Ričardas ČEKUTIS, Vilnius

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pradeda viešinti KGB veiklą atspindinčius dokumentus – šis projektas tiesiogiai susijęs su naujausia Liustracijos įstatymo redakcija.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko dr. Arvydo Anušausko, dar 2005 metais KGB rezervui priklausiusių žmonių pavardžių paviešinimui pritarė 74 proc. šalies gyventojų ir 80 proc. Lietuvos gyventojai nepritarė priėjimo prie KGB archyvinių dokumentų ribojimui. „Trūko tik politinės valios“, – teigė A. Anušauskas.

Anot politiko, tai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) naujoje svetainėje http://www.kgbveikla.lt/ pradeda skelbti KGB dokumentus dabar, „turi ne tik praeities vertinimo atspalvį, bet ir leis jaunesnei kartai labiau pažinti tą praeitį, kurią mes matėme.“

LGGRTC paviešinti KGB dokumentus įpareigojo Seimas, pernai priėmęs tai numatančias vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisas. Šiam tikslui Centras atidaro specialią internetinę svetainę, kurioje pradedami viešai skelbti originalūs direktyviniai okupacijos laikotarpio KGB padalinių, veikusių Baltijos valstybėse, dokumentai.

Naujos svetainės kūrėjai praneša, jog bus skelbiami archyviniai dokumentai, informuojantys apie KGB tikslus ir siekius, struktūrinių padalinių funkcijas, planus, ataskaitas, jiems vadovavusius asmenis, operatyvinius planus ir jų rezultatus, agentūrinį tinklą ir agentų verbavimo metodus. Bus siekiama išryškinti, kad kitaip negu Vakarų demokratinių valstybių slaptosios tarnybos, SSRS KGB pamindami žmogaus teises ir net sovietinę konstituciją, siekdami totaliai kontroliuoti valstybės, o ypač okupuotų kraštų gyventojus, skverbėsi į beveik visas visuomenės gyvenimo sritis ir net privatų asmenų gyvenimą. Pavyzdžiui, religinės bendruomenės, neformalūs jaunimo sambūriai, buvę politiniai kaliniai ar tremtiniai panaudojant agentus buvo akylai sekami, kompromituojami, supriešinami.

Taip pat pranešama, kad skelbiami dokumentai ar jų tematiniai rinkiniai bus minimaliai komentuojami tik tais atvejais, kad būtų išvengta neadekvačių dokumento esmei interpretacijų. Pradiniame viešinimo etape pasirinktas 1960–1991 metų laikotarpis, tikintis, kad iš žmonių atminties dar neišdilusius tų metų jiems žinomus įvykius bus galima išvysti KGB dokumentų šviesoje…

Dokumentai bus kupiūruojami tik tais atvejais, kai reikės apsaugoti asmenų privataus gyvenimo duomenis ir informaciją apie prisipažinusius pagal „Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą“ (Žin., 1999Nr. 104-2976, 2000, Nr. 52-1485, 2010, Nr.).

Taigi, teoriškai galima pasidžiaugti, kad liustracijos procesas tarsi išjudėjo iš mirties taško, tačiau visus potencialius svetainės skaitytojus, ieškančius skelbiamuose dokumentuose buvusios ar esamos KGB agentūros pavardžių, tenka nuvilti – jokių agentų Jūs ten nepamatysite. Ir ne dėl LGGRT centro ar kitų svetainės rengėjų kaltės.

Kad suvokti tokios, sakyčiau, „institucinės“, o ne faktinės liustracijos priežastis, būtina trumpai apžvelgti patį vykusį ir strigusį liustracijos procesą.

Per penkerius metus sudėtį keitusi Liustracijos komisija svarstė 447 asmenų, galėjusių slapta bendradarbiauti su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklą. 2005-aisiais domėtasi 83 tokiais asmenimis, 2006-aisiais – 35, 2007-aisiais – 3, 2008-aisiais – 15, 2009 metais – 4, pernai – 307. Tik 57 asmenys iš 447 buvo pripažinti slapta bendradarbiavę su minėtomis tarnybomis, apie tai buvo paskelbta viešai. Tačiau 389 asmenys, pritrūkus įrodymų, nebuvo pripažinti slapta bendradarbiavę su tomis tarnybomis. Dėl vieno asmens galutinis sprendimas nepriimtas.

Be to, 1589 asmenys patys prisipažino Valstybės saugumo departamentui apie savo bendradarbiavimą su sovietų specialiosiomis tarnybomis, todėl jų duomenys įslaptinti, siekiant apsaugoti tuos asmenis nuo galimo šantažo.

Iš esmės procesas visą laiką vyko taip: VSD darbuotojai parinkdavo Liustracijos komisijai asmenis, kurie iki to laiko dar nebuvo prisipažinę bendradarbiavę su KGB, ir pateikdavo apie juos turimus ar surastus archyvinius dokumentus. Tai svarbu žinoti, nes iki šiol visuomenėje vyrauja nuomonė, neva komisijos pirmininkai (t. y. Dalia Kuodytė arba Algimantas Urmonas) sąmoningai stabdė ar blokavo liustracijos procesą, tikrindami tik „smulkiųjų žuvelių“ dosjė. Kokiais kriterijais vadovavosi VSD pareigūnai, parinkdami liustruojamus asmenis, sunku pasakyti – jie apie tai nešneka, tačiau vieną kriterijų nurodyti nesudėtinga: buvo žiūrima, ar liustruojamas asmuo dar nėra prisipažinęs savarankiškai.

Tokiu būdu į Liustracijos komisijos akiratį patekdavo tik tie asmenys, kuriuos pagal tik jiems vieniems težinomus kriterijus atrinkdavo VSD. Toliau – komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus bei pareikalaudama papildomų duomenų, jeigu yra būtinybė (toli gražu ne visada tokius duomenis gaudavo), skelbdavo verdiktą. Dažniausiai asmenys, pripažinti KGB slaptaisiais bendradarbiais, Liustracijos komisijos verdiktą skųsdavo teismui. Komisijos nariai vienu metu į teismus vaikščiojo lyg į darbą, tačiau už tai jokio atlygio negaudavo – komisija dirbo visuomeniniais pagrindais. Maža to, valstybė net neparūpino komisijai profesionalaus teisininko, galinčio atstovauti komisijos nuomonei teismuose. Todėl nenuostabu, kad daugelis KGB slaptųjų bendradarbių nesunkiai laimėdavo teismus – iš čia toks menkas oficialiai pripažintų KGB slaptųjų bendradarbių skaičius.

Deja, naujasis Liustracijos įstatymas iš esmės nieko nekeičia, išskyrus minėtąjį mažai ką sakančių KGB dokumentų viešinimą bei pačios nusikalstamos organizacijos struktūros paskelbimą internete (norintys ir besidominantys visus šiuos duomenis galėjo rasti to paties LGGRTC išleistose knygose ar publikacijose). Todėl kai dr. A. Anušauskas kalba apie politinės valios nebuvimą, pasako tik pusę tiesos – tos politinės valios nebuvo anksčiau, nėra ir dabar.

Nepaisant to, viešas KGB dokumentų skelbimas yra neabejotinai sveikintinas žingsnis, tikėkimės, ateityje pramušiantis ledus realių ir vis dar neprisipažinusių KGB slaptųjų bendradarbių paviešinimui – šiuo metu tai vienintelis kelias iš liustracijos proceso, nebetenkančio savo pirminės prasmės, aklavietės.

Voruta. – 2011, geg. 21, nr. 10 (724), p. 4.