www.voruta.lt

Migracijos departamento mobiliosios grupės kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, Užsienio reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo ministerijų bei Vyriausybės kanceliarijos darbuotojais, vertėjais aplankė visas laikinas migrantų stovyklavietes, registravo jose gyvenančius migrantus, priėmė jų prieglobsčio prašymus, išsamiai paaiškino, kaip veikia prieglobsčio sistema, suprantamai informavo apie galimybes grįžti į kilmės šalį.

Migracijos departamento ir VSAT duomenimis, suregistruoti 2962 neteisėti migrantai, daugelis jų – 2 804 pasiprašė prieglobsčio. 512 migrantų liko nesuregistruoti – dalis jų atsisakė registruotis ir nepateikė prieglobsčio prašymų, neregistruoti liko ir COVID-19  sergantys bei karantine esantys asmenys.

Iš Lietuvos į kilmės šalis grąžinti 164 migrantai, dalis iš jų išvyko savo noru, pasinaudodami valstybės finansine parama arba buvo išsiųsti. Šiuo metu ketinimą savanoriškai grįžti į kilmės šalį norą yra išreiškę dar 55 migrantai.

Nuo metų pradžios iki rugpjūčio, kol nebuvo priimtos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos,  Lietuvoje apgyvendinti neteisėti migrantai galėjo nevaržomai judėti ir panorėję išeiti iš Užsieniečių registracijos ar Pabėgėlių priėmimo centro ar kitos apgyvendinimo vietos. Priėmus įstatymo pataisas migrantų judėjimo laisvė buvo apribota.

Migrantus registravę pareigūnai nustatė, kad nuo metų pradžios, iki įsigaliojant įstatymo pataisoms, kurios griežtai apribojo migrantų judėjimo laisvę, daugiau nei 500 migrantų pasišalino iš apgyvendinimo vietų, 123 vėliau buvo grąžinti nuo Lenkijos sienos.

Migracijos specialistų teigimu, tai  dar kartą parodo, kad neteisėtai Lietuvos sieną kirtę migrantai iš tikrųjų neieško prieglobsčio Lietuvoje, o tenori pasinaudoti mūsų valstybe, kad galėtų patekti į turtingesnes Europos šalis.

Įsigaliojus migrantų judėjimo laisvę ribojančiam įstatymui, stovyklavietes pradėjo saugoti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Nuo tada fiksuojami tik pavieniai migrantų pasišalinimo atvejai. Pradėjus taikyti apgręžimo procedūras, į šalį neįleisti 2 576 neteisėtai iš Baltarusijos Lietuvos sieną bandę  kirsti asmenys.

Prieglobsčio prašymai bus nagrinėjami sparčiau

Migrantus stovyklavietėse registruoti baigęs Migracijos departamentas didesnį dėmesį sutelks į prieglobsčio prašymų nagrinėjimą. Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu 620 prieglobsčio prašymų jau išnagrinėta, tačiau kol kas nė vienam neteisėtai Lietuvos sieną kirtusiam migrantui prieglobstis suteiktas nebuvo. Kiekvieno Lietuvos sieną kirtusio žmogaus atvejis yra nagrinėjamas individualiai. Tačiau aiškėja,  kad dauguma migrantų nelegaliais keliais ieško geresnio gyvenimo turtingesnėse šalyse, o ne bėga nuo persekiojimo ar kitų nepakeliamų sunkumų, todėl jie neatitinka prieglobsčio prašytojo statuso.

Jeigu migrantui prieglobstis suteikiamas, pradedamas jo integracijos procesas, kuriuo rūpinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jeigu prieglobstis nesuteikiamas, pradedamos išsiuntimo procedūros, bendraujama su kilmės šalimis, o migrantai ir toliau laikomi neteisėtai atvykusiais ir neįleistais į Lietuvą. Jie taip pat gali išvykti savo noru gavę 300 eurų finansinę paramą. Grąžinimo procedūros pradedamos ir tiems, kurie prieglobsčio neprašo. Jie taip pat gali išvykti savo noru.

Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą šiuo metu neteisėtai į Lietuvą patekę migrantai yra apgyvendinti uždaruose centruose šešiems mėnesiams ir neturi teisės palikti stovyklaviečių. Praėjus šiam terminui, dėl kiekvieno neteisėto migranto tolesnio sulaikymo turėtų spręsti teismas.

Didesnis dėmesys pažeidžiamiems asmenims

Registracijos metu paaiškėjo, kad trys iš keturių atvykusių migrantų – vyrai, kas ketvirtas – nepilnametis. Į Lietuvą atvyko apie 500 vaikų iki 10 metų amžiaus ir apie 850 nepilnamečių nuo 10 iki 18 metų amžiaus.  Tarp migrantų yra apie 1 700 vienišų vyrų ir apie 300 vienišų moterų, apie 150 nelydimų nepilnamečių.  Daugelis atvykėlių yra iš Irako – 2 800, daugiau nei po 100 migrantų yra atvykę iš Sirijos, Kongo, Kamerūno. Kitos migrantų kilmės šalys – Indija, Iranas, Afganistanas, Gvinėja, Šri Lanka ir dar kelios. Rengiant migrantų apgyvendinimo planą atsižvelgiama į migrantų pažeidžiamumą.

Pažeidžiamiausių asmenų – šeimų su mažais vaikais, nelydimų nepilnamečių, nėščiųjų, neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus žmonių apgyvendinimu rūpinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pabėgėlių priėmimo centras. Numatyta juos iki spalio perkelti į pastatą bei modulinių namelių stovyklavietę Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje ir apgyvendinti buvusiuose nakvynės namuose Vilniuje. Čia vaikai bus ir ugdomi, šeimos galės pačios gamintis maistą.  Vieniši vyrai iš Rūdninkų vasaros stovyklavietės perkeliamai į buvusių Kybartų pataisos namų pastatą. Likę migrantai apgyvendinami mobiliųjų namelių stovyklavietėje, įkurtoje Medininkuose esančios Pasieniečių mokyklos teritorijoje, bei išplėstame Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.