Arkivyskupas Klaudijus Gudžerotis (centre) ir baltarusių stačiatikių bažnyčios tarnas (BSB) egzarchas metropolitas Benjaminas (dešinėje)

Dr. Aleksandras Adamkavičius, Vilnius, www.voruta.lt

Maskvos patriarchatas – prieš baltarusių graikų apeigų katalikų bažnyčią. Apie tai pareiškė baltarusių stačiatikių bažnyčios tarnas (BSB) egzarchas metropolitas Benjaminas susitikime su Popiežiaus pasiuntiniu arkivyskupu Klaudijum Gudžeročiu (Claudio Gugerotti), kuris Popiežiaus Pranciškaus paskelbtas kardinolu.

Proteste parašyta, kad ypatingas dėmesys buvo skirtas 2023 m. kovo 30 d. Popiežiaus sprendimui Baltarusijoje įsteigti Apaštališkąją administraciją Bizantijos apeigų tikintiesiems. Pagal Romos katalikų bažnyčios kanonų teisės kodekso normas (371 kanono 2 dalis) Apaštališkoji administracija savo statusu prilygsta vyskupijai, kuri savo ruožtu numato hierarchijos nustatymą ir vyskupo įšventinimą. Apaštalinis administratorius turi vyskupo rangą. „Priimtas sprendimas dėl Baltarusijos graikų katalikų sukėlė nuostabą Baltarusijos Respublikos ortodoksams, nes šis sprendimas neprisideda prie taikos Baltarusijos žemėje įtvirtinimo, o, priešingai, gali sukelti įtampą tarpreliginiuose santykiuose Baltarusijoje. BSB apie tai oficialiai pranešė Romos katalikų bažnyčios atstovams“, – rašoma komunikate.

Aiškindamas Popiežiaus sprendimo Rytų apeigų Romos katalikų bendruomenėms Baltarusijos Respublikoje suteikti Apaštališkosios administracijos statusą priežastis, arkivyskupas Klaudijus Gudžerotis pažymėjo, kad tai tiesiogiai susiję su įvykiais Ukrainoje. Dar visai neseniai Baltarusijos graikai katalikai, besiruošiantys tapti kunigais, buvo rengiami religinėse mokymo įstaigose – daugiausia Vakarų Ukrainos teritorijoje; Ukrainos graikų katalikų vyskupai įšventino kunigus ir diakonus Baltarusijos graikų katalikų bendruomenėms. Kadangi tiesioginiai ryšiai tarp Ukrainos ir Baltarusijos graikų katalikų tapo neįmanomi nuo 2022 m. vasario mėnesio, Popiežius nusprendė Baltarusijos graikų katalikams nustatyti specialų kanoninį statusą, suteikiantį jiems nepriklausomybę nuo graikų katalikų hierarchijos Ukrainoje, įsteigiant jiems Apaštališkąją administraciją.

Baltarusių stačiatikių bažnyčia tvirtina, kad susitikimo metu arkivyskupas Klaudijus Gudžerotis pripažino, kad šiuolaikinės baltarusių graikų katalikų bendruomenės mūsų šalies teritorijoje susikūrė 1990-ųjų pradžioje ir jos nėra Bresto unijos 1596 m. unitų bažnyčios, atsiradusios Baltarusijoje, įpėdinės. BSB taip pat pažymi, kad „Baltarusijos graikų katalikų bendruomenės praktiškai neturi potencialo vystytis Baltarusijos Respublikoje“. Šia proga BSB taip pat primena, kad Baltarusijos graikų katalikų apaštališkasis administratorius kunigas Sergejus Hajekas (Siarhei Hayek) yra lenkų tautybės, buvo pakrikštytas pagal lotyniškas apeigas ir priklauso marijonų vienuolijų ordinui. BSB nurodė, kad Klaudijus Gudžerotis patikino metropolitą Benjaminą, kad Vatikanas neketina įšventinti dabartinio apaštališkojo administratoriaus ar jo įpėdinio į vyskupų rangą. Taip pat susitikimo metu sutarta, kad naujus kunigus (kunigus ar diakonus) Baltarusijos graikų katalikų bendruomenėms ateityje įšventins Romos katalikų bažnyčios Baltarusijos vyskupijų lotyniškųjų apeigų vyskupai arba apaštaliniai nuncijai.

***

1596 m. Bresto unijos dėka sukurta graikų katalikų bažnyčia dabartinės Baltarusijos Respublikos teritorijoje egzistavo iki carinės valdžios likvidavimo 1839 m. Palenkės teritorijoje šis graikų katalikų bažnyčios tikėjimas tęsėsi iki 1876 m. XVIII–XIX amžiuje absoliuti baltarusių dauguma buvo graikų katalikai. Bažnyčia turėjo galimybę tapti tautine bažnyčia, nes atskyrė baltarusius ir nuo lenkų, ir nuo rusų. Galicijoje, kur Austrijos imperijoje buvo išsaugotas unionizmas, ši bažnyčia sukūrė stiprią paramą pilietinei visuomenei ir nacionaliniam ukrainiečių judėjimui. Sekuliarizuotoje posovietinėje Baltarusijoje atgimusi graikų katalikų bažnyčia netapo masiška. Oficialioji stačiatikybė liko Maskvos kontroliuojama ir neseniai virto ideologine diktatūros struktūra, o katalikai, protestantai ir graikų katalikai išlaiko nepriklausomybę nuo valstybės.

