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.1, l. 209; Komarovo, F. 1951 m. kovo 5 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 24665/3, l. 64; Kuznecovo, I. 1951 m. kovo 5 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.1, l. 187; Kabiko, D. 1947 m. liepos 13 d. apklausos  protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43162/3, l. 122.

³⁶  Šimkūno, K. 1954 m. gegužės 31 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.1, l. 201; Šimkūnienės, M. 1949 m. kovo 5 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 13216/3, l. 46.

³⁷  Strazdo, K. 1947 m. gegužės 29 d. apklausos  protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43162/3, l. 112.

³⁸  Kaštaljanovos, O. 1947 m. birželio 21 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 22401/3, t.1, l. 212.

³⁹  Kalinkos, J. 1955 m. spalio 18 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.2, l. 29-31; Karvelio, K. 1955 m. gegužės 26 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 30258/3, l. 47.

⁴⁰  Nikiforovo, S. 1947 m. gegužės 28 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap.58, b. 22401/3, t.1, l. 175–178; Kabiko, D. 1955 m. spalio 28 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.2, l. 37–39; Burbulio, V. 1955 m. spalio 14  d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 34357/3, t.2, l. 23–28.

⁴¹  Burbulio, V. 1955 m. spalio 14 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.2, l. 23–28; Butkevičiaus, J. 1955 m. rugpjūčio 13 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.1, l. 294–298; Gailiūno, J. 1951 m. kovo 7 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-24665/3, l. 54–56; Gudanavičiaus, J. 1955 m. rugpjūčio 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.1, l. 312; Pranckūno, A. 1955 m. spalio 13 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.2, l. 11–15; Sarakos, P. 1955 m. spalio 13 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.2, l. 3–6; Šinkūno, K. 1955 m. gegužės 31 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.1, l. 201–208.; Valiukonio, J. 1955 m. spalio 13 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t. 2, l. 17–22; Vilučio, V. 1951 m. spalio 13 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-24665/3, l. 160–162; Vitkūno, S. 1955 m. lapkričio 22 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.2, l. 90–92.

⁴²  Jovaišos, A. 1955 m. rugpjūčio 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3. t. 1, l. 316–321; Kabiko, D. 1955 m. spalio 28 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 34357/3, t.2, l. 37–39; Jovaišos, P. ir Paulavičiaus, A. 1945 m. kovo 9 d. akistatos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 30258/3, l. 13–14; LSSR NKVD Vyriausiojo karinio tribunolo 1945 m. balandžio 14 d.  posėdžio protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 45014/3, l. 196–201; Jovaišos, P. 1955 m. balandžio 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t. 1, l. 100.

⁴³  Vitkevičiaus, S. 1947 m. gegužės 12 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 22401/3, t.1, l. 182–185.

⁴⁴  Pavilonytės-Janickienės, O. 1947 m. lapkričio 20 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43162/3, l. 128–131; Janickienės, A. 1947 m. lapkričio 20 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43162/3, l. 135–137.

⁴⁵  Navicko, P. 1949 m. birželio 28 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 15903/3, l. 26–27, Navickienės, P. 1949 m.  rugpjūčio 23 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 15903/3, l. 59–61.     

⁴⁶  Kuznecovo, I. 1944  m. rugsėjo 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 45014/3, l. 99.    

⁴⁷ Anykščių krašto vietovių žinynas. Prieiga internete: https://www.anykstenai.lt/vietoves/vietove.php?id=451.

⁴⁹  Kupiškio apskrities MVD skyriaus 1947 m. vasario 17 d. liaudies gynėjų (skrebų) sąrašas,  LYA, f. K-41, ap.1, b. 1194/3, l. 35–36.

⁵⁰  Kuznecovo, I. 1954 m. gegužės 28 d. apklausos protokolas LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.1, l. 187.

⁵¹  1925 m. M. Andrijausko sudarytas Anykščių miesto planas. A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus fondai, VŽM 3427.       

⁵²  Skerlinsko, P. 1946 m. balandžio 12 d. apklausos  protokolas, LYA, f. K-1, ap.58, b. 29021/3, l. 34.    

⁵³  Kuznecovo, I. 1944  m. rugsėjo 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1,  ap. 58, b. 45014/3, l. 99–102; Avsejevo, S. 1944 m. rugsėjo 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap.58, b. 45014/3, l. 103–106.       

