Mažeikiuose – pagarba ir dėmesys generolui Povilui Plechavičiui

Mažeikiuose – pagarba ir dėmesys generolui Povilui Plechavičiui

LGGRTC vadovas dr. A.Bubnys Mažeikių muziejui dovanoja leidinius

2024 m.spalio 23 d. Mažeikių muziejuje vyko konferencija, skirta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo okupacijos 80-mečiui paminėti ir Lietuvos Vietinės rinktinės įkūrėjui, iš Mažeikių krašto kilusiam generolui Povilui Plechavičiui atminti. Renginyje dalyvavo rajono moksleiviai, jaunieji šauliai, istorijos mokytojai, muziejininkai ir kiti garbūs svečiai.

Konferencijoje pranešimą „Lietuvos Vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais“ skaitė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

1944-ųjų vasario 16-osios generolo P.Plechavičiaus kvetimas per radiją

„Generolo P. Plechavičiaus 1944 m. vasario 16 d. kalba per radiją padarė stiprų emocinį įspūdį, atspindėjo nuotaikas Lietuvos visuomenėje. Didžioji tautos dauguma vylėsi, kad pasibaigus karui vėl pavyks atkurti šalies nepriklausomybę. Norint kovoti dėl nepriklausomybės, reikėjo turėti savo kariuomenę. Lietuvos Vietinėje rinktinėje politikai, karininkai ir jaunimas įžvelgė galimybę atkurti Lietuvos kariuomenę, vertino LVR kaip būsimos kariuomenės užuomazgą ir branduolį. Skubėti vertė ir pavojinga situacija šalies viduje. Iš pradžių Lietuvos jaunimas, skatinamas patriotinių jausmų ir pažadų, kad galės tarnauti Lietuvoje (nebus išvežami į Vokietiją ar Rytų frontą), noriai stojo į LVR. 1944 m. vasario 21 – kovo 1 d. užsiregistravo 19,5 tūkst. vyrų ir buvo suformuotas 5 tūkst. karių kontingentas. Nutarta suorganizuoti 13 batalionų po 750 karių . Įpratę prie nesėkmingų mobilizacijų Lietuvoje, naciai buvo nustebinti netikėtos LVR sėkmės. SS vadovybė, viena vertus, darė LVR įvairias kliūtis, kita vertus, prisidengdama ja, stengėsi kuo daugiau jaunimo paimti į Vokietijos kariuomenę ir įvykdyti visuotinę mobilizaciją. Pačioje Rinktinėje stiprėjo antivokiškos nuotaikos. LVR štabas stengėsi sutvarkyti apginklavimo, tiekimo ir kareivių mokymo reikalus. Marijampolėje buvo įsteigta karo mokykla, turėjusi rengti karininkų kadrus LVR batalionams.

Vis labiau stiprėjant vokiečių spaudimui, 1944 m. balandžio 28 d. gen. P. Plechavičius paskelbė mobilizaciją. Lietuvių pogrindžio spauda aktyviai agitavo prieš naują mobilizaciją“,– akcentavo LGGRTC vadovas dr. A. Bubnys.

Lietuvos Vietinės rinktinės vaidmuo antisovietinėje rezistencijoje

LVR istorija buvo paskutinis rimtas nacių bandymas įvykdyti Lietuvoje masinę karinę mobilizaciją ir savo žinion paimti didelę karo tarnybai tinkamo Lietuvos jaunimo dalį. Tačiau ir ši mobilizacija, pirmiausia dėl pačių nacių kaltės (susitarimų laužymo ir vienašališko keitimo) sužlugo. Generolas P. Plechavičius nepakluso vokiečių spaudimui, nepaaukojo jų interesams Lietuvos jaunimo, įstojusio į jo vadovaujamą Rinktinę, nepavertė jos vokiečių įrankiu. Dėl nuolatinių nacių bandymų prisidengiant LVR įvykdyti masinę Lietuvos jaunimo mobilizaciją ir pasiųsti kuo daugiau lietuvių į Rytų frontą, LVR kūrimas ir veikla tapo dramatiškomis varžybomis tarp lietuvių ir nacių interesų. Ši kova neturėjo nugalėtojų. LVR nepavyko tapti Lietuvos kariuomenės užuomazga, tačiau ir naciams nepavyko įvykdyti masinės mobilizacijos ir paversti lietuvius patrankų mėsa Rytų fronte. Pozityviai reikėtų vertinti tą faktą, kad nemaža dalis kariškai parengtų LVR karių įsijungė į partizaninį pasipriešinimą sovietams pokario metais. Kai kurie buvusieji LVR karininkai (Jonas Žemaitis, Juozas Šibaila) suvaidino ypatingą vaidmenį antisovietinėje rezistencijoje.

