Loreta Raudonytė–Vician (dešinėje) su menų studijos įkūrėja ir savo audimo mokytoja Rebeka Riley-Vargas. Rimanto Kunčo-Žemaitaičio nuotr.

“Dirvos” korespondentė  Živilė Gurauskienė, JAV, www.voruta.lt

Saulėtą rudens sekmadienį, po Saint Ann of the Dunes bažnyčioje, Beverly Shores, Indiana, kunigo Gedimino Keršio aukotų šv. Mišių,  susitikome su  Indianos–Rytų Čikagos Amerikos lietuvių bendruomenės pirmininke Loreta Raudonytė–Vician, pakvietusia atvykti į Šiaurės vakarų Indianoje, Čestertone (Chesterton),  įsikūrusią įvairaus audinių pluošto menų studiją, mokyklą ir parduotuvę „Three Moons Fiberworks“.

Istorinėje Čestertono dalyje, senajame pašte, lietuviškas šaknis puoselėjančios Rebekos Riley-Vargas pastangomis įkurta jauki menų studija žavėjo įvairiaspalvių siūlų bei augalinės ir gyvūninės kilmės audinių įvairove, meno dirbiniais. Joje nuolat vyksta audimo, verpimo, krepšių pynimo, vėlimo iš vilnos pamokos, medvilnės, kašmyro, šilko,  alpakos vilnos siūlų dažymo įvairiomis technikomis mokymai. Šios studijos pavadinimas, pasak Loretos, atspindi siekį įamžinti gražią šeimos tradiciją – ties bendra veikla burti šios šeimos įvairių kartų moteris, tarsi skirtingas mėnulio fazes, iš kartos į kartą perduodant audimo meną.

Loreta Raudonytė–Vician audžia savo atsivežtomis audimo staklėmis. Rimanto Kunčo-Žemaitaičio nuotr.

“Čia – antrieji mano namai”, – juokavo studijos patalpose mus pasitikusi menininkė, pakvietusi  apžiūrėti savo darbo vietos, kur, tarp daugybės čia esančių audimo staklių bei verpimo ratelių, stovėjo pačios iš Ohajo valstijos atsigabentos audimo staklės, kuriomis išausti pirmieji jos darbai, tarp kurių – ir Trispalvės spalvų šalikas.

„Visada norėjau išmokti austi, – prisiminė Loreta, – svajojau apie tai nuo vaikystės, todėl, vos sužinoję apie netoliese mūsų įsikūrusią menų studiją „Three Moons Fiberworks“,  su vyru atvykome apžiūrėti jau kitą dieną – buvo taip smalsu, kad negalėjau ilgiau laukti“. Pradėjusi  lankyti užsiėmimus Rebekos mokymo klasėse Loreta viename iš socialinių tinklų aptiko skelbimą apie dovanojamas audimo stakles ir  nesuabejojusi pasakė vyrui, kad tuoj pat ten vyks jų parsivežti. „Tuomet nei vyras, nei sūnus nesuprato, kam jos man reikalingos“,  – juokėsi menininkė. Dabar Loreta čia praleidžia visus savaitgalius, nes kitomis dienomis prižiūri anūkus. Vyresnioji anūkė domisi močiutės pomėgiu, kiti anūkėliai dar maži, bet Loreta tikisi, kad paprastą darbelį ateityje  galėtų įveikti.

Pirmieji menininkės rankomis austi darbai. Rimanto Kunčo-Žemaitaičio nuotr.

„Audimo siūlus perku, verpti man būtų per daug sudėtinga“, – juokauja Loreta ir pasidalija su mumis seniai puoselėta savo svajone –  savo rankomis išausti tautinį kostiumą. „ Kada nors, mūsų bendruomenėje minint Vasario 16–ąją, aš pasipuošiu savo pačios  su meile ir džiaugsmu išaustu tautiniu kostiumu”, – pažada Indianos–Rytų Čikagos Amerikos lietuvių bendruomenės pirmininkė Loreta Raudonytė–Vician.