⁵⁴  Kuznecovo, I.  1947 m. gegužės 12 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22401/3, t.1, l. 187–191; Kuznecovo, I. 1955 m. spalio 18 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.1, l. 194–198.

⁵⁵  Nikiforovo, S.  1947 m. balandžio 18 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 22401/3, t.1, l. 171.

⁵⁶ Anykščių krašto vietovių žinynas. Prieiga internete: https://www.anykstenai.lt/vietoves/vietove.php?id=424.

⁵⁷  Anykščių apskrities MVD skyriaus 1947 m. vasario 17 d. liaudies gynėjų (skrebų) sąrašas,  LYA, f. K-41, ap. 1, b. 1187/3, l. 26–27.

⁵⁸  Petronio, A. 1955 m. sausio 10 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t.1, l. 54–59.

⁵⁹  Nikiforovos, A. 1944 m. rugsėjo 17 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. m58, b. 45014/3, t.1, l. 80–87; Nikiforovo, S. 1955 m. kovo 15 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. P-7374-LI, l. 29.

⁶⁰  Nikiforovo, S. 1946 m. kovo 3 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 29773/3, l. 10–11; Šermukšnio J., Gyvoji atmintis: politinių kalinių ir tremtinių prisiminimų rinkinys, sud. Danielienė, L., Vilnius, 2010, p. 166–167; Juozo Janicko atsiminimai, 2003 m., užrašė A. Janickas.

⁶¹  Nikiforovo, S. 1946 m. kovo 3 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 29773/3, l. 10, 64

⁶²  Nikiforovo, S. 1947 m. birželio 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22401/3, t.1, l. 175–178; Nikiforovo, S. 1947 m. liepos 21 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 22401/3, t.1, l. 179–181; Nikiforovo, S. 1947 m. balandžio 18 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 22401/3, t.1, l. 171–175; Nikiforovo, S.  1946 m. kovo 30 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 29773/3, l. 11.

⁶³  Deveikos, S. 1955 m. liepos 11 d. prašymas SSRS AT Prezidiumo pirmininkui, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 29773/3, l. 56–57; Nikiforovo, S. 1956 m. liepos 4 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 29773/3, l. 64–65.

⁶⁴  Anėlės Valikonaitės ir Valerijos Žemaitytės atsiminimai, 2000 m., užrašė G. Vaičiūnas.

⁶⁵  Vitkevičiaus, S.  1947 m. gegužės 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 22401/3, t.1, l. 182–186.

⁶⁶  Jovaišos, P. 1955 m. balandžio 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3. t. 1, l. 100; Jovaišos, P. ir Paulavičiaus, A. 1945 m. kovo 9 d. akistatos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 30258/3, l. 13–14; Jovaišos, A. 1955 m. rugpjūčio 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3. t. 1, l. 316–320; Miškinio, J. 1955 m. lapkričio 15 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t. 2, l. 76–77; Kabiko, D. 1955 m. spalio 28 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58,  b. 34357/3, t. 2, l. 37–39; Jovaišos, P. 1947 m. balandžio 18 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 1, l. 159–162; Jovaišos, P. 1949 m. vasario 7 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 13420/3, t. 1, l. 46.

⁶⁷  Jovaišienės, V. 1947 m. balandžio 17 d. apklausos  protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 1, l. 155–158; Macijausko, V. 1946 m. kovo 17 d. sulaikymo protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 29021/3, l. 5; Čekistinės operacijos 1946 m. kovo 17 d. aktas LYA, f. K-1. ap. 58, b. 29021/3, l.7. 1946 m. kovo 17 d. aktas LYA, f. K-1. ap. 58, b. 29021/3, l.7.

⁶⁸  Jovaišos, P. 1947 m. balandžio 17 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22401/3. t. 1, l. 159–162; Jovaišos, P. 1947 m. rugpjūčio 13 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 15903/3, l. 45; Jovaišos, P. 1946 m. lapkričio 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34357/3, t. 1, l. 95–96; Jovaišos, P. ir Paulavičiaus, A. 1945 m. kovo 9 d. akistatos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 30258/3, l. 13–14;

⁶⁹  Dobrovolskio, J. 1947 m. balandžio 17 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22401/3. t. 1, l. 194.