Savo pranešime LGGRTC vadovas dr. A.Bubnys išsamiai apžvelgė Lietuvos Vietinės rinktinės susidarymo, veiklos ir sunaikinimo aplinkybes. Generolas P. Plechavičius ėmėsi itin sudėtingo vaidmens kurti ir vadovauti Lietuvos Vietinei rinktinei, atlaikyti nacių vadovybės siekius rinktinę panaudoti Rytų fronte. Nepavykus Lietuvos Vietinės rinktinės panaudoti šiam tikslui, nacių okupacinė valdžia su rinktinės kariais ir karininkais žiauriai susidorojo.

G. Gricienė ir dr. A.Bubnys

Vėliau kalbėjo generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo labdaros ir paramos fondo vadovė Genoveita Gricienė. Ji supažindino su fondo veikla bei atkreipė dėmesį, kad Povilas Plechavičius ir jo veikla vis dar nėra deramai įvertinti, neskiriama dėmesio sutvarkyti su šia neeiline asmenybe susijusių atmintinų gimtinės vietų. Tai daugeliu atveju lemia dalies visuomenės nepagrįstai nepalankus požiūris į generolą Povilą Plechavičių. Prieš du metus G.Gricienės iniciatyva įkurtas fondas siekia, kad Lietuvos žmonės kuo daugiau sužinotų apie P. Plechavičiaus nuopelnus Lietuvai.

Renginio metu vyko filmo dokumentinio filmo „1944-ieji. Generolo misija“ peržiūra. Filmas parengtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu.

Filmą Mažeikių krašto visuomenei pristačiusi jo autorė ir režisierė, žurnalistė Rūta Sinkevičienė papasakojo apie filmo kūrimo aplinkybes. Ji pažymėjo, kad dabartinį dalies visuomenės požiūrį į Povilą Plechavičių vis dar lemia sovietinės propagandos suformuotos nuostatos. Filmas aiškia ir suprantama kalba ir filmuotais vaizdais supažindina su Lietuvos Vietinės rinktinės veikla. Jame panaudoti unikalūs archyviniai kadrai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Žiūrovai išgirdo unikalų Povilo Plechavičiaus balsą, dokumentinėje kino juostoje įamžinti šios rinktinės narių prisiminimai. Taip pat filme atskleista, kaip stipriai Povilas Plechavičius buvo nekenčiamas sovietinio režimo, kaip propaganda visomis priemonėmis stengėsi visuomenėje sukurti iškreiptą ir melagingą vaizdą apie generolą.

Filmą pristato jo autorė R. Sinkevičienė

„ O šiandien skleidžiame tikrą ir gerą žinią apie generolą Povilą Plechavičių ir jo nuopelnus Lietuvai, perduodame jaunajai kartai“, – pabrėžė dokumentinio filmo „1944-ieji. Generolo misija“ autorė R. Sinkevičienė.

Mažeikių muziejaus darbuotojai pakvietė susipažinti su paroda, kurios stendai gausiai iliustruoti nuotraukomis, pasakojančiomis apie generolo P. Plechavičiaus ir jo artimųjų gyvenimą ir darbus dėl Lietuvos.

Renginiui baigiantis, LGGRTC vadovas dr. A.Bubnys organizatoriams prisiminimui įteikė Centro atminties leidinių. Iš pačios generolo P.Plechavičiaus atminties išsaugojimo labdaros ir paramos fondo vadovės G. Gricienės rankų – generolo P.Plechavičiaus portretas padovanotas LGGRTC vadovui dr. A.Bubniui.

LGGRTC vadovas dr. A. Bubnys ir dokumentinio filmo autorė R. Sinkevičienė po konferencijos buvo pakviesti į Mažeikių Aido radiją. Tiesioginėje radijo laidoje buvo suteikta galimybė papasakoti apie Lietuvos Vietinės rinktinės istoriją, generolo P. Plechavičiaus vaidmenį Lietuvos istorijoje. Mažeikių, Telšių, Plungės ir Skuodo kraštų klausytojai buvo pakviesti pasižiūrėti dokumentinį filmą ,,1944-ieji. Generolo misija“.

Renginį organizavo: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Mažeikų muziejus, generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo labdaros ir paramos fondas.

LGGRTC informacija

Nuotraukos Mažeikių muziejaus ir LGGRTC darbuotojų

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Naujienos iš interneto