2015 m. liepos 14 d., antradienio, pavakarę Milano Sforcų pilyje (Castello Sforcesco), greta Mikelandželo skulptūros Pietà Rondanini ekspozicijos, atidaroma Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų paroda „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“. Paroda veiks iki rugpjūčio 2 dienos.

Parodą atidaro Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ceremonijoje taip pat dalyvauja Italijos, Lombardijos regiono ir Milano miesto valdžios atstovai, atvykti planuoja ir Milano meras Džulijanas Pisapija (Giuliano Pisapia), Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė, Lietuvos ekspozicijos Milane rengiamoje pasaulinėje parodoje „Expo 2015“ generalinis komisaras Romas Jankauskas, Milano Sforcų pilies, archeologijos ir istorijos muziejų direktorius dr. Klaudijus Salsis (Claudio Salsi), Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas, direktoriaus pavaduotojas Eduardas Kauklys, parodos kuratorė – muziejaus Užsienio ryšių ir parodų skyriaus vedėja Daiva Mitrulevičiūtė. Parodos atidarymą muzikos garsais nuspalvina Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas prof. Donatas Katkus).

Paroda surengta bendradarbiaujant su Milano Sforcų pilimi ir jos direktoriumi dr. Klaudijumi Salsiu bei Lietuvos ekspozicijos Milane rengiamoje pasaulinėje parodoje „Expo 2015“ generaliniu komisaru Romu Jankausku. Ji atidaroma Lietuvos nacionalinei dienai „Expo 2015“ skirtos parodos išvakarėse išskirtinėse muziejinėse erdvėse – istorinėje Milano Sforcų pilyje. Tai ypatingos pagarbos Lietuvai ženklas, nes Lietuva vienintelė iš bemaž 150 parodos „Expo 2015“ šalių dalyvių, turinti galimybę prisistatyti ne tik pačioje parodoje „Expo 2015“, bet ir prestižinėje muziejinėje erdvėje.

Tokia Lietuvos paveldą ir istorinius ryšius su Milanu akcentuojanti paroda Milano Sforcų pilyje galėjo būti surengta todėl, kad iš pradžių Lietuvos dailės muziejus, o vėliau Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai su Milano Sforcų pilimi bendradarbiauja jau ilgiau nei 10 metų. Buvęs Milano Sforcų pilies vadovas profesorius Ermanas Arslanas (Ermanno Arslan) ir dabartinis direktorius dr. Klaudijus Salsis konsultavo atkuriant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje. O ir apskritai pats Milano Sforcų pilies atkūrimo ir restauravimo projektas, pradėtas daugiau nei prieš 100 metų garsaus milaniečio Lukos Beltramio (Luca Beltrami), buvo didelis bei svarbus metodinis ir moralinis paskatinimas atkurti Vilniaus rūmus. Be to, rengiant parodą aktyviai tarpininkavo Lietuvos ekspozicijos Milane organizuojamoje pasaulinėje parodoje „Expo 2015“ generalinis komisaras Romas Jankauskas.

Parodą „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“ sudaro kelios dalys. Iš pradžių jos lankytojams trumpai pristatoma Lietuva, svarbiausi jos istorijos faktai ir paveldo objektai. Antra parodos dalis skirta istoriniams Lombardijos ir Milano ryšiams su Lietuva ir Vilniumi nuo Gintaro kelio laikų senovėje iki šių dienų. Trečia dalis pasakoja apie istorinių Lietuvos ir Italijos ryšių svarbiausią centrą – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus.

Greta stendų su istorine ikonografija, šiuolaikinėmis fotografijomis ir tekstiniais komentarais bei Valdovų rūmų ir Bonos Sforcos laikų krosnies rekonstrukcijos maketų parodoje taip pat pristatomi autentiški XVI a. eksponatai, primenantys Lietuvos ir Lombardijos, Milano ir Vilniaus ryšius. Tai gobelenas su jungtiniu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto herbu, kurio centriniame lauke pavaizduotas valdovo motinos, Milano kunigaikštytės Bonos Sforcos heraldinis ženklas – vaiką ryjantis Žaltys. Parodoje taip pat rodomi XVI a. vidurio kokliai ir jų kopijos, kiti keramikos dirbiniai, menantys vieną svarbiausių Lombardijos ir Milano ryšių su Lietuva ir Vilniumi giją – Bonos Sforcos asmenybę.

