Asociatyvi Freepik.com nuotr.

Spalio 10-oji – pasaulinė psichikos sveikatos diena, skirta pabrėžti psichikos sveikatos reikšmę ir skatinti visuomenės sąmoningumą šia tema. Emocinę būklę gali lemti daugybė skirtingų veiksnių, o vienas jų – stresas darbe. Įtampa yra neišvengiama gyvenimo dalis, todėl gebėjimas ją valdyti ir malšinti yra itin svarbus mūsų sveikatai.

„Mokslininkai teigia, kad stresas labiausiai tikėtinas būtent darbo vietoje. Anot jų, tai gali lemti didelis darbo krūvis, per mažas darbo užmokestis, padidėjusi atsakomybė, blogi santykiai su vadovu ir kolegomis, netinkamos pareigos ir pan. Ilgalaikėje perspektyvoje patiriamas stresas gali ne tik sumažinti darbo našumą, bet ir sukelti sveikatos sutrikimų, todėl itin svarbu gebėti įsivardyti streso priežastis ir imtis atitinkamų veiksmų jas pašalinant“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Fausta Barisevičienė.

Psichologė Sonata Vizgaudienė priduria, kad ilgalaikis stresas itin klastingas, kadangi su stresu ir perdegimu mes išmokstame gyventi – šie pojūčiai tampa tarsi normalia būsena.

„Taip yra dėl to, kad visuomenėje buvimas arti perdegimo ribos yra netgi idealizuojamas – daug žmonių giriasi, kad dirba daugiau nei turėtų, neturi laiko poilsiui ar hobiams ir tai įvardija kaip savo privalumą. Taip tarsi sumenkindami darbuotojus, kurie stengiasi išlaikyti darbo ir laisvalaikio balansą. Tačiau jis privalo būti, kadangi šiandien formuojama darboholizmo kultūra žmogui yra itin žalinga“, – teigia S. Vizgaudienė.

Stresas gali lemti sveikatos sutrikimus

Pasak vaistininkės, stresas nėra liga, tačiau gali tapti sveikatos sutrikimų priežastimi.

„Deja, streso išvengti neįmanoma, kadangi jį lemia daugybė veiksnių – aplinkinių elgesys, ekonominė situacija ir pan. Stresinės situacijos yra itin žalingos – jos sekina organizmą, o didelė ir ilga emocinė įtampa žaloja visą organizmą, o ypač nervų sistemą“, – tvirtina F. Barisevičienė.

Jai pritaria ir psichologė pridurdama, kad ilgalaikis stresas daro įtaką ne tik emocinei būklei, bet ir fizinei sveikatai.

„Nuolat patiriant stresą suprastėja ir fizinė, ir psichinė sveikata, pavyzdžiui, pradeda kamuoti galvos skausmai, suprastėja miegas ir pan., išsivysto nerimo sutrikimai ar netgi depresija. Pervargimas gali tapti visišku emociniu išsekimu, kuomet žmogus vieną dieną atsibudęs gali tiesiog nebepajėgti nueiti į darbą“, – pasakoja S. Vizgaudienė.

Numalšinti stresą gali padėti dėmesio atitraukimas

Kasdienis stresas kamuoja įvairių profesijų atstovus, todėl pirmoji pagalba atsidūrus stresinėje situacijoje – gebėti ją suvaldyti. Pasak psichologės, tai padaryti gali padėti itin paprasti pratimai.

„Pirmiausia, patyrūs stresinę situaciją reikėtų leisti sau atsitraukti nuo jos nors kelioms minutėms – išeiti į koridorių ar gryną orą. Taip pat galima pasitelkti kvėpavimo ar fizinius pratimus – pasukioti galvą bei pečius, įtempti ir atpalaiduoti raumenis. Tai veikia dorojantis su stresu, kuris kyla čia ir dabar, tačiau nuolatiniam, labiausiai žalojančiam stresui įveikti reikia nebijoti pripažinti savo būseną bei aplinkybes ir imtis rimtų veiksmų padėčiai keisti“, – sako S. Vizgaudienė.

F. Barisevičienė priduria, kad norint atsiriboti nuo stresinės situacijos gali padėti dėmesio nukreipimas į savo kūną.

„Pakiškite rankas po šaltu tekančiu vandeniu ir stebėkite jausmą, kuris atsiranda nuo šalto vandens, taip pat nepamirškite judėti – judant atkreipkite dėmesį į kūno pojūčius – vidiniu žvilgsniu nuskenuokite kūną nuo pat kojų pirštų iki veido“, – pasakoja vaistininkė.

Būtina įvardyti streso priežastis

Kad kasdien pasitaikančios stresinės situacijos neperaugtų į ilgalaikį stresą, pasak S. Vizgaudienės, reikia mokėti ne tik jį numalšinti, bet ir gebėti identifikuoti nuolatinės įtampos priežastis.

„Svarbu suprasti, kas lemia kylančią įtampą – galbūt tai nuolatinis nepasitenkinimas darbu, nes žmogus jaučiasi tarsi plėšomas pusiau dėl neatitikimo tarp savo lūkesčių ir to, ką patiria darbe, arba dėl nuolatinio streso darbo vietoje. Tai išsianalizavus reikėtų imtis veiksmų ir tai nebūtinai reiškia, jog reikia keisti darbą. Galbūt užtenka pakeisti požiūrį į jį, kolegas, pakalbėti su vadovu apie galimybę keisti pareigas ar atsakomybes. Svarbiausia neužsibūti  įtemptoje situacijoje ir kuo greičiau ją spręsti“, – teigia psichologė.

Vaistininkės teigimu, norint išvengti ilgalaikio streso, itin svarbu į savo kasdienę rutiną įtraukti naujų veiklų.

„Aktyvi fizinė veikla gali padėti sumažinti stresą, numalšinti įtampą. Taip pat mus ramina artimi žmonės – malonus bendravimas bei artimas ryšys leidžia atsipalaiduoti. Be to, verta pakeisti ir savo kasdienius įpročius, pavyzdžiui, jei pastebite, kad žinios jus veikia neigiamai, mažinkite tokį turinį – laiką prie televizoriaus keiskite į knygą ar kitą mėgstamą veiklą“, – pasakoja F. Barisevičienė.