Minime Augustino Povilaičio, sovietinių okupantų sušaudyto Butyrkų kalėjime, 125-ąsias gimimo metines

Minime Augustino Povilaičio, sovietinių okupantų sušaudyto Butyrkų kalėjime, 125-ąsias gimimo metines

Raimundo Kaminsko nuotraukose – pažintinė-tiriamoji ekskursija Augustino Povilaičio gyvenimo takais Jurbarko rajone, vykusi 2023 metų rugpjūtį

Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis  patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt

Prieš 125 metus, (1900 m. vasario 24 d.) Pašventyje (Jurbarko r.) gimė Lietuvos kariuomenės savanoris, ilgametis Lietuvos saugumo institucijų karininkas, buv. Valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis.

Lietuvos Nepriklausomybės kovų su bermontininkais metu A. Povilaitis buvo sužeistas. Lietuvai išsaugojus  valstybingumą,  A. Povilaičio karjera dvi dešimtis metų tęsėsi Lietuvos saugumo institucijose. 1920-1927 m. jis ėjo Saugumo policijos valdininko pareigas, 1927-1931 m. tapo Kriminalinės policijos valdybos direktoriaus asmeniniu sekretoriumi, 1931-1934 m. vadovavo Valstybės saugumo policijai, o 1934-1940 m. – Valstybės saugumo departamentui.

1933 m. A. Povilaitis pabaigė eksternu Kauno suaugusiųjų gimnaziją.  Vėliau įstojo į Vytauto Didžiojo Universitetą, kuriame 1939 m. baigė Teisių fakulteto Ekonomikos skyrių. 1935-1940 m. redagavo „Kriminalistikos žinyną“.

1939 m. baigė rašyti leidinį „Neramios dienos: sukilimai Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo iki šių metų sausio mėn. 1 dienos“, išleistą tik 1996 m. Rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Lietuvos ūkis“, „Ūkininko patarėjas“, „Lietuvos aidas“, „Vairas“.

A. Povilaitis tapo pirmąja sovietinių Lietuvos okupantų teroro auka. 1940 m. birželį A. Povilaitį sovietų okupantai melagingai kaltino prisidėjus prie 1939 m. spalį Lietuvoje dislokuotų raudonarmiečių grobimo. Okupacijos išvakarėse, sovietams spaudžiant, atleistas iš pareigų. Sovietams okupuojant Lietuvą, vienu iš birželio 14-osios sovietų ultimatumo reikalavimų buvo atiduoti teismui A. Povilaitį ir vidaus reikalų ministrą Kazį Skučą. Jie abu buvo suimti. A. Povilaitis kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, vėliau sovietinių okupantų išvežtas į Lubiankos kalėjimą Maskvoje. Čia buvo žiauriai tardomas ir 1941 m. liepos 12 d. sušaudytas – Maskvos Butyrkų kalėjime.

Augustinas Povilaitis  buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio (1931 m.), Gedimino 3-ojo laipsnio ordinais, Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (2006 m., po mirties).

Pastebėtina, kad prieš 67 metus -1958 metais Vakarų Vokietijoje, Baden-Viurtembergo žemėje, Ulmo mieste vyko  Tilžės gestapo ir SD (Saugumo tarnybos, vok. Sicherheitsdienst) einsatzkomandos (Einsatzkommando Stapo und SD Tilsit) vadų ir narių teismo procesas, kuriame buvo nuteista 10 asmenų, kurie buvo susiję su  Lietuvos žydų genocidu  ir kitais nusikaltimais. Apie tai galime rasti Aleksandro Vitkaus leidinyje ULMO BYLA 2024 m.

Istorikas Rimantas Jokimaitis pastebėjo, kad Ulmo proceso archyviniuose dokumentuose yra tam tikrų duomenų apie tai, kad Vokietijos pasienio policijos Smalininkuose vadas pasakojo vykdęs ypatingą užduotį – turėjo paimti buvusio Lietuvos saugumo vado Augustino Povilaičio paslėptą dėžę „su Lietuvos valstybei svarbiais dokumentais, užkastą sodyboje už 4–5 km nuo sienos“. (Mit der kämpfenden Truppe ging der Angekl. Carsten in Ausführung eines Sonderauftrags mit vor und barg wichtige litauische Staatspapiere, die von dem im Jahr 1940 von den Russen verhafteten litauischen Sicherheitspolizeichef Povilaitis bei einem etwa 4-5 km von der Grenze entfernten litauischen Gut in einer Kiste verpackt vergraben worden waren).

Ši informacija gali būti tam tikra užuomina,  kad tie Augustino Povilaičio slėpti dokumentai galbūt yra išlikę Vokietijos ar kituose archyvuose ir laukia Lietuvos tyrėjų…

Nepamirškime atminimo tų, kurie dirbo, kovojo  ir žuvo už Lietuvos valstybę!

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Naujienos iš interneto