Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio portretas. Aliejus, 1528, dailininkas L. Cranachas vyresnysis; Hercogo Antono Ulricho muziejus Braunschweige, šaltinis-vle.lt

Marija Purvinienė, Kaunas, www.voruta.lt

Sofijos Jogailaitės ir markgrafo Frydricho sūnus Albrechtas Hohencolernas  fon Ansbachas gimė  1490 m., mirė  1568 m. Tepliuvoje, netoli nuo Karaliaučiaus. 

Mes turėtume prisiminti, kad jis buvo Gediminaičių palikuonis, bene visiems žinomo Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto pusbrolis.

1511/1525 m. jis buvo  Prūsijos Kryžiuočių/Vokiečių ordino paskutinis vadovas, 1525/1568 m. pirmasis naujosios Prūsijos kunigaikštystės hercogas/kunigaikštis. 1541 m. spalio  24 d.  jis  paskelbė apie Partikuliaro/parengiamųjų kursų  įsteigimą, kur rengti būsimosios aukštosios mokyklos studentai. 1544 m. liepos 20 d. buvo paskelbtas Karaliaučiaus universiteto steigimo manifestas, o rugpjūčio  17 d. įvyko universiteto atidarymo iškilmės.

Jau steigdamas Partikuliarą, Albrechtas rašė, kad jame turėtų mokytis …ir neturtingų valstiečių vaikai ar kulmiškiai, ar tikri prūsai, jei tik gabūs būtų…

Studentams /alumnams/ nuspręsta mokėti stipendijas po 7  lietuviams, tiek pat lenkams  ir kt. Vėliau parama perskirstyta kitaip, iki pat 1945  m. stipendijos lietuvių studentams buvo skiriamos Saksonijos Halėje.

Albrechtas asmeniškai susipažino su anuomet garsėjusiu Martinu Liuteriu ir užsidegė jo revoliucingomis idėjomis. Paveiktas Reformacijos nuostatų, jis atsisakė pavaldumo Romos popiežiui ir Šventosios Romos imperijos valdovui, pasiskelbė naujos pasaulietinės valstybės valdovu, Lenkijos karalystės vasalu /taip užbaigdamas ilgaamžę nesantaiką/. Tie įvykiai ne kartą vadinti pačiais svarbiausiais tūkstantmetėje senosios Vokietijos istorijoje.

Karaliaučiaus /Albrechto/Alberto/universitetas vėliau dažnai vadintas tiesiog  Albertina. Jis veikė net keturis šimtmečius , po Antrojo pasaulinio karo būrys senojo universiteto gerbėjų būrėsi Vokietijoje, rengdami mokslinius darbus.

Primintina, kad universiteto kūrimo metais regione nebuvo kitų aukštųjų mokyklų, bene artimiausia veikė Krokuvoje, Vilnius jos susilaukė po trisdešimt ketverių  metų.

Nuo XIV a. pabaigos atokūs ir nedaug kam pasiekiami universitetai veikė Erfurte, Heidelberge, Kelne, Leipcige ir kituose nedraugiškuose kraštuose. Tik Albertinoje Reformacijos laikais mielai laukta lietuvių studentų  ir be galingų globėjų užtarimo / derėtų prisiminti vėlesnių Didžiosios Lietuvos šviesuolių kryžiaus kelius siekiant išsilavinimo/.

Iš pradžių Albertinos statutas numatė teologijos, filosofijos, teisės ir medicinos studijas. Svarbiausiai teologijos katedrai vadovavo iš Vilniaus atvykęs Stanislovas Rapolionis. Darbavosi žymusis Abraomas Kulvietis, universitete pabuvo  lietuviškosios raštijos pradininkas  Martynas Mažvydas bei kiti.

Pirmuoju Albertinos rektoriumi buvo paskirtas žymaus Reformacijos veikėjo Ph. Melanchtono žentas Jurgis Sabinus.

Kartoti Albrechto žodžiai …aš sunaikinsiu Teutonų ordino likučius, sukultūrindamas Prūsiją/įkurdamas Karaliaučiaus universitetą… Žinomi gausūs Albrechto laiškai LDK veikėjams. Antai, į Viduklę Bilėnui  Bilevičiui rašyta  …paruošk man dešimties bajoraičių pulkelį, aš iš jų padarysiu Albertinos universitete mokytus vyrus  protestantus…

Lietuviškosios raštijos pagrindus anuomet padėjo įtvirtinti Prūsijos valdovo įsakų viešas skelbimas ne vien vokiečių, bet ir lietuvių kalba. Taip gausėjo lietuviškų rašytinių tekstų vietos kaimiečių kalba, tapusia viena iš oficialių Prūsijos valstybės kalbų. Pačioje Albertinoje vėlesniais amžiais užsiimta reikšmingomis lietuvių kalbos studijomis.  Už visa tai turime būti dėkingi ir Karaliaučiuje įsikūrusiam Gediminaičių palikuoniui Albrechtui Brandenburgiečiui.