Beje, su Bona Sforca susijusių Valdovų rūmų muziejaus eksponatų yra ir „Expo 2015“ Lietuvos paviljone. Tai XVI a. vidurio kampinis koklis su Sforcų herbiniu skydeliu, kiti su Bona Sforca siejamos krosnies kokliai bei šakutė, kaip Bonos Sforcos iš Italijos į Lietuvą ir Lenkiją atneštų naujų virtuvės ir maisto tradicijų simbolis. Bonos Sforcos duktė – Kotryna Jogailaitė – 1562 m. Vilniaus rūmuose ištekėjusi už būsimojo Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir nukeliavusi į Švediją, šią šalį išmokė valgyti šakutėmis.

Kaip žinoma, Milano, Neapolio, Bario ir Rosano princesė, tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene, lemtingai paveikė Renesanso idėjų, kultūros ir meno sklaidą Lietuvoje ir aplinkiniuose kraštuose. Todėl jos herbas – vaiką ryjantis Žaltys, kuris yra vienas iš Viskončių, Sforcų ir Milano simbolių, aptinkamas ir tolimoje Lietuvoje. Tačiau, kaip rodo parodos rengimo proga mestas tik pirmas žvilgsnis į Lietuvos ir Vilniaus bei Lombardijos ir Milano istorinius ryšius, jie buvo ir yra gerokai įvairesni, turtingesni ir spalvingesni, pagrįsti ne vien dinastiniais saitais.

Lombardijos ir Lietuvos žemių istorinių ryšių pradžia siekia dar bronzos amžių (II tūkst. pr. Kr.). Viduramžiais Milane buvo priimti Lietuvos valstybės kūrimuisi svarbūs Romos popiežiaus sprendimai. Milanas galėjo turėti įtakos ir lietuvių kilmės iš romėnų legendos formavimuisi XV–XVI amžiuje. Renesanso laikais Vilnių ir Milaną sujungė jau minėtoji Sforcų dinastijos atstovė – Milano princesė Bona Sforca, tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene. Daugelis Renesanso ir Baroko epochose (XVI–XVIII a.) Lietuvoje dirbusių architektų ir kitų menininkų buvo kilę iš Lombardijos arba su ja susiję. Įdomu tai, kad ir dauguma XVIII a. Apaštalų Sosto nuncijų Abiejų Tautų Respublikoje (jungtinėje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje) buvo susiję su Milanu.

Lombardijoje buvo simpatizuojama lietuvių išsivadavimo iš Rusijos imperijos jungo kovai XIX a., o žymus italų kompozitorius Amilkarė Ponkjelis (Amilcare Ponchielli) 1874 m. sukūrė ir pirmą kartą teatre „La Scala“ parodė operą „Lietuviai“ („I Lituani“). XX a. pirmoje pusėje Lietuvą ir Lombardiją susiejo Akilės Račio (Achile Ratti) asmenybė – prieš tapdamas Milano arkivyskupu ir vėliau popiežiumi Pijumi XI, jis buvo Apaštalų Sosto vizitatorius Lietuvoje, o 1926 m. sukūrė savarankišką Lietuvos Katalikų Bažnyčios provinciją.

Po Antrojo pasaulinio karo Milanas buvo svarbus paramos Lietuvos Katalikų Bažnyčios rezistencijai Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje centras, Lietuvos istorijos pažinimo bei lietuvių kalbos mokymosi vieta. XX–XXI a. sandūroje Lietuvą ir Milaną susiejo ne tik meilė krepšiniui, bet ir operos menas, istorinių rezidencijų bei muziejų bendradarbiavimas.

Šimtmečių istorinį pagrindą turintys Lietuvos ir Vilniaus ryšiai su Italija ir konkrečiai su Lombardija bei Milanu yra gyvybingi ir šiandien. Apie tai byloja bendradarbiavimas muzikos ir teatro, dizaino ir muziejininkystės srityse, meilė krepšiniui. Šių ryšių natūralumą bei gyvastį liudija ir paroda „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“ Sforcų pilyje.

Valdovų rūmų muziejus dėkoja Lietuvos ir užsienio institucijoms ir asmenims, bičiuliškai skolinusiems iliustracijų parodos stendams. Pirmiausia – Lietuvos dailės muziejui, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui, Lietuvos nacionalinei filharmonijai, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Lietuvos paviljonui Milane organizuojamoje pasaulinėje parodoje „Expo 2015“, Raimondo Paknio leidyklai, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijai, Vilniaus dailės akademijai, Vilniaus universiteto bibliotekai ir Vilniaus universiteto muziejui, fotografui Algirdui Rakauskui.

valdovurumai.lt

2015 m. liepos 14–rugpjūčio 2 d.
Milano Sforcu pilis (Italija)