***

Baltarusijos Liaudies Respublikos taryba protestavo prieš tokį metropolito Benjamino ir stačiatikių bažnyčios elgesį. Ji pareiškė:

RUSŲ STAČIATIKIŲ BAŽNYČIA YRA PAGRINDINIS TARPRELIGINĖS ĮTAMPOS BALTARUSIJOJE ŠALTINIS (BNR TARYBOS PAREIŠKIMAS)

Baltarusijos Liaudies Respublikos taryba smerkia Rusijos stačiatikių bažnyčios kišimąsi į kitų Baltarusijos religinių bendruomenių veiklą, įskaitant Rusijos stačiatikių bažnyčios bandymus sutrukdyti Baltarusijoje sukurti Apaštališkąją administraciją Bizantijos apeigų tikintiesiems. Baltarusija tradiciškai buvo religinės tolerancijos ir taikaus skirtingų religinių bendruomenių sambūvio vieta: graikų katalikų daugumos, taip pat Romos katalikų, stačiatikių ir protestantų mažumų, taip pat nekrikščioniškų mažumų. Šiai religijai pirmiausia atstovauja musulmonai ir žydai, kurie rado prieglobstį Baltarusijoje. Tolerancija ir pagarba įvairioms religijoms buvo, yra ir išliks viena pagrindinių Baltarusijos žmonių vertybių. Pagrindinis tarpreliginės įtampos šaltinis Baltarusijoje yra Rusijos stačiatikių bažnyčia, kurią XIX amžiaus pirmoje pusėje prievarta įteisino baltarusiai, o dabartine forma ji susiformavo stalininėje SSRS 1943 m. ir šiandien atstovaujama nepriklausomo egzarchato netikru pavadinimu – „Baltarusijos stačiatikių bažnyčia“.

Veikdama Baltarusijos teritorijoje, ši organizacija pirmiausia pasireiškė ne kaip bažnyčia, o kaip Rusijos kolonijinė institucija, rusinimo ir spaudimo tradicinėms Baltarusijos krikščionių bažnyčioms priemonė, kuriai nepriklauso net pati Rusijos stačiatikių bažnyčia. Sovietmečiu Rusijos stačiatikių bažnyčia buvo totalitarinio sovietinio režimo instrumentas rankose, vykdžiusiose baltarusių etnocido politiką ir politinį terorą prieš bet kokius disidentus. Daugelis stačiatikių bažnyčios hierarchų buvo SSRS nusikalstamos KGB organizacijos darbuotojai ir tebėra Lukašenkos ir Putino Rusijos autoritarinių režimų specialiųjų tarnybų agentai. Šiuolaikinėje Baltarusijoje stačiatikių bažnyčia yra vienas iš ideologinių A. Lukašenkos režimo ramsčių ir naudojasi nepagrįstomis autoritarinės Lukašenkos valstybės privilegijomis, o daugelis kitų Baltarusijos krikščionių bažnyčių kenčia nuo diskriminacijos, turto konfiskavimo ir represijų prieš kunigus. Baltarusijos autokefalinė stačiatikybė, kuri yra tikra vietinių stačiatikių tradicijų tąsa baltarusių žemėse nuo viduramžių ir daugelį metų buvo ir tebėra viena iš daugelio tremtyje gyvenančių baltarusių dvasinių atramų, Baltarusijoje priversta egzistuoti ypač sunkiomis sąlygomis, yra persekiojama.

Priešingai krikščioniškojo mokymo pagrindams, vadinamoji „Baltarusijos ortodoksų bažnyčia“ nesmerkia smurto, žmogžudysčių ir kankinimų, už kuriuos atsakingas Lukašenkos režimas. Atvirkščiai, iš Baltarusijos Rusijos stačiatikių bažnyčios egzarchato gretų sistemingai ir tikslingai išstumiami kunigai ir aktyvistai, kurie laikosi sąžiningų krikščioniškų ir net demokratinių probaltarusiškų pozicijų. Dešimtmečius Rusijos stačiatikių bažnyčia indoktrinuoja stačiatikius baltarusius rusų nacionalizmo ir „rusiškojo pasaulio“ dvasia. Rusijos stačiatikių bažnyčia iškalbingiausiai išreiškė savo esmę dabartinio Rusijos ir Ukrainos karo kontekste. Rusijos stačiatikių bažnyčios ir jos Baltarusijos eksarchato vadovybė atvirai palaiko Rusijos karinę agresiją ir laimina Rusijos įsibrovėlius, vykdančius karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje. Buvo matyti, kad vadinamosios BOC struktūros renka materialinę pagalbą Rusijos agresoriams. Baltarusijos Rusijos stačiatikių bažnyčios eksarchato veiklą būsimoje demokratinėje Baltarusijoje turėtų atidžiai tirti teisėsaugos ir konstitucinės tvarkos organai. Maskvos patriarchato vadinamoji „Baltarusijos stačiatikių bažnyčia“ yra atsakinga už ekstremistinės antivalstybinės ideologijos propagavimą, Rusijos agresijos Ukrainoje ir diktatorinio režimo Baltarusijoje palaikymą. Tradicinės Rytų apeigų Baltarusijos bažnyčios, įskaitant Baltarusijos graikų katalikų bažnyčią, Baltarusijos autokefalinę stačiatikių bažnyčią, turi visišką teisę savarankiškai nustatyti savo vidinę organizacinę struktūrą ir turėtų gauti visą būsimos demokratinės Baltarusijos valstybės paramą kaip institucijos, kurios formuojasi, istorinę ir dvasinę vertę.