⁷⁰  Dobrovolskio, J. 1946 m. gruodžio 28 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43162/3, l.167–169.

⁷¹  Dobrovolskio, J. 1947 m. balandžio 17 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 1, l. 194–196.

⁷²  Dobrovolskio, J. 1946 m. gruodžio 20 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43162/3, l. 107.

⁷³  Vyšniauskienės, A. 1947 m. birželio 15 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 1, l. 197–199.

⁷⁴  Vyšniausko, J. 1946 m. liepos 13 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43162/3, l. 116–121; Vyšniausko, J. 1944 m. gruodžio 18 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-19160-LI, l. 114.

⁷⁵  Barkauskienės, V. 1947 m. birželio 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 1, l. 200–202; Barkauskienės, V. 1947 m. birželio 20 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 1, l. 203–205; Berezniovos, M. 1947 m. birželio 21 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 1, l. 207–208.

⁷⁶  Berezniovos, M. 1944 m. rugsėjo 22 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 95–98.

⁷⁷  LSSR NKVD kariuomenės vyriausiojo tribunolo 1945 m. vasario 21 d.  nuosprendžio protokolas LYA, f. K-1. ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 177; SSRS Aukščiausiojo teismo karinės kolegijos 1945 m. kovo 22 d. sprendimas LYA, f. K-1. ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 187–188; LSSR NKVD kariuomenės  vyriausiojo tribunolo 1945 m. balandžio 14 d. nuosprendžio protokolas LYA, f. K-1. ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 216–219.

⁷⁸  Berezniovos, M. 1944 m. rugsėjo 22 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 88–89; Berezniovos, M. 1947 m. birželio 21 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22401/3, t. 1, l. 207–208.

⁷⁹  Berezniovos, M. 1944 m. rugsėjo 22 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 88–89; LSSR NKVD kariuomenės vyriausiojo tribunolo 1945 m. balandžio 14 d. nuosprendžio protokolas LYA, f. K-1. ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 216–219. f. K-1, ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 216–219.

⁸⁰  Berezniovos, M. 1944 m. rugsėjo 22 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 88–89; Koškinos, P. 1944 m. spalio 17 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 45014/3, t.1, l. 130–131; Barkauskienės, V. 1947 m. birželio 20 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22401/3. t. 1, l. 203–205.

⁸¹  Butėno, V. 1940 m. spalio 24 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1,  ap. 58, b. P-2913-LI, l. 19.; Butėno, V. 1949 m. rugsėjo 15 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-24665/3,  t.1, l. 42; Butėno, V. 1951 m. birželio 7 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-24665/3,  t.2, l. 45.

⁸²  Butėno, V. 1945 m. sausio 6 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 2469/3, l. 164–166; Butėno V. 1949 m. rugsėjo 15 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-24665/3,  t.1, l. 42–44; Liubarto, J. 1949 m. rugsėjo 26 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. P-24665/3, t.1, l. 48–49; Sarakos, M. 1951 m. liepos 26 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-24665/3,  t.2, l. 60–61.

⁸³  Adomavičienės L. 1945 m. sausio 6 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 2469/3,  t.1, l. 168.

⁸⁴  Jevsejevo, S. 1944 m. rugsėjo 16 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 45014/3, l. 104–106; Jevsejevo, S. 1954 m. gegužės 27 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 34357/3, t.1, l. 161–162; Jevsejevo, S. 1955 m. spalio 17 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 34357/3, t.1, l. 167–171; Jevsejevo, S. 1955 m. lapkričio 22 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 34357/3, t.1, l. 174–175; Siniakovo, J. 1955 m. spalio 24 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1. ap. 58, b. 34357/3, t.1, l. 136–137.

⁸⁵  Davicijono, J. 1946 m. gruodžio 28 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 2469/3, l.167–168; Davicijono, J. 1946 m. kovo 19 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 29021/3, l. 22; Vanagas, R., Nenusigręžk nuo savęs, Vyturys, Vilnius, 1995 m.; Žemaitytės, V. prisiminimai, p. 101.

⁸⁶  Gailiūno, J. 1951 m. kovo 7 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58,  b. P-24665/3, t.1, l. 54–56; Vilučio, V. 1951 m. spalio 13 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-24665/3, t.1, l. 160–162; Kučiausko, B. 1951 m. gegužės 28 d. apklausos protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-24665/3, t.2, l. 28–29.