Senosios daržinės vaizdas. Martyno Jankaus muziejaus nuotr.

Liudvika Burzdžiuvienė, Martyno Jankaus muziejaus direktorė, www.voruta.lt

Iki 2019-ųjų Martyno Jankaus sodyba buvo dirbtinai padalinta: viena dalis priklausė Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejui, kita buvo privačiose rankose. Ne kartą buvo bandyta suvienyti abi sodybos dalis.

Negalima nepaminėti, kad Martyno Jankaus sodybos vientisumo atstatymo idėja Pagėgių savivaldybėje į aukščiausią lygį buvo iškelta 2013 metais, kuomet Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje vyko konferencija, skirta Martyno Jankaus 155-osioms gimimo metinėms ir Klaipėdos krašto metams paminėti. Konferencijos baigiamasis akcentas buvo akademiko, Vilniaus universiteto profesoriaus, habilituoto daktaro Domo Kauno inicijuotas ir visų konferencijos dalyvių pasirašytas kreipimasis į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą „Dėl Valstybės Tarybos nario, Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio ir politikos veikėjo, aušrininko Martyno Jankaus sodybos Pagėgių savivaldybės Bitėnų kaime vientisumo atstatymo“.

Kadangi muziejui priklausė tik spaustuvės pastatas ir autentiškas, tačiau nenaudojamas rūsys, o didžioji Martyno Jankaus sodybos dalis buvo privačiose rankose,  tikėtasi, kad išpirkti likusią sodybos dalį padės LR Kultūros ministerija. Po Kultūros ministerijos išaiškinimo apie ribotas galimybes padėti susidariusioje situacijoje, muziejininkai nenustojo vilties ir toliau siekė sodybos vientisumo atkūrimo. Buvo sumanyta atkurti buvusios   sodybos istorinį vaizdą,  tad finansavimo kreiptasi į Lietuvos kultūros tarybai.  Dalinai finansuojant LKT ir Pagėgių savivaldybės administracijai, buvo atlikta M. Jankaus sodybos  vizualizacija 3D formatu.

Remiantis ikonografine medžiaga, apyrašais, straipsniais ir tyrimais, paveldo architektas Aurimas Širvys atliko kruopščią visų Martyno Jankaus sodybos pastatų architektūros, medžiagiškumo, augmenijos analizę ir rezultatą renginio metu pristatė visuomenei bei savivaldybės vadovams. Kruopščiai parengta sodybos vizualizacija ir jos įveiklinimo perspektyvos  įgalino Pagėgių savivaldybės vadovus priimti galutinį sprendimą dėl sodybos dalies išpirkimo iš privačių asmenų. Atsirado reali perspektyva muziejui išryškinti ir eksponuoti ne tik istorinę, memorialinę, bet ir etnografinę, architektūrinę sodybos vertes: Mažosios Lietuvos lietuvininko sodybos struktūrą, užstatymą, buitį.

Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu 2019 metų pabaigoje pietinė  sodybos teritorijos dalis su pastatais, žeme ir išlikusiais pamatais buvo nupirkta ir pagaliau buvo atkurtas Martyno Jankaus sodybos teritorinis vientisumas. 2020 m. balandžio 20 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Į-130 ir 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ĮV-1047 Aušrininko, spaustuvininko Martyno Jankaus sodyba paskelbta Valstybės saugomu objektu.

Ruošiantis sodybos pastatų sutvarkymui ir įveiklinimui Pagėgių savivaldybės administracija finansavo vieno iš pastatų – daržinės tvarkybos darbų projektą, kurų atliko UAB „Senamiesčio projektai“ (čia vėl puikiai pasidarbavo paveldo architektas Aurimas Širvys). Netrukus Pagėgių savivaldybės tarybos pritarimu, buvo parengta ir pateikta paraiška Kultūros ministerijai dėl Martyno Jankaus sodybos daržinės remonto darbų dalinio finansavimo. 2022 metų pradžioje sulaukta puikaus rezultato –  LR Kultūros ministerija patvirtino Aušrininko, spaustuvininko Martyno Jankaus sodybos daržinės tvarkybos darbų finansavimą.

Objekto tvarkybos projektą administruojant BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“, o rangos darbus vykdant UAB „Virbarta“, darbai vyksta sklandžiai, tiksliai pagal numatytus darbų grafikus. Šaltuoju metu daržinės darbai buvo sustabdyti  ir objektas parengtas žiemojimui. Atšilus orams darbai pajudėjo ir jau daržinės stogas dengiamas čerpėmis. Planuojama, kad daržinės tvarkybos darbai bus baigti 2024 m. rudenį. Tikimasi, kad prikėlus daržinės pastatą naujam gyvenimui, čia bus organizuojami įvairūs renginiai, respublikiniai Klojimo teatrų festivaliui,  Poezijos pavasario skaitymai, seminarai, mokymai, konferencijos. Atkūrus Martyno Jankaus sodybos  pastatų kompleksą, kuriuose būtų vykdoma patraukli kultūrinė, meninė, edukacinė, ekspozicinė veikla, jis neabejotinai taptų išskirtiniu kultūros židiniu, tokiu, kokiu tarpukaryje jį buvo sukūręs aušrininkas, Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio ir politikos veikėjas, Mažosios Lietuvos patriarchas  Martynas Jankus.