Šventės akimirkos. Matuizų bibliotekos nuotr.

Vidutė STADALNYKIENĖ, Matuizų bibliotekos bibliotekininkė, projekto iniciatorė, www.voruta.lt

2020 m. birželio 21 d. koplytstulpio Matuizų bibliotekai atminti iškilmės prasidėjo  Šv. Mišiomis Matuizų koplytėlėje. Varėnos klebonas Ernestas Maslianikas aukojo mišias už Matuizų kaimo geros valios žmones, jų supratimą, visokeriopą finansinę ir organizacinę paramą, medžiagomis bei savo darbu kurie prisidėjo įgyvendinant koplytstulpio projektą (Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos viešosios bibliotekos Matuizų bibliotekos vieša  padėka 53 žmonėms).

                      Šiltą, saulėtą dieną, „susiėjo“ visas Matuizų kaimas, atvyko daug svečių. Šventė labai laukta, seniūno išrinkta koplytstulpiui vieta šalia buvusios Matuizų bibliotekos, pusė metų paruošiamųjų fizinių darbų, (vežtas juodžemis, ieškotas ir ridentas akmuo, klota blokeliai) todėl Matuizų kaimo žmonės su nerimu laukė pusmetį galutinio koplytstulpio rezultato.

Koplytstulpyje vyrauja simboliai: rūtos šakelė – gyvybingumo  simbolis, ąžuolo lapai – tvirtumo ir galybės simbolis, ąžuolo vaisiai gilės – mūsų ateitis, vaikai, jaunimas, pelėda – išminties ir žinių simbolis.

Skulptūros autorius matuiziškis Remigijus Tilinskas, metalo detales sukūrė daugiškis Kęstutis Juonys. Varėnos klebonas Ernestas Maslianikas, pašventinęs koplytstulpį, parapijiečiams atskleidė, jog rūtos lapijoje atsispindi kryžiaus ženklas. Seniūnas Mindaugas Matuiza linkėjo, kad kaimas nuolat atsinaujintų, nebūtų tuščių sodybų, augtų sveiki ir laimingi vaikai, dėkojo matuiziškiams, prisidėjusiems prie koplytstulpio atsiradimo.

Šventinėje programoje parodyta Matuizų pagrindinės mokyklos mokinių literatūros ir muzikos kompozicija „Bibliotekos praeitis ir dabartis“, paruošė mokytoja Ramunė Lusienė. Programoje dalyvavo Darija Valiukevičiutė, Gabrielė Jakimavičiūtė, Paulius Skamarakas, Mantas Mačionis, Lėja Kairevičiūtė, Ignas Lusas, Simas Seselskis ir Austėja Tarailaitė. Daug šypsenų ir smagaus juoko dovanojo Nedzingės kultūros centro dramos kolektyvas (vadovė Stanislava Monkevičienė), parodęs kaimiško gyvenimo vaizdelį „Dar ne pabaiga“. Taip pat koncertavo balsingosios Matuizų kaimo giesmininkės Anelė Kamandulienė, Marijona Jankauskienė, Elena Latvienė, Stasė Ramaškienė, Damutė Matuizienė, Vanda Matuizienė. Varėnos rajono bibliotekininkės ir pakalbėjo gražiai, ir padovanojo visiems susirinkusiems lietuvių liaudies dainą „Ne bet kokia aš mergelė“, pakvietė kartu dainuoti. Liaudies muzikinius kūrinius sugrojo Varėnos krašto muzikantai (vadovas Stasys Junda).

Šventės metu Matuizų seniūnas priminė kaimo įsikūrimo istoriją XIX amžiaus pradžioje. Iki Pirmojo pasaulinio karo kaimo vadintas Baculionimis. Šis koplytstulpis  pastatytas tikrojo seno Matuizų kaimo pabaigoje, kur paskutinė pirkia buvo Broniaus Matuizos, iki šiol dar vadinamo Galuciniu.

Dainuodami dainą „Žemėj Lietuvos“ ir susikabinę rankomis, apjuosėme gyva žmonių rankų girlianda naują koplytstulpį, išreikšdami savo darnumą, meilę savo gimtajam kaimui, bendrystę. Vaišinomės žolelių arbata ir dar ilgai skambėjo dainos „Vai seniai, seniai“, „Kur gimėm, kur augom“ „Ne bet kokia, aš mergelė buvau“, „Per Matuizų ulyčėlę…“. Mylėdami savo kraštą, padėdami vieni kitiems, kurdami tikras vertybes, augsime ir tobulėsime. Padarytas geras darbas turi išliekamąją vertę. Tai svarbi dalelė Matuizų kaimo istorijos, tai Matuizų kaimo žmonių pasididžiavimas įvykusiu projektu.