Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas
Jei anksčiau kalbėdami apie svajonių profesijas vaikai minėdavo astronautus ir gydytojus, tai dabar galima išgirsti ir noro išgarsėti internete ambicijas. Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas ir Kauno padalinio vadovas, sako, kad tokios vaiko idėjos atmesti nereikėtų, bet būtina pasikalbėti apie internete kylančius nerealistiškus lūkesčius ir iššūkius emocinei sveikatai. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, priduria, kad su vaikais derėtų aptarti ir duomenų privatumo bei saugumo taisykles, nes jie yra labiau pažeidžiami sukčių apgaulių.
Geriausia taktika – palaikymas
Šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai, daug laiko praleidžiantys internete, auga stebėdami gana naujos profesijos – nuomonės lyderių arba influencerių – vystymąsi. Natūralu, kad daliai jaunų ir besiformuojančių asmenybių galimybė nedirbti įprasto darbo biure atrodo įkvepianti. Anot psichologo, jei vaikas išsako mintis užaugęs būti garsus internete, tokios minties karštai ginčyti nereikėtų.
Taip pat skaitykite
„Svarbi atvira komunikacija ir smalsumas. Vietoje to, kad iškart atmestume tokią mintį, tuo galima pasinaudoti siekiant išsiaiškinti, kokie yra vaiko pomėgiai, lūkesčiai, kas jį motyvuoja ir ko jis šioje vietoje siekia. Tai gali padėti suteikti pagalbą ir palaikymą vaikui toje vietoje, kuri jam pačiam yra svarbiausia, vietoje to, kad baustume ar grasintume“, – sako M. Kriščiūnas.
Ekspertas priduria, kad tėvai gali įvertinti, kaip vaikas supranta žinomumo internete sąvoką – ar suvokia, kad su internetiniu žinomumu gali prarasti privatumą; ar atskiria, kas yra tikro gyvenimo įvykiai ir aktualijos, o kas – dalykai, vykstantys tik internete.
„Jaunas žmogus taip pat turi suprasti, kad internete savo įvaizdžiu ar informacija gali būti manipuliuojama, suvokti, kad siekiant žinomumo gali kilti įvairių sunkumų ir iššūkių, ne vien tik džiaugsmai“, – pastebi M. Kriščiūnas.
Anot jo, apie žinomumą internete su vaikais atvirai kalbėtis svarbu tuomet, kai jie pradeda naudotis socialiniais tinklais ir dar svarbiau tada, kai jie patys pradeda apie žinomumą kalbėti: „Vertingas yra edukacinis požiūris – pagalba vaikui suprasti, kokie yra tikrieji iššūkiai socialiniuose tinkluose ar siekiant žinomumo, ir aiškinantis, ar jam tai pavyksta suprasti. Ankstyvosios patirtys bet kurioje terpėje yra reikšmingos ir šalia vaiko esančių suaugusiųjų atsakomybė yra padėti vaikams nepasimesti beribiame internete, suteikti jiems palaikymą tuomet, kada reikia.“
Būtina aptarti rizikas
M. Kriščiūno teigimu, vaikams, kurie susižavi greito išgarsėjimo ir praturtėjimo internete idėja, kyla tam tikrų emocinių pavojų. Viena galimų pasekmių, apie kurias kalba psichologai – pasikeitęs savęs supratimas. Lyginant save realybėje su vaizdais, kurie gali būti pakeisti internete, gali kilti vidinis susiskaldymas, sukeliantis nerimą, kitus psichologinius sunkumus.
„Kylant vaiko ar net ir suaugusio žmogaus norui būti pripažintam internete, kyla ir rizika, kad žmogus elgsis vis labiau pagal kitų norus ir įsivaizdavimus, o ne pagal savo vidines vertybes, kas jaunam, savo identitetą besikuriančiam žmogui gali turėti sunkesnes ilgalaikes pasekmes. Svarbu puoselėti realistišką vidinį savęs vertinimą ir atsparumą aplinkos veiksniams nepriklausomai nuo internetinio pasaulio“, – sako psichologas.
Be to, dėl didesnio matomumo didėja ir kibernetinių patyčių rizika. Apie šį iššūkį M. Kriščiūnas pataria kalbėtis iš anksto – tam reikalinga erdvė namuose ar kitoje aplinkoje, kurioje vaikas galėtų saugiai pasipasakoti apie patiriamus sunkumus: „Taip pat reikšminga yra aptarti variantus, ką daryti susidūrus su patyčiomis – pavyzdžiui, blokuoti, raportuoti, kalbėtis su suaugusiaisiais ar žmonėmis, „Jaunimo linijos“ savanoriais.“
D. Drakickas priduria, kad su vaikais būtina pasikalbėti ir apie bendrą saugų elgesį internete – apie duomenų ir asmeninės informacijos privatumą, galimas apgavystes, kitas kibernetines grėsmės tiek naršant internete, tiek socialiniuose tinkluose. „Tėvams patartina sekti vaiko veiklą programėlėse – periodiškai patikrinti, su kuo vaikas bendrauja, pakalbėti apie tai, kaip atpažinti nepagarbų bendravimą ar apsimetėlius, kaip turėti asmeniškumo ribas“, – pataria D. Drakickas.
Jis priduria, kad tėvai turi galimybę vaikus nuo įvairių grėsmių internete apsaugoti papildomai. „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga suteikia tėvams galimybę blokuoti netinkamą turinį, pavyzdžiui, nustatyti, kad neveiktų tam tikri socialiniai tinklai, būtų užblokuota prieiga prie pornografinio turinio ir kitų žalingų svetainių. Be to, paslauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Neseniai interneto apsaugos paslaugą „Tele2“ nemokamai padovanojo visoms Lietuvos mokykloms, besinaudojančioms operatoriaus interneto paslaugomis.
Pirmenybė tikram bendravimui
Socialinėse medijose vaikai dažnai susiduria su nerealistiškais lūkesčiais išvaizdai, laisvalaikiui, darbui ir kitiems gyvenimo aspektams. M. Kriščiūnas tikina, kad su vaikais derėtų pasikalbėti ir apie šiuos galimus iššūkius – nerealistiški lūkesčiai kyla lyginant savo realybę su kitų sukurtu įvaizdžiu, tad su vaikais gali būti naudinga kalbėti apie tai, kad internete svarbu išlikti skeptiškiems.
„Svarbu edukuoti, kad internetinės personos ir tai, kaip žmonės save pateikia internete, dažnai yra koreguojami – tiek tai, ką žmonės internete apie save pasakoja, tiek tai, kokias savo nuotraukas pateikia, kad daugeliui žmonių internete ypač svarbus kitų priėmimas ir dėl to jie gali drastiškai keisti savo elgesį, požiūrį“, – sako psichologas.
Jis pataria padėti vaikams suprasti, kad internetinė komunikacija yra reikšminga, bet negali pakeisti gyvo bendravimo. Nuolatinis atviras ir smalsus pokalbis su vaikais gali padėti išsiaiškinti, kaip jie jaučiasi bendraudami gyvai ir internete, kokio pobūdžio bendravimo jiems trūksta ar koks bendravimas jiems yra sudėtingesnis, ir kartu padėti jiems siekti tinkamo